Skaičiuotės ir Greitakalbės Vaikams: Žaismingas Lavinimas ir Ryšio Kūrimas

Atraskite skaičiuotes ir greitakalbes – žaismingus įrankius vaikų kalbai, ritmui, atminčiai ir socialiniams įgūdžiams lavinti. Sužinokite apie jų naudą ir išmokite populiariausių.Skaičiuotės vaikams: lavinamasis žaidimas ir smagus laikas

Skaičiuotės – tai trumpi, ritmiški eilėraštukai, kurie padeda vaikams pasirinkti, kuris bus pirmas, arba kurį daiktą pasirinkti. Jos ne tik linksmina, bet ir lavina vaikų kalbą, atmintį bei skaičiavimo įgūdžius.

Vaikiškos skaičiuotės apie skaičius padeda vaikams dar geriau ir greičiau įsiminti skaičius. Jos dažnai naudojamos kaip žaidimas, siekiant išsirinkti, kas pradeda žaidimą, arba kaip smagus būdas praleisti laiką.

vaikai skaito skaičiuotes

Kodėl skaičiuotės yra naudingos?

Skaičiuotės atlieka ne vien tik pramoginę, žaidybinę funkciją, bet yra naudingos ir vaikų mokymui. Jomis lavinamas sudėtingesnių lietuvių kalbos garsų, jų junginių tarimas. Be to, skaičiuotės padeda vaikams lavinti:

  • Kalbos įgūdžius: Ritmiškumas ir pasikartojantys žodžiai padeda vaikams lengviau įsiminti ir tarti žodžius.
  • Atmintį: Ilgainiui vaikai įsimena skaičiuotes, taip lavindami savo atmintį.
  • Skaičiavimo įgūdžius: Skaičiuotės su skaičiais tiesiogiai susijusios su skaičiavimu.
  • Dėmesį ir koncentraciją: Norint suprasti ir atlikti skaičiuotę, reikia sutelkti dėmesį.

Daugelis tėvų pastebi, kad vaikams labai patinka skaičiuotės, nes jose apstu smagių žodelių ir pasikartojančio turinio. Kai kurios skaičiuotės netgi tampa savotiškomis mantromis, atliekamomis prieš miegą.

Skaičiuotės vaikams

Štai keletas pavyzdžių, kaip skaičiuotės gali skambėti:

Pavyzdys 1:

Lijo lijo lietus
Per karaliaus pietus.
Karalius mirė, karalienė verkė,
Karaliūkščiai knarkė,
Kiaulė duobę kasė,
Ožką karstą dirbo,
Gaidys giedojo,
Višta apraudojo.
Lap, lap, lap...

Pavyzdys 2:

Šoko kiškis per virvutę
Ir įkrito į balutę.
Bėk, bėk, paskubėk,
Lipt iš balos jam padėk.

Pavyzdys 3:

Skrido oro lėktuvėlis,
Jam sugedo motorėlis.
Kiek reikės vinių
Pasakysi drauge tu!

Pavyzdys 4:

Vaikai, vaikai vanagai,
Šokit grokit kaip žiogai.
Tam kas šokti nemokės,
Varnas gaudyti reikės.
Tau!

Pavyzdys 5:

Bitė ritė baltaragė,
Oras voras be ragų.
- Kur važiuosi?
- Į Pilviškį.
- Ką ten pirksi?
- Trumpakiškį.
- Bumpt.

Pavyzdys 6:

Eglė, klevas, Beržas, uosis...
Meškis peškis Rudanosis.
Meškis ėmė Eglėn lipt,
Slydo koja - Meškis dribt!

Pavyzdys 7:

Uda, uda, udada,
Eina kiškis su lazda.
Per miškelį, per laukus
Eina kiškis pas vaikus.

Pavyzdys 8:

Do, re, mi, fa, sol, la, si,
Sėdo kiaulė į taksi,
Užmokėjo du rublius,
Nuvažiavo į Šiaulius.
Iš Šiaulių paspaudė gazą,
Nuvažiavo į Kaukazą,
Iš Kaukazo į Mėnulį,
Žiuri, karvė tenai guli.

Pavyzdys 9:

Skrido šarka pas vaikus
Ir skaičiavo juos visus.
Vienas du trys keturi penki,
Tu išeiti jau turi.

Pavyzdys 10:

Bėgo pempė Upeliuku,
Nešė šieno Glėbeliuką.
Tą šienelį pasidės,
Mažus vaikus,
Išperės.

Pavyzdys 11:

Aš turėjau dviratuką,
Vienas ratas nusisuko.
Per kiemelį važiavau,
Penkis zuikius sugavau.

Pavyzdys 12:

Lapė snapė Vijo kiškį:
- Pagiriški, Atsigįžki!
Labas rytas! Sveikas drūts!
- Kiškis lapei Koja buc!

Pavyzdys 13:

Ritė bitė be ragų,
Kiškis piškis be ausų.
Aus maus bus medaus,
Storą ropę laukan raus.

Pavyzdys 14:

Kas neduoda mums ramybės,
Kas ten triukšmą kelia?
Tai kubilius lankus kala,
Tai jis triukšmą kelia!

Pavyzdys 15:

Eni meni, diki daki,
Sorbo orbi, vienas maki,
Sūri būti budinkšt!

Pavyzdys 16:

Šliumpu pliumpu meškinai,
Laižo medų dovanai.
Kas tuos meškinus nuvys,
Tas tą medų išlaižys.

Pavyzdys 17:

Drum, drum, drumbacile,
Mice, ace, kumpacile,
Mice a, mice bė,
Mice ace, kumpacė.

Pavyzdys 18:

Vover, vover! Lingu lingo!
Ko šaka Žemyn nulinko?
Kam ėmei Lazdyną supt?
Riešutukas Žemėn bupt!

Pavyzdys 19:

Plaukė jūroj lagaminas,
O jame - dramblys.
Jeigu netiki - išeik.

Pavyzdys 20:

Ėjo katins į baletą,
Rado aukso pistoletą.
Kas tą katiną pagaus,
Aukso pistoletą gaus.

Pavyzdys 21:

Bitė zvimbia: - Zyrum zummmm!
Pavaišinsiu jus Medum:
Tau medaus, Tau saldaus,
Tau - korys Be medaus!

Pavyzdys 22:

Sėdi senis ant šakos,
Laukia karo pabaigos.
Trikšt, nulūžo ta šaka,
Štai ir karo pabaiga.

Pavyzdys 23:

Eni beni, riki taki,
Olbi colbi, briki braki,
Ens bens, bus vandens,
Stora boba jį išgers.

Pavyzdys 24:

Do, re, mi, fa, sol, la, si,
Sėdo kiškis į taksi.
Nuvažiavo į Alytų,
Nusipirko šimtą plytų,
Pasistatė namelius
Ir gyvena sau ramus.

Pavyzdys 25:

Adata, padata,
Šypso, vypso,
Kunkul, munkul,
Pukšt!

Pavyzdys 26:

Sėdi senis ant kelmuko,
Skaito dešimt pagaliukų.
Viens, du, trys...

Pavyzdys 27:

Do re mi fa sol lia si!
Ar dainuojate visi?
Kas neuždainuos Kartu,
Tas išeis - Išeiki tu!

Pavyzdys 28:

Viens, du, trys,
Gieda vakare gaidys,
Lygiai šimtą suskaičiau,
Burtas krenta kaip tik tau.

Pavyzdys 29:

Eine, veine, vienkepurė,
Šlaižė, laižė, iš nugurė,
Okšt, pokšt, tararai,
Susivijo dobilai.

Pavyzdys 30:

Į kalnelį dviratukas,
Nuo kalnelio greituoliukas.
Jonas joja joja,
Joja ir dainuoja.

Pavyzdys 31:

Zuiki puiki,
Bėk iš dvaro.
Jei nebėgsi -
Dvare mušiu.

Pavyzdys 32:

Eni beni didi daki,
Urbu šurbu diki šmaki.
Aus baus - tave kiškis raus.

Pavyzdys 33:

Ėjo boba takeliu,
Nešė krepšį riešutų.
Kiek jų buvo - Suskaičiuok tu.

Pavyzdys 34:

Šakutė, pakutė,
Trakšt, pakšt,
Kiaukšt!

Pavyzdys 35:

Bėgo kiškis per tiltuką,
Susitiko Pilypuką:
- Oi Pilypai, Pilypai,
Ko nuo tilto nukrypai?

Pavyzdys 36:

Šuo šunį, šuo šunį,
Šuo uodegą vikst.

Pavyzdys 37:

Stokite, vaikai, eile.
Moju burtų lazdele:
Čiampar vampar, Čik čirik!
Tu ratelyje Nelik!

Pavyzdys 38:

Strykt pastrykt, Tralialia,
Kuris liks, Tas gale.

Pavyzdys 39:

Eina Jonas tuo keliu,
Rado dešimt obuolių.
Viens, du, trys, Tu esi kvailys.

Pavyzdys 40:

Ačiū, pačiū, lįsk į pečių,
Rasi ten skanių gyvačių.
Kai pavalgysi gyvačių,
Pasakysi ačiū.

Pavyzdys 41:

Atvažiavo autobusas, pilnas pilnas it pripūstas.
Grūdas vyrai ir vaikai, niekas netelpa visai.
Tai prašau išeiki tu.

Pavyzdys 42:

An den du, paparmali u.
Paparmali izarmali, an den du.

Pavyzdys 43:

Atvažiavo mašinytė su raudonu kryželiu.
Ir išsivežė bobutę su perpjautu piršteliu.

Pavyzdys 44:

Augo medelis, nukrito lapelis, bumt!

Pavyzdys 45:

Aus baus bus medaus.
Stora boba kiaulę pjaus.
Pjovė pjovė nepapjovė, tik į pirštą įsipjovė.

Pavyzdys 46:

Bėgo kiškis per tiltuką ir sutiko Antanuką:
- Oi, Antanai, negerai, iš žaidimo išėjai.

Pavyzdys 47:

Bėgo lapė per tiltelį ir sušlapo ten batelį.
Pyko pyko ant visų, kol sušlapo lig ausų.

Pavyzdys 48:

Buratinas kepė blynus ir paliejo taukus.
Atvažiavo šeimininkė ir nurovė plaukus.

Pavyzdys 49:

Čir vir vir vir vyra pačia, kad pasiūtų terbą plačią, kad pareitų du kiaušiniai, dvi kilbasos ir lašiniai!

Pavyzdys 50:

Čiuku čiuku traukinys, jame sėdi vėžlys.
Viens du trys ir sustojo traukinys.

Pavyzdys 51:

Čiuku čiuku traukinys, tame traukiny ežys.
Kas tą ežį tik palies, tas ir bliauti tuoj pradės.

Pavyzdys 52:

Čiuku čiuku be paršiukų. Atvažiuoja traukinukas.
Kas tą traukinį pavys? – Jis!

Pavyzdys 53:

Ėjo katinas per miestą . Už kortelę pirkti sviesto.
Bet užėjo pas kaimyną ir tenai pavalgė blynų.

Pavyzdys 54:

Ercik, percik, pamaguli,
vyli, cyli, pacekuli,
ana drūna, it.

Pavyzdys 55:

Garnys vaikščiojo balytėj ir pamatė jis varlytę.
Kas tą varlę man sugaus, tas ir bus garnys.

Pavyzdys 56:

Išvažiavo traukinys, jame sėdi mokinys.
Viens du trys ir išeini tu!

Pavyzdys 57:

Kiukis bukis be nagų.
Bitė ritė be ausų.
Aus baus bus medaus.
Storą ropę laukan raus.

Pavyzdys 58:

Kise kise – miau miau miau.
Kokį skaičių? – Nežinau.
Pagalvokite prašau.
– Šeši. Viens, du, trys…

Pavyzdys 59:

Kybur vybur kabarai!
Nešė lobį aitvarai.
Kam juos vytis? Tau!

Pavyzdys 60:

Kybur vybur kabarai.
Laižo medų meškinai.
Kas tuos meškinus nuvys?
Jis!

Pavyzdys 61:

Kratom kratom pirščiukus.
Ir parodom skaičiukus. – 5. Viens, du, trys…

Pavyzdys 62:

Lijo lijolietus.
Per karalių pietus.
Karalienė verkė, karaliukai knarkė.
O karalius po stalu gėrė vyną su alum.

Pavyzdys 63:

Melagis melavo, per tiltą važiavo, rateliai užkliuvo, melagis išgriuvo.

Pavyzdys 64:

Padainuosiu tau dainelę.
Kaip kačiukas vijo pelę.
Ta pelytė šmurkšt po šluota ir dainelė sudainuota.

Pavyzdys 65:

Pirko man mama balioną -Žalią, mėlyną, raudoną.
Kokią spalvą renkiesi.
Pasakysi tu!

Pavyzdys 66:

Pliumpu, pliumpu meškinai, laižo medų dovanai.
Kas tuos meškinus nuvys? Jis!

Pavyzdys 67:

Ritė bitė be nagų, kinkis binkis be ausų, aus, maus, bus medaus, storą ropę laukan raus!

Pavyzdys 68:

Stora boba lašininė.
Nusipirko piniginę.
Piniginėj rublis, dešimt. -Lašiniai po penkiasdešimt.

Pavyzdys 69:

Stovėjo velniukas, nulūžo ragiukas. Triokšt!

Pavyzdys 70:

Stovėjo medelis, nukrito lapelis. Bum!

Pavyzdys 71:

Šoko kiškis per kelmuką ir sutiko meškinuką.
Kas tą meškiną pagaus, tas ragaišio paragaus. Jis.

Pavyzdys 72:

Šoko kiškis per virvutę ir įkrito į balutę.
Bėk, lėk, paskubėk, lipt iš balos jam padėk.
Jeigu kiškiui nepadėsi.
Žaisti tu nebegalėsi.

Pavyzdys 73:

Vaikai, vaikai, vanagai.
Kur tėvelio pinigai?

Pavyzdys 74:

Vai tai tuku, vai tai tuku, vežė kiškį ant ratukų.
Tie ratukai pasisuko, kiškis sprandą nusisuko.

Pavyzdys 75:

Virė zuikis kopūstus, neįdėjo druskos, bėgo vyrai paragauti ir nusvilo ūsus.

Greitakalbės – smagus iššūkis vaikams

Greitakalbės yra dar vienas puikus būdas lavinti vaikų kalbą ir kartu smagiai praleisti laiką. Jas reikia ištarti greitai arba kelis kartus pakartoti. Tai dažnai sukelia juokingų klaidų ir netikėtų žodžių.

Pavyzdys 1:

Geri vyrai geroje girioje gerą girą gėrė ir gerdami gyrė:
-Gardi girutė gardu gerti!

Pavyzdys 2:

Gervė gyrūnė gyrėsi gerą girą geroj girioj gerai gėrusi.

Pavyzdys 3:

Kalvaitis kalvis kala kalvėj kaltą ant priekalo.

Pavyzdys 4:

Kupeta su kupetaite ir pakupetys su kupetviete.
Pakampis su pakampėm pakampis be pakampių.

Pavyzdys 5:

Pakopa po pakopos, pakopa po pakopos, pakopa po pakopos mes kopiame aukštyn.

Pavyzdys 6:

Raudona ropė raudonšonė, rytą rimas ropę rovė.

Pavyzdys 7:

Šešios žąsys su šešiais žąsyčiais.

Pavyzdys 8:

Vidur prūdo bliūdas plūdur.

Pavyzdys 9:

Virvė, virvelė, virvikytė ir virvogalis.

Pavyzdys 10:

- Zur, zur zur, - zirzena zirzia.
Zvimbuolytė bitė zirzia.

Pavyzdys 11:

Žalioj girioj dėdė gerą girą gėrė ir gyrė, kad labai gera gira.

vaikų skaičiuotės ir greitakalbės

Skaičiuotės ir greitakalbės yra neatsiejama lietuvių liaudies išminties dalis, kuri padeda vaikams augti, mokytis ir džiaugtis bendravimu.

Skaičiuotės vaikams: gausybė linksmų ir lavinančių eilėraštukų, padedančių vaikams mokytis skaičiuoti, lavinti kalbą ir atmintį. Atraskite lietuvių liaudies lobyną. […]