Nevaisingumo tyrimai: nuo ko pradėti ir kada kreiptis pagalbos

Nevaisingumo problema yra jautri ir dažnai sudėtinga tema, su kuria susiduria daugelis porų. Manoma, kad nevaisingumas Lietuvoje šiuo metu paliečia 10-15 proc. šeimų. Norint nustatyti priežastis ir rasti sprendimą, būtina atlikti įvairius tyrimus.

Kada kreiptis į specialistus?

Nevaisinga pora pradedama tirti bei gydyti, jeigu nevartodama jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, moteris negali pastoti per vienerius metus. Pasak nevaisingumo gydymo specialisto, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytojais, kai gyvenant aktyvų lytinį gyvenimą ir nenaudojant jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, moteris negali pastoti ilgiau nei vienerius metus.

Tačiau jau po pusmečio ar anksčiau, nepavykus pastoti, išsitirti ir atvykti pasitarti su vaisingumo specialistu rekomenduojama vyresnėms nei trisdešimt penkerių metų moterims, taip pat toms moterims, kurios praeityje sirgo lytinių organų uždegimais, patiria kiaušidžių veiklos, ovuliacijos sutrikimus, nereguliarias mėnesines, turėjusios nesėkmingų nėštumų praeityje, operacijų pilvo ertmėje, spindulinį, chemoterapinį gydymą. Anksčiau rekomenduojama kreiptis ir tais atvejais, kai jau yra žinomi trukdantys moteriai pastoti sutrikimai, tokie kaip vyro spermos pakitimai ir pan.

Nevaisingumo tyrimų principai ir tikslai

„Sėkmingas nevaisingumo gydymas turi būti nukreiptas į sukeliančią kliūtį, tad pirmiausia ir bandoma ją išsiaiškinti. Šiuolaikinis nevaisingumo gydymo principas yra paremtas greita ir tikslia diagnostika, negaištant laiko ir pateikiant aiškias ir tikslias gydymo rekomendacijas.“ Abiejų partnerių tyrimas pradedamas vienu metu. Yra daug rizikos veiksnių ir ligų, kurios gali trukdyti pastoti, todėl labai svarbus kryptingas poros ištyrimas, kuris apima bendruosius ir specialiuosius tyrimus.

„Northway“ vaisingumo centro specialistų svarbiausias tikslas - kaip įmanoma tiksliau nustatyti poros nevaisingumo priežastis, kad būtų galima sudaryti veiksmingą gydymo planą, padedantį šeimai susilaukti kūdikio. Visus reikiamus laboratorinius, instrumentinius bei genetinius tyrimus galėsite atlikti bet kuriame mūsų vaisingumo centre Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Rygoje.

Vyrų vaisingumo tyrimai: spermograma - pirmas žingsnis

Vyrų nevaisingumo priežastys sudaro apie 30 proc. bendrų nevaisingumo priežasčių ir yra susijusios su spermos kiekio ir kokybės pakitimais. Pirmas ir pagrindinis tyrimas vyrų nevaisingumo priežasčiai nustatyti yra spermos tyrimas - spermograma. Poros nevaisingumo priežasčių ištyrimą rekomenduojame pradėti nuo spermogramos tyrimo. Akušeris ginekologas rekomenduoja pradėti nuo paprasto ir greito spermos tyrimo, kurio metu įvertinama spermatozoidų koncentracija, jų judrumas, morfologijos pokyčiai, atliekami įvairūs funkciniai testai. Spermos tyrimai yra būtini norint nustatyti, ar vyro spermatozoidai yra sveiki, judrūs ir pakankamos kokybės apvaisinti kiaušialąstę. Šie tyrimai dažniausiai atliekami, kai pora ilgą laiką (apie 12 mėnesių) nesugeba pastoti, nors reguliariai turi lytinių santykių be apsaugos priemonių.

Ką įvertina spermos tyrimai?

Spermos tyrimai gali padėti įvertinti:

• Spermatozoidų kiekį: Sveiko vyro spermoje turėtų būti tam tikras spermatozoidų skaičius. Jei jų yra per mažai (oligospermija) arba jų visiškai nėra (azoospermija), tai gali būti nevaisingumo priežastis.
• Spermatozoidų judrumą (motilumą): Svarbu, kad spermatozoidai būtų pakankamai judrūs, kad galėtų pasiekti kiaušialąstę ir ją apvaisinti. Jei judrumas yra sumažėjęs (astenozoospermija), tai gali sutrikdyti apvaisinimo procesą.
• Spermatozoidų morfologiją: Spermatozoidai turėtų būti normalios formos ir struktūros, kad galėtų tinkamai atlikti savo funkciją. Jei yra struktūrinių anomalijų (teratozoospermija), tai gali būti nevaisingumo priežastis.
• Spermos pH ir klampumą: Spermos cheminė sudėtis ir klampumas taip pat gali turėti įtakos spermatozoidų gyvybingumui ir gebėjimui apvaisinti.

Vienas iš dažniausių neigiamai spermatogenezę - vyriškųjų lytinių ląstelių susidarymą ir brendimą sėklidėje - veikiančių veiksnių yra varikocelė. Manoma, kad išsiplėtę veniniai rezginiai padidina sėklidės temperatūrą ir blogina spermos kokybę. Spermos kokybė gali būti netinkama apvaisinimui dėl nenusileidusių sėklidžių, nevykstančios spermatozoidų gamybos sėklidėse, kai kurių anksčiau persirgtų infekcinių ligų, sėklidžių vėžio ir kitų priežasčių. Daugeliu atveju galima taikyti gydymą, kuris pagerina spermos kokybę. Mūsų laboratorijose taip pat atliekami specifiniai spermos tyrimai: oksidacinės pažaidos vertinimas, spermos HBA tyrimas, spermos DNR fragmentacijos tyrimas.

Pasiruošimas ir tyrimo eiga

Norint gauti tiksliausius ir patikimiausius spermos tyrimų rezultatus, būtina tinkamai pasiruošti. Štai keletas pagrindinių rekomendacijų:

• Seksualinis susilaikymas: Prieš atliekant spermos tyrimą, rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių ar masturbacijos 2-7 dienas. Tai padės užtikrinti, kad spermos kiekis bus pakankamas tyrimui, tačiau ne per ilgai susilaikant, kad spermatozoidai nebūtų per seni.
• Venkite alkoholio ir narkotikų: Bent savaitę prieš tyrimą venkite alkoholio, narkotikų ar bet kokių kitų cheminių medžiagų, kurios gali turėti neigiamos įtakos spermos kokybei.
• Atsargiai su karščiu: Karštos vonios, pirtys ir ilgai nešiojami aptempti drabužiai gali sumažinti spermos kokybę. Venkite šių veiklų prieš tyrimą.
• Sveika gyvensena: Stenkitės gyventi sveikai - vartokite subalansuotą mitybą, būkite fiziškai aktyvūs, venkite streso. Sveikas gyvenimo būdas gali teigiamai paveikti spermos kokybę.
• Gydytojo konsultacija: Prieš tyrimą pasitarkite su gydytoju apie visus vartojamus vaistus ar papildus, nes kai kurie iš jų gali turėti įtakos spermos kokybei.

Spermos mėginys paprastai surenkamas masturbacijos būdu specialiai įrengtame kabinete klinikoje arba namuose naudojant sterilų indelį, kuris tada per trumpą laiką turi būti pristatytas į laboratoriją. Svarbu, kad mėginys būtų pristatytas į laboratoriją kuo greičiau, paprastai per vieną valandą po jo surinkimo, kad būtų gauti tiksliausi rezultatai. Gavus tyrimo rezultatus, gydytojas juos peržiūrės ir aptars su jumis. Spermos tyrimo rezultatus su embriologo komentaru gausite el. Jei rezultatai rodo, kad yra spermos kokybės problemų, gali prireikti atlikti papildomus tyrimus arba konsultuotis su vaisingumo specialistu.

Moterų vaisingumo ištyrimas

Moterų nevaisingumo priežastys dažniausiai yra susijusios su ovuliacijos sutrikimais bei kiaušintakių patologija. Moters tyrimas pradedamas nuo išsamios anamnezės surinkimo, apžiūros, echoskopinio ištyrimo. Pagrindinis instrumentinis tyrimas, atliekamas moterims, nevaisingumo priežasčiai nustatyti yra ginekologinė echoskopija, kurią gydytojas neretai atlieka pirminės konsultacijos metu. Taip pat atliekamas visapusiškas moters reprodukcinių organų ištyrimas, siekiant įvertinti gimdos ertmę, mažojo dubens organus, kiaušides, kiaušintakius, patikrinti praeinamumą ir pan.

Dažnai moterims trukdo pastoti tokios priežastys kaip patologiškai pakitę ir nepratekami kiaušintakiai, vadinamoji gimdos ertmės patologija (dėl įvairių priežasčių atsiradusios sąaugos, polipai, miomos, dviguba gimda ir kitos jos vystymosi anomalijos), kiaušidžių cistos, endometriozė. Esant ovuliacijos sutrikimams, veiksmingas medikamentinis gydymas.

Diagnostinės ir gydomosios procedūros

Histeroskopija ir laparoskopija - tai minimaliai invazyvios endoskopinės-ginekologinės operacijos. Jos daromos tiek diagnostiniais, tiek gydymo tikslais. Dažnai užtenka tik minimalios chirurginės korekcijos ir moteris gali sėkmingai pastoti. Dabar ginekologinės-endoskopinės operacijos atliekamos ypač tausojančiais metodais ir instrumentais. Pvz., histeroskopijos atliekamos plonais instrumentais; laparoskopinės operacijos dėl endometriozės atliekamos taip, kad būtų maksimaliai išsaugota kiaušidžių funkcija.

Laboratoriniai ir genetiniai tyrimai

Laboratorinių tyrimų spektrą apima kraujo, spermos ir kitų terpių tyrimai. Tyrimai skirstomi į specifinius ir nespecifinius.

• Specifiniai tyrimai: PRL (Prolaktino tyrimas), TTH tyrimas, AMH (antimiulerinis hormonas), E2 (estradiolis), LH (liuteinizuojantis hormonas), FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas), lytiškai plintančių ligų PGR tyrimai.
• Nespecifiniai tyrimai: tokie kaip BKT (bendras kraujo tyrimas), kraujo grupė, Rh faktorius, vitamino D tyrimas.

Genetinis ištyrimas ir genetiko konsultacija yra tikslinga, jei vienam iš partnerių arba abiem yra diagnozuota arba įtariama paveldima liga ar anamnezėje yra įvykę du ir daugiau savaiminių persileidimų.

Amžiaus įtaka vaisingumui

Sunkumų pastoti kelia ir moters amžius. Tomas Lūža pabrėžia, kad vaisingumas yra stipriai susijęs su moters amžiumi. Remiantis statistika, tik kas trečia sveika moteris sugeba pastoti po 40 metų. Senstant mažėja funkcinis kiaušidžių rezervas, dėl kiaušidžių senėjimo blogėja kiaušialąsčių kokybė ir dažniau pasitaiko chromosomų anomalijų, o tai susiję su dažnesniais nesivystančio nėštumo ar savaiminio persileidimo atvejais.

„Atidėlioti vaiko planavimą vėlesniam amžiui tikrai nepatarčiau. Net naudojant pagalbinio apvaisinimo procedūras, tikimybė pastoti moterims iki 35 metų amžiaus yra iki 50 procentų, tuo tarpu moterims virš 40 metų - jau tik 18 procentų, o vyresnėms nei 43 metų moterims - tik 5-6 procentai. Taigi, ilgai laukti tikrai nevertėtų.“

Pagalbinio apvaisinimo sėkmės rodikliai pagal amžių

Laiko svarba nevaisingumo gydyme

Akušerio ginekologo teigimu, nemažiau svarbus veiksnys, gydant nevaisingumą ir norint susilaukti palikuonių, yra laikas. Apmaudu, kai konsultuotis atvyksta poros, kurios sugaišo daug brangaus laiko svarstymams (būna ir 10-15 metų), paviršutiniškiems neefektyviems tyrimams ir nepasiekė lauktų rezultatų. „Gydytojų kvalifikacija šiuo metu labai išaugusi, naudojami nevaisingumo gydymo metodai ženkliai patobulėję, todėl visoms poroms, nepavykstant prisikviesti gandrų, patariu nedelsti ir atvykti pasikonsultuoti su vaisingumo specialistu. Kuo anksčiau kreipsitės, tuo Jūsų galimybės susilaukti kūdikio bus didesnės“, - baigdamas pokalbį pataria gydytojas Tomas Lūža.

Nevaisingumo gydymo būdai

Statistikos duomenimis, medikamentinis ir chirurginis gydymas padeda net 85-90 proc. atvejų. Jei, taikant medikamentinį ir chirurginį gydymą, nevaisingumo problemų išspręsti nepavyksta, pasitelkiamos pagalbinio apvaisinimo procedūros, kurių pagrindinės - apvaisinimas moters kūne (IUI-intrauterinė inseminacija) arba apvaisinimas ne moters kūne (IVF -pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje).

Pagal tai, kur įvyksta apvaisinimas - kiaušialąstės ir spermijo susijungimas - šie būdai skiriami į dvi grupes. Tai apvaisinimas moters kūne, arba kitaip vadinama intrauterininė inseminacija (IUI), ir apvaisinimas ne moters kūne, t. y. mėgintuvėlyje (IVF).

• Intrauterininė inseminacija (IUI): Atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba stimuliuojant vaistais, kuomet specialiai paruošta vyro sperma plonu kateteriu sušvirkščiama į gimdą. Po šio apvaisinimo 10-15 proc. moterų pavyksta pastoti. Procedūrą rekomenduojama kartoti 4-6 ciklus. Naudojant intrauterininę inseminaciją, nereikia chirurginės invazijos ir nejautros.
• Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): Tai metodas, kai iš moters kūno po stimuliacijos vaistais surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais laboratorijoje vyro spermatozoidais.

Priklausomai nuo spermos kokybės, taikomi įvairūs gydymo būdai. Jei spermos kokybė vidutinė, tuomet dažniausiai naudojama intrauterininės inseminacijos procedūra (IUI). Prastos spermos kokybės atveju atliekamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF). Jei spermos kokybė labai prasta, taikoma mikroinseminacija arba spermijo injekcija į kiaušialąstės citoplazmą (ICSI).

Esant labai žymiems vyro spermos pakitimams, atliekamos intracitoplazminės spermatozoido injekcijos (ICSI).

tags: #nuo #ko #pradet #tirtis #nevaisinguma

• priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarka ir ypatumai
• Kaip atpažinti ir gydyti pogimdyvinę depresiją
• Idėjos ugdančioms Kalėdinėms dovanoms
• Laimos Simenienės profesinė veikla
• Informacija besilaukiančioms šeimoms Santaros klinikose