Cukraus Kiekis Kraujyje ir Drebančios Rankos: Nuo Naujagimių Hipoglikemijos iki Suaugusiųjų Tremoro

Kūno drebulys, ypač rankų, ir balso pokyčiai gali signalizuoti apie įvairias sveikatos problemas - nuo laikino prisitaikymo prie naujos aplinkos naujagimiui iki rimtų neurologinių sutrikimų suaugusiems. Vienas iš svarbiausių veiksnių, galinčių paveikti šiuos simptomus, yra gliukozės (cukraus) kiekis kraujyje.

Naujagimių kraujo gliukozės ypatumai ir hipoglikemija

Naujagimių kraujyje gliukozės (cukraus) turėtų būti ne mažiau kaip 2,6 mmol/l ir daugiau. Tačiau net sveikiems vaikučiams dvi valandas po gimimo gali būti trumpalaikė, praeinanti hipoglikemija (gliukozės stoka), gliukozės aptinkama vos 1,7 milimolio. Ši būklė įprastai trunka tol, kol kūdikiai prisitaiko prie aplinkos. Dažniau maitinant maždaug per pusę paros gliukozė pasiekia normą.

Rizikos grupės naujagimių hipoglikemijai

Kai kurie naujagimiai turi didesnę riziką patirti gliukozės trūkumą kraujyje:

• Diabetu sergančių mamų naujagimiai. Rizikos grupei pirmiausia priskiriami diabetu sergančių mamų, kurių kraujyje yra daugiau gliukozės, naujagimiai. Būnant pas mamą jų organizmui cukraus reikėjo gamintis mažiau, jo gamybą slopino saldus mamos kraujas. O kai jau gimsta, gali būti priešingai - gliukozės gali reikėti daugiau. Įpratęs prie saldesnio mamos kraujo, organizmas pradeda kelti maištą.
• „Coliukai“ ir „drambliukai“. Ar vaikutį įtraukti į rizikos grupę, turi įtakos gimimo svoris. Naujagimiai, kurie gimsta stambūs, mamos įsčiose buvo gerai pamaitinti, o po gimimo negauna pakankamai maisto organizmo poreikiams tenkinti. Kad nereikėtų išnaudoti kitų papildomų šaltinių, jų organizmas sumažina cukraus kiekį, kurį vėliau pamažu vėl padidina. Docentė J. Buinauskienė pabrėžia, kad labai didelių naujagimių organizmo pokyčiai dėl gliukozės stokos būna pereinamieji, atsiradę pritaikant prie aplinkos. Tačiau jei prisitaikymas užtrunka, net ir po kurio laiko kraujyje yra per mažai gliukozės, ją reikia papildyti, nes tai gali atsiliepti sveikatos būklei. Nors laiku, bet per mažo svorio gimusių vaikučių kraujyje cukraus taip pat gali būti per mažai. Didesni naujagimiai, turintys 10 ‰ (procentilių) svorio deficitą, nepatenka į rizikos grupę, tačiau dar mažesnių (5-3 ‰) naujagimių kraujas būtinai tiriamas.
• Neišnešioti ir pernešioti kūdikiai. Neišnešiotukų kraujas taip pat per mažai saldus, nes jų kepenų, kasos ir kitų organų funkcijos dar nebrandžios. Gliukozės stinga ir pernešiotiems kūdikiams, nes dėl nėštumo pabaigoje senka placentos galimybės aprūpinti vaisių svarbiausiomis maisto medžiagomis.
• „Ligoniukai“ ir sušalę naujagimiai. Kraujas per mažai saldus gali būti naujagimio, jei jis per tirštas, gimė pridusęs, serga endokrinine, užkrečiamąja liga, turi tam tikrų endokrininės sistemos sutrikimų. Gliukozės kiekiui kraujyje turi įtakos ir tai, ar vos tik gimęs vaikutis neatvėso. Kūnelis atvėsta tada, kai per šalta gimdykla arba netikėtai mama pagimdo namuose ir aplinkiniai nesumoja naujagimio priglausti prie mamos krūtinės ir užkloti.

„Nesaldaus“ gyvenimo požymiai naujagimiui

Požymių, kad vaikučiui negera dėl gliukozės trūkumo, yra daugybė, bet nė vienas jų nėra būdingas tik hipoglikemijai. Naujagimis būna dirglus, nes jam trūksta maisto ir neturi kaip to parodyti. Gali drebėti smakriukas, rankytės, kartais atsiranda traukulių, pamėlsta aplink lūpytes (cianozė), gali net sustoti kvėpavimas (apnėja). Arba, priešingai, kūdikis kvėpuoja labai dažnai. Jei hipoglikemija užsitęsia, tada vaikelis verkia silpnu, spigiu balseliu (kaip sirgdamas meningitu). Kai kurie vaikučiai, priešingai, būna vangūs, mieguisti, nenori valgyti, „verčia“ akytes į viršų. Šie požymiai išryškėja tik maždaug kas trečiam naujagimiui, kurių kraujyje cukraus yra mažiau nei 1,9 mmol/l. Kiti vaikučiai neparodo jokių ženklų, kad jiems negera.

Hipoglikemijos diagnostika ir gydymas

Ne visų naujagimių cukraus kiekį kraujyje medikai tiria. Jei gerai valgo, yra patenkinti gyvenimu ir mamos jokių skundų neišsako, gydytojai juos palieka ramybėje. Per pirmas 4 val. po gimimo tiria tik tuos, kurie patenka į rizikos grupę arba išryškėja kokios nors ligos požymių, yra nenumaldomai dirglūs, stoja kvėpavimas, o gydytojai neranda jokios priežasties. Tiria ir atsisakiusius valgyti, ir tuos, kurių mamos išsako savo nerimą dėl vaikučių būklės. Šiems naujagimiams duriama į kulniuką ir imama kapiliarinio kraujo cukraus kiekiui kraujyje nustatyti. Tada duodama pavalgyti ir maždaug po 30-60 min. vėl tiriama pakartotinai. Jei jame gliukozės dar per mažai, vis tiek neskubama lašinti vaistų. Naujagimis dar kartą pamaitinamas ir po valandos tyrimas kartojamas. Tik tada, jei gliukozė nesiekia normos, jos lašinama į veną. O jei cukraus kiekis yra arčiau normos, kūdikį bandoma dar kartą maitinti arba skiriama lašelinė.

Gliukozės skirti tenka ir neišnešiotukui, kuris nesuvalgo viso skirto maisto. Mamos tų dūrių į kūdikio kulniuką labai bijo, tačiau medikai tai daro siekdami ištirti ir palaikyti cukraus normą kraujyje, kad vaikelio smegenys nebadautų. Jei jos negaus maisto, organizmas vis tiek ras kokią nors išeitį, tačiau ne visada geriausią naujagimiui - smegenys pradeda gaminti sau maisto iš ketonų ir kitų medžiagų, o tai turi šalutinį poveikį. Labai daug kištis ir stipriai saldinti kraują vaikučiams tenka retai, dažniau tiems, kurių svoris nesiekia net trečios procentilės, yra labai hipotrofiški. Didesnės medikų pagalbos prireikia neišnešiotukams, kuriems nėra 32 sav., jie negali suvalgyti reikiamo kiekio maisto. Tačiau tie, kurių gestacinis amžius yra 32-36 sav., bėdų dėl cukraus kraujyje dažniausiai neturi, nes labai greitai pradeda valgyti. Gydytojai kartais pakliūva tarsi į užburtą ratą, nes susitvarkęs cukraus kiekis kraujyje vėl ir vėl nukrenta, niekaip nesiseka išlaikyti normos. Tada naujagimių būklę atidžiai stebi ir tariasi su vaikų endokrinologu dėl papildomų tyrimų, kurie galėtų atskleisti endokrinines vaikučio ligas. Tačiau iš ligoninės į namus kūdikiai visada išleidžiami tik tada, kai cukraus kraujyje yra užtektinai.

Smegenų badas ir mažylio raida

Cukrus - svarbiausias smegenų maistas. Jei per 24 val. kraujyje cukraus padaugėja iki normos savaime arba gliukozės lašelinės užteko pusę dienos, vaikučiai nuo sveikatos bėdų išsisuka. Jiems ir jokių raidos sutrikimų neturėtų būti. Tačiau jei cukraus atsargų lieka nepakankamai ilgiau nei 3 d., vėliau gali sutrikti raida. Docentė J. Buinauskienė džiaugiasi geresniais, nei rašo vadovėliai, naujagimių hipoglikemijos gydymo rezultatais, pastebėdama, kad per porą metų neturėta nė vieno „blogo“ vaiko, nors vadovėliai rašo, kad tokių turėtų būti.

Drebančios rankos ir balso drebėjimas suaugusiems

Ką reiškia drebančios rankos, turbūt žino kiekvienas. Rankų drebulys daugeliui žmonių sukelia nerimą, nes dažnai pirmoji mintis būna susijusi su rimtomis neurologinėmis ligomis. Tačiau medicinos specialistai pabrėžia, kad daugeliu atvejų drebančios rankos nėra sunkios ligos požymis. Neurologai ir šeimos gydytojai pabrėžia, kad tremoras - tai ne pati liga, o simptomas, kuris gali atsirasti dėl labai skirtingų priežasčių. Jei rankos dreba prieš svarbų gyvenimo įvykį - normalu, tačiau jei šis simptomas kartojasi dažnai ar yra nuolatinis, privalote į tai atkreipti dėmesį.

Hipoglikemija ir drebančios rankos

Viena iš priežasčių, kodėl gali drebėti rankos, yra mažas cukraus kiekis kraujyje. Nervus ir raumenis maitina cukrus, todėl staiga nukritus jo lygiui kraujyje pradeda drebėti rankos. Mažas cukraus kiekis kraujyje vadinamas hipoglikemija. Gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis nervų sistemai, todėl jos trūkumas sukelia stiprią organizmo reakciją. Didžiausia hipoglikemijos rizika kyla diabetu sergantiems žmonėms, ypač tiems, kurie gydomi insulinu. Sunkios hipoglikemijos gali būti pavojingos gyvybei. Jei žmogus yra sąmoningas, jam reikia kuo greičiau duoti produktų, kuriuose yra paprastųjų cukrų, pavyzdžiui, vaisių sulčių ar saldaus gėrimo. Po to rekomenduojama suvalgyti sudėtinių angliavandenių turinčio maisto, kad stabilizuotųsi cukraus kiekis kraujyje. Kai kurie žmonės pastebi, kad rankos dreba tada, kai nori valgyti, ir kartu pajaučia silpnumą. Tai rodo, kad cukrus kraujyje staigiai krenta. Rekomenduojama valgyti po truputį ir dažniau, o pajutus silpnumą, turėti prie savęs riešutų ar saldainį.

Kitos drebančių rankų ir balso drebėjimo priežastys

Rankų tremoras, arba drebėjimas, yra dažna problema, kurią gali sukelti įvairios priežastys:

• Gyvenimo būdas. Lėtinis miego trūkumas gali padidinti rankų tremorą. „Juk nesitikite, kad automobilis važiuos, jei į jį neįpilsite degalų. Taip pat negalite tikėtis, kad jūsų smegenys siųs teisingas žinutes atskiriems organams, jei jums trūks miego“, - teigiama. Kai trūksta miego, smegenys gali atsiųsti klaidingą signalą, dėl kurio pradeda drebėti rankos. Per didelis kofeino vartojimas taip pat gali padidinti nervų sistemos jautrumą ir sukelti rankų drebulį, nes kofeinas yra stimuliantas. Svarbu stebėti savo organizmą ir atitinkamai koreguoti kofeino kiekio vartojimą. Jei esate priklausomas nuo alkoholio, staiga jo atsisakius gali pasireikšti toks simptomas, kaip rankų drebulys. Jis prasideda maždaug praėjus 10 valandų po paskutinio gėrimo ir gali trukti net kelias savaites. Nors daugelis įsivaizduoja, kad rūkymas padeda nusiraminti, tačiau šis žalingas įprotis gali kelti nerimą, nes priverčia širdį plakti greičiau.
• Stresas ir emocijos. „Dėl rankų drebėjimo gali būti kaltas stresas. Jei streso lygis smarkiai šokteli, pradeda drebėti rankos, širdis plaka daug smarkiau. Abu šie simptomai dings iš karto stresui atslūgus. Jei stresinėse situacijose pradeda drebėti rankos, išbandykite stresą mažinančius metodus: kvėpavimą su ilgu iškvėpimu, meditaciją“, - patariama.
• Skydliaukės veiklos sutrikimai. Drebančios rankos gali būti hipertirozės požymis. Hipertirozė - tai suaktyvėjusi skydliaukė. Tai reiškia, kad jūsų skydliaukė dirba per intensyviai, jūsų kūnas tampa per daug aktyvus, netgi sudirgęs. Tai sutrikdo jūsų širdies ritmą, ima kristi svoris, pradeda varginti prakaitavimas, imama netoleruoti šilumos. Šią būklę gali nustatyti paprastas kraujo tyrimas.
• Vaistų šalutinis poveikis. „Gali būti kalti vaistai. Dažniausiai šį simptomą gali sukelti antidepresantai, vaistai nuo traukulių, migrenai, neuropatijai, astmai gydyti skirti vaistai. Tačiau įspėjama - jeigu vaistai paskirti daktaro, jų vartojimo nutraukti negalima.
• Vitaminų trūkumas. Kai organizme trūksta vitamino B12, gali atsirasti įvairūs neurologiniai simptomai: nuolatinis nuovargis, sutrikęs jautrumas, koordinacijos problemos ar net rankų tremoras. Pasak profesoriaus A. Unikausko, vitaminas B2 taip pat palaiko sveiką mieliną - apsauginį nervinių skaidulų apvalkalą, kuris leidžia nerviniams impulsams greitai keliauti per kūną. Jei mielinas yra pažeistas, nerviniai impulsai sklinda lėčiau, o tai gali sukelti rankų drebėjimą ar kitus nevalingus judesius.
• Mitochondrijų funkcijos sutrikimai. Prof. A. Unikauskas kalbėjo apie rankų tremorą (drebėjimą) ir jo ryšį su mitochondrijomis. Mitochondrijos - tai mažyčiai ląstelių energijos gamybos centrai. Yra didelis ryšys tarp mitochondrijų ir nevalingų kūno judesių atsiradimo arba sutrikimo. Kūnui reikia daug energijos tam, o tam, kad energijos būtų daug, reikia sveikų mitochondrijų. Iš suvalgyto maisto yra paimami elektronai ir tuos elektronus perneša jų pernešėjas į mitochondrijas. Vitaminas B2 ir kofermentas Q10 užtikrina gerą šio pernešimo funkcionavimą. Prof. A. Unikauskas rekomendavo, norint sumažinti rankų drebėjimą, vartoti 400 mg vitamino B2 du kartus per dieną (ryte ir vakare) bei 1000 mg kofermento Q10.

Neurologinės ligos

Sunkia forma pasireiškiantis rankų drebėjimas gali būti įvairių neurologinių ligų simptomas. Su rankų tremoru siejama dešimtys įvairių tipų ligų, tačiau savo paplitimu dominuoja Esencialinis tremoras (ET) ir Parkinsono liga (PL).

Esencialinis tremoras (ET)

Nors Parkinsono liga yra labiau žinomas judesio sutrikimas, tačiau Esencialinis tremoras (ET) yra labiau paplitęs ir dažniausiai pasitaikantis judėjimo sutrikimas, juo serga apie 0,9% žmonių populiacijos, t.y. beveik 80 mln. žmonių visame pasaulyje. Pacientai, turintys ET, jaučia nevalingą drebėjimą (tremorą) rankose, galvoje, žandikaulyje, balse ar kitose kūno vietose. Tremoras paprastai labiausiai pastebimas ištiesus rankas ar atliekant smulkius plaštakų judesius, tokius kaip puodelio, šaukšto laikymas ar rašymas, o dažniausiai nurimsta rankas/plaštakas visiškai atpalaidavus, pavyzdžiui, jas padėjus ant kelių. Esencialinio tremoro atsiradimo priežastys nėra žinomos, tačiau paveldimumas yra pastebimas pusei sergančiųjų šia liga. Susirgimas ET auga su amžiumi.

Parkinsono liga (PL)

Parkinsono liga - tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga. Šią ligą lydi 4 pagrindiniai motoriniai sutrikimai: laikysenos nestabilumas, bradikinezija ir akinezija (judesio lėtumas arba jo nebuvimas), rigidiškumas (galūnių arba sąnarių standumas ar nelankstumas) ir tremoras (nevalingas, ritmiškas galūnių, galvos arba viso kūno drebulys). Pastarasis yra greičiausiai ir dažniausiai atpažįstamas simptomas. Drebulys yra pastebimas ramybės būsenoje ir dažniausiai prasideda vienoje kūno vietoje ir plinta į kitas ligai progresuojant. Šia liga dažniausiai susergama apie 50-60-tuosius gyvenimo metus, tačiau žmonių, kuriems liga diagnozuota jaunesniame amžiuje, skaičius auga. Parkinsono liga serga daugiau nei 10 mln. žmonių visame pasaulyje.

Tremoro įtaka kasdieniam gyvenimui

Rankų tremoras trukdo ruošti maistą (pjaustyti, kilnoti talpas su skysčiais), valgyti/gerti (pasmeigti maistą ant šakutės, atsigerti iš stiklinės ar butelio), asmens higienos priežiūrai (nusiskusti, pasidažyti, įsidėti/išsiimti kontaktinius lęšius, pasidaryti manikiūrą/pedikiūrą), naudotis technologijomis (sunku atsiliepti telefonu ar surasti reikalingos informacijos išmaniuose telefonuose), aiškiai ir įskaitomai rašyti ir pan. Pacientai, sergantys šiomis ligomis, susiduria ne tik su sunkumais atliekant kasdienes veiklas, tačiau dažnai šias diagnozes lydi ir psichologinės problemos. Rankų tremoras atkreipia aplinkinių dėmesį, dėl to kylanti įtampa ir stresas mažina savivertę, pasitikėjimą savimi, todėl skatina socialinę atskirtį, o tai dar labiau padidina rankų tremorą.

Tremoro gydymo ir valdymo būdai

Tikslią priežastį, kodėl dreba rankos, gali nustatyti tik gydytojas, įvertinęs simptomus, gyvenimo būdą ir atlikęs reikiamus tyrimus. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra labai svarbūs. Prieš pradedant ieškoti rimtų neurologinių priežasčių, gydytojai rekomenduoja pirmiausia įvertinti kasdienius įpročius ir gyvenimo būdą.

Medikamentinis gydymas

Esencialiniam tremorui gydyti pirmiausia yra pasirenkami vaistai, tačiau jų nauda yra ribota. Vaistų teigiamas poveikis yra mažesnis nei 43%, o šalutinis poveikis yra dažnas (iki 75%), todėl šį gydymo būdą tenka nuolat stebėti. Gydymas vaistais ypač neveiksmingas pacientams, kuriems pasireiškia didelis drebulys (> 6/10).

Chirurginės intervencijos

Kai vaistai nėra veiksmingi, gali būti rekomenduojamos chirurginės procedūros, pavyzdžiui, gilioji smegenų stimuliacija (angl. Deep Brain Stimulation DBS), kurios metu į tam tikras smegenų sritis implantuojami elektrodai, kad būtų reguliuojami nenormalūs nerviniai signalai ir sumažintas drebulys. Tačiau tai yra intervencinis gydymo būdas, kuris gali turėti negrįžtamų pasekmių ir neretai, bėgant laikui ir stiprėjant tremorui, tampa nebe toks veiksmingas ir galiausiai vis tiek prireikia pagalbinių priemonių drebėjimui suvaldyti.

Pagalbinės priemonės ir virpesių terapija

Yra sukurta daugybė adaptuotų įrankių, skirtų palengvinti sergančiųjų gyvenimą: specialūs puodeliai, indai, įrankiai, rašikliai, pirštinės ir pan. Tačiau jų naudojimas viešose vietose tik pritraukia aplinkinių dėmesį, o įsigyti visas siūlomas priemones, kurios ne visada ir padeda, yra brangu.

Siekiant padėti Esencialinio tremoro ar Parkinsono liga sergantiesiems pacientams gyventi pilnavertį gyvenimą, lietuvių mokslininkai, iš įmonės VILIMED, sukūrė pažangų medicininį rankų drebėjimą mažinantį prietaisą - VILIM ball. Tai nešiojamas, lengvas, neinvazinis virpesių fizioterapijos įrenginys, skirtas naudoti namuose ar kitoje aplinkoje. VILIM ball naudoti yra labai paprasta. Prietaisą reikia laikyti delne, jį įjungus pradedama mechaninių virpesių terapija, kuri trunka 10 minučių. Rekomenduojama ją atlikti 3 kartus per dieną, kas 4 valandas, prieš procesą ar veiklą, kurios metu aktualus mažesnis rankų drebėjimas, pavyzdžiui, valgymas, rašymas ir pan. Po terapijos pacientai jaučia sumažėjusį arba visai išnykusį rankų drebulį. Šis liekamasis poveikis gali trukti iki 4 valandų (vidutiniškai apie 1,5 val.). Norėdami įsivertinti rankų drebėjimo priežastį, ar sekti VILIM ball terapijos efektyvumą, galite į telefoną atsisiųsti nemokamą mobiliąją programėlę „STEADY HANDS“ iš Google Play arba App Store.

tags: #cukraus #kiekis #vaiko #kraujyje #drebancios #rankos

• Vadovas Tėvams
• Apie skulptoriaus Antano Šnaro „Motinystę“
• Muniškių globos namų teikiamos paslaugos
• Išsamus vadovas tėvams apie vaikiškus kilimėlius
• išsamus gidas: kaip pasirinkti geriausią kūdikio nešioklę