Kūno drebulys, ypač rankų, ir balso pokyčiai gali signalizuoti apie įvairias sveikatos problemas - nuo laikino prisitaikymo prie naujos aplinkos naujagimiui iki rimtų neurologinių sutrikimų suaugusiems. Vienas iš svarbiausių veiksnių, galinčių paveikti šiuos simptomus, yra gliukozės (cukraus) kiekis kraujyje.

Naujagimių kraujyje gliukozės (cukraus) turėtų būti ne mažiau kaip 2,6 mmol/l ir daugiau. Tačiau net sveikiems vaikučiams dvi valandas po gimimo gali būti trumpalaikė, praeinanti hipoglikemija (gliukozės stoka), gliukozės aptinkama vos 1,7 milimolio. Ši būklė įprastai trunka tol, kol kūdikiai prisitaiko prie aplinkos. Dažniau maitinant maždaug per pusę paros gliukozė pasiekia normą.
Kai kurie naujagimiai turi didesnę riziką patirti gliukozės trūkumą kraujyje:

Požymių, kad vaikučiui negera dėl gliukozės trūkumo, yra daugybė, bet nė vienas jų nėra būdingas tik hipoglikemijai. Naujagimis būna dirglus, nes jam trūksta maisto ir neturi kaip to parodyti. Gali drebėti smakriukas, rankytės, kartais atsiranda traukulių, pamėlsta aplink lūpytes (cianozė), gali net sustoti kvėpavimas (apnėja). Arba, priešingai, kūdikis kvėpuoja labai dažnai. Jei hipoglikemija užsitęsia, tada vaikelis verkia silpnu, spigiu balseliu (kaip sirgdamas meningitu). Kai kurie vaikučiai, priešingai, būna vangūs, mieguisti, nenori valgyti, „verčia“ akytes į viršų. Šie požymiai išryškėja tik maždaug kas trečiam naujagimiui, kurių kraujyje cukraus yra mažiau nei 1,9 mmol/l. Kiti vaikučiai neparodo jokių ženklų, kad jiems negera.
Ne visų naujagimių cukraus kiekį kraujyje medikai tiria. Jei gerai valgo, yra patenkinti gyvenimu ir mamos jokių skundų neišsako, gydytojai juos palieka ramybėje. Per pirmas 4 val. po gimimo tiria tik tuos, kurie patenka į rizikos grupę arba išryškėja kokios nors ligos požymių, yra nenumaldomai dirglūs, stoja kvėpavimas, o gydytojai neranda jokios priežasties. Tiria ir atsisakiusius valgyti, ir tuos, kurių mamos išsako savo nerimą dėl vaikučių būklės. Šiems naujagimiams duriama į kulniuką ir imama kapiliarinio kraujo cukraus kiekiui kraujyje nustatyti. Tada duodama pavalgyti ir maždaug po 30-60 min. vėl tiriama pakartotinai. Jei jame gliukozės dar per mažai, vis tiek neskubama lašinti vaistų. Naujagimis dar kartą pamaitinamas ir po valandos tyrimas kartojamas. Tik tada, jei gliukozė nesiekia normos, jos lašinama į veną. O jei cukraus kiekis yra arčiau normos, kūdikį bandoma dar kartą maitinti arba skiriama lašelinė.
Gliukozės skirti tenka ir neišnešiotukui, kuris nesuvalgo viso skirto maisto. Mamos tų dūrių į kūdikio kulniuką labai bijo, tačiau medikai tai daro siekdami ištirti ir palaikyti cukraus normą kraujyje, kad vaikelio smegenys nebadautų. Jei jos negaus maisto, organizmas vis tiek ras kokią nors išeitį, tačiau ne visada geriausią naujagimiui - smegenys pradeda gaminti sau maisto iš ketonų ir kitų medžiagų, o tai turi šalutinį poveikį. Labai daug kištis ir stipriai saldinti kraują vaikučiams tenka retai, dažniau tiems, kurių svoris nesiekia net trečios procentilės, yra labai hipotrofiški. Didesnės medikų pagalbos prireikia neišnešiotukams, kuriems nėra 32 sav., jie negali suvalgyti reikiamo kiekio maisto. Tačiau tie, kurių gestacinis amžius yra 32-36 sav., bėdų dėl cukraus kraujyje dažniausiai neturi, nes labai greitai pradeda valgyti. Gydytojai kartais pakliūva tarsi į užburtą ratą, nes susitvarkęs cukraus kiekis kraujyje vėl ir vėl nukrenta, niekaip nesiseka išlaikyti normos. Tada naujagimių būklę atidžiai stebi ir tariasi su vaikų endokrinologu dėl papildomų tyrimų, kurie galėtų atskleisti endokrinines vaikučio ligas. Tačiau iš ligoninės į namus kūdikiai visada išleidžiami tik tada, kai cukraus kraujyje yra užtektinai.
Cukrus - svarbiausias smegenų maistas. Jei per 24 val. kraujyje cukraus padaugėja iki normos savaime arba gliukozės lašelinės užteko pusę dienos, vaikučiai nuo sveikatos bėdų išsisuka. Jiems ir jokių raidos sutrikimų neturėtų būti. Tačiau jei cukraus atsargų lieka nepakankamai ilgiau nei 3 d., vėliau gali sutrikti raida. Docentė J. Buinauskienė džiaugiasi geresniais, nei rašo vadovėliai, naujagimių hipoglikemijos gydymo rezultatais, pastebėdama, kad per porą metų neturėta nė vieno „blogo“ vaiko, nors vadovėliai rašo, kad tokių turėtų būti.
Ką reiškia drebančios rankos, turbūt žino kiekvienas. Rankų drebulys daugeliui žmonių sukelia nerimą, nes dažnai pirmoji mintis būna susijusi su rimtomis neurologinėmis ligomis. Tačiau medicinos specialistai pabrėžia, kad daugeliu atvejų drebančios rankos nėra sunkios ligos požymis. Neurologai ir šeimos gydytojai pabrėžia, kad tremoras - tai ne pati liga, o simptomas, kuris gali atsirasti dėl labai skirtingų priežasčių. Jei rankos dreba prieš svarbų gyvenimo įvykį - normalu, tačiau jei šis simptomas kartojasi dažnai ar yra nuolatinis, privalote į tai atkreipti dėmesį.
Viena iš priežasčių, kodėl gali drebėti rankos, yra mažas cukraus kiekis kraujyje. Nervus ir raumenis maitina cukrus, todėl staiga nukritus jo lygiui kraujyje pradeda drebėti rankos. Mažas cukraus kiekis kraujyje vadinamas hipoglikemija. Gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis nervų sistemai, todėl jos trūkumas sukelia stiprią organizmo reakciją. Didžiausia hipoglikemijos rizika kyla diabetu sergantiems žmonėms, ypač tiems, kurie gydomi insulinu. Sunkios hipoglikemijos gali būti pavojingos gyvybei. Jei žmogus yra sąmoningas, jam reikia kuo greičiau duoti produktų, kuriuose yra paprastųjų cukrų, pavyzdžiui, vaisių sulčių ar saldaus gėrimo. Po to rekomenduojama suvalgyti sudėtinių angliavandenių turinčio maisto, kad stabilizuotųsi cukraus kiekis kraujyje. Kai kurie žmonės pastebi, kad rankos dreba tada, kai nori valgyti, ir kartu pajaučia silpnumą. Tai rodo, kad cukrus kraujyje staigiai krenta. Rekomenduojama valgyti po truputį ir dažniau, o pajutus silpnumą, turėti prie savęs riešutų ar saldainį.

Rankų tremoras, arba drebėjimas, yra dažna problema, kurią gali sukelti įvairios priežastys:
Sunkia forma pasireiškiantis rankų drebėjimas gali būti įvairių neurologinių ligų simptomas. Su rankų tremoru siejama dešimtys įvairių tipų ligų, tačiau savo paplitimu dominuoja Esencialinis tremoras (ET) ir Parkinsono liga (PL).
Nors Parkinsono liga yra labiau žinomas judesio sutrikimas, tačiau Esencialinis tremoras (ET) yra labiau paplitęs ir dažniausiai pasitaikantis judėjimo sutrikimas, juo serga apie 0,9% žmonių populiacijos, t.y. beveik 80 mln. žmonių visame pasaulyje. Pacientai, turintys ET, jaučia nevalingą drebėjimą (tremorą) rankose, galvoje, žandikaulyje, balse ar kitose kūno vietose. Tremoras paprastai labiausiai pastebimas ištiesus rankas ar atliekant smulkius plaštakų judesius, tokius kaip puodelio, šaukšto laikymas ar rašymas, o dažniausiai nurimsta rankas/plaštakas visiškai atpalaidavus, pavyzdžiui, jas padėjus ant kelių. Esencialinio tremoro atsiradimo priežastys nėra žinomos, tačiau paveldimumas yra pastebimas pusei sergančiųjų šia liga. Susirgimas ET auga su amžiumi.
Parkinsono liga - tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga. Šią ligą lydi 4 pagrindiniai motoriniai sutrikimai: laikysenos nestabilumas, bradikinezija ir akinezija (judesio lėtumas arba jo nebuvimas), rigidiškumas (galūnių arba sąnarių standumas ar nelankstumas) ir tremoras (nevalingas, ritmiškas galūnių, galvos arba viso kūno drebulys). Pastarasis yra greičiausiai ir dažniausiai atpažįstamas simptomas. Drebulys yra pastebimas ramybės būsenoje ir dažniausiai prasideda vienoje kūno vietoje ir plinta į kitas ligai progresuojant. Šia liga dažniausiai susergama apie 50-60-tuosius gyvenimo metus, tačiau žmonių, kuriems liga diagnozuota jaunesniame amžiuje, skaičius auga. Parkinsono liga serga daugiau nei 10 mln. žmonių visame pasaulyje.
Rankų tremoras trukdo ruošti maistą (pjaustyti, kilnoti talpas su skysčiais), valgyti/gerti (pasmeigti maistą ant šakutės, atsigerti iš stiklinės ar butelio), asmens higienos priežiūrai (nusiskusti, pasidažyti, įsidėti/išsiimti kontaktinius lęšius, pasidaryti manikiūrą/pedikiūrą), naudotis technologijomis (sunku atsiliepti telefonu ar surasti reikalingos informacijos išmaniuose telefonuose), aiškiai ir įskaitomai rašyti ir pan. Pacientai, sergantys šiomis ligomis, susiduria ne tik su sunkumais atliekant kasdienes veiklas, tačiau dažnai šias diagnozes lydi ir psichologinės problemos. Rankų tremoras atkreipia aplinkinių dėmesį, dėl to kylanti įtampa ir stresas mažina savivertę, pasitikėjimą savimi, todėl skatina socialinę atskirtį, o tai dar labiau padidina rankų tremorą.

Tikslią priežastį, kodėl dreba rankos, gali nustatyti tik gydytojas, įvertinęs simptomus, gyvenimo būdą ir atlikęs reikiamus tyrimus. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra labai svarbūs. Prieš pradedant ieškoti rimtų neurologinių priežasčių, gydytojai rekomenduoja pirmiausia įvertinti kasdienius įpročius ir gyvenimo būdą.
Esencialiniam tremorui gydyti pirmiausia yra pasirenkami vaistai, tačiau jų nauda yra ribota. Vaistų teigiamas poveikis yra mažesnis nei 43%, o šalutinis poveikis yra dažnas (iki 75%), todėl šį gydymo būdą tenka nuolat stebėti. Gydymas vaistais ypač neveiksmingas pacientams, kuriems pasireiškia didelis drebulys (> 6/10).
Kai vaistai nėra veiksmingi, gali būti rekomenduojamos chirurginės procedūros, pavyzdžiui, gilioji smegenų stimuliacija (angl. Deep Brain Stimulation DBS), kurios metu į tam tikras smegenų sritis implantuojami elektrodai, kad būtų reguliuojami nenormalūs nerviniai signalai ir sumažintas drebulys. Tačiau tai yra intervencinis gydymo būdas, kuris gali turėti negrįžtamų pasekmių ir neretai, bėgant laikui ir stiprėjant tremorui, tampa nebe toks veiksmingas ir galiausiai vis tiek prireikia pagalbinių priemonių drebėjimui suvaldyti.
Yra sukurta daugybė adaptuotų įrankių, skirtų palengvinti sergančiųjų gyvenimą: specialūs puodeliai, indai, įrankiai, rašikliai, pirštinės ir pan. Tačiau jų naudojimas viešose vietose tik pritraukia aplinkinių dėmesį, o įsigyti visas siūlomas priemones, kurios ne visada ir padeda, yra brangu.
Siekiant padėti Esencialinio tremoro ar Parkinsono liga sergantiesiems pacientams gyventi pilnavertį gyvenimą, lietuvių mokslininkai, iš įmonės VILIMED, sukūrė pažangų medicininį rankų drebėjimą mažinantį prietaisą - VILIM ball. Tai nešiojamas, lengvas, neinvazinis virpesių fizioterapijos įrenginys, skirtas naudoti namuose ar kitoje aplinkoje. VILIM ball naudoti yra labai paprasta. Prietaisą reikia laikyti delne, jį įjungus pradedama mechaninių virpesių terapija, kuri trunka 10 minučių. Rekomenduojama ją atlikti 3 kartus per dieną, kas 4 valandas, prieš procesą ar veiklą, kurios metu aktualus mažesnis rankų drebėjimas, pavyzdžiui, valgymas, rašymas ir pan. Po terapijos pacientai jaučia sumažėjusį arba visai išnykusį rankų drebulį. Šis liekamasis poveikis gali trukti iki 4 valandų (vidutiniškai apie 1,5 val.). Norėdami įsivertinti rankų drebėjimo priežastį, ar sekti VILIM ball terapijos efektyvumą, galite į telefoną atsisiųsti nemokamą mobiliąją programėlę „STEADY HANDS“ iš Google Play arba App Store.
| Bruožas | Esencialinis tremoras (ET) | Parkinsono liga (PL) |
|---|---|---|
| Paplitimas | Apie 0,9% pasaulio populiacijos (80 mln. žmonių), dažniausiai pasitaikantis judėjimo sutrikimas. | Daugiau nei 10 mln. žmonių visame pasaulyje. |
| Drebėjimo tipas | Aktyvus tremoras: labiausiai pastebimas atliekant veiksmus (pvz., ištiesus rankas, laikant puodelį), nurimsta ramybės būsenoje. | Ramybės tremoras: atsiranda, kai žmogus atsipalaiduoja, nieko nedaro. |
| Drebėjimo vieta | Rankos, galva, žandikaulis, balsas, kitos kūno vietos. | Paprastai prasideda vienoje rankoje, plinta į kitas kūno dalis ligai progresuojant. |
| Kitos savybės | Priežastys dažnai nežinomos, paveldimumas pasireiškia pusei sergančiųjų. | Motoriniai sutrikimai: laikysenos nestabilumas, judesių lėtumas (bradikinezija), raumenų standumas (rigidiškumas). Judesiai lėti, sunku pradėti/sustoti. |
| Amžius | Augantis paplitimas su amžiumi (nuo 40 metų, didėja tarp 50-80 metų), pasitaiko paaugliams ir vaikams. | Dažniausiai susergama apie 50-60-tuosius gyvenimo metus, tačiau serga ir jaunesni. |