Svarbiausi tyrimai ir tepinėliai nėštumo metu: viskas, ką reikia žinoti apie B grupės streptokoką ir kitas infekcijas

Nėštumas - nuostabus laikotarpis, nors neretai, kaip ir kiekviena nauja patirtis, sukelia nemažai nerimo ir klausimų. Kaip besilaukiant pasirūpinti savimi ir vaikelio sveikata bei nuo ko pradėti tai daryti? „Sužinojus apie nėštumą, svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuris apima tiek fizinę, tiek emocinę gerovę. Pagrindiniai šio nuostabaus etapo aspektai, padedantys pasirūpinti sveikata, yra palankios aplinkos kūrimas, prenatalinė priežiūra ir sveikos gyvensenos taikymas“, - sako G.

Nėščiųjų priežiūra ir reguliarūs apsilankymai

Pasak G. Šukienės, moteriai, sužinojusiai, kad laukiasi, svarbu kuo greičiau apsilankyti pas savo gydytoją ginekologą. Vėliau nėštumo metu apsilankymai pas gydytoją yra reguliarūs - antrąjį trimestrą (13-28 nėštumo savaitės) - kartą per mėnesį, trečiąjį trimestrą (29-40 nėštumo savaitės) - kas dvi savaites, o vėliau - kas savaitę. „Taip pat iki 12 nėštumo savaitės reikėtų apsilankyti ir pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, o moterims, kurios serga cukriniu diabetu ar turi kitų endokrininių sutrikimų - pas gydytoją endokrinologą. Kai yra padidėjusi genetinių ligų rizika, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju genetiku“, - akcentuoja G.

Rekomenduojama pasirodyti odontologui pirmojo nėštumo trimestro metu, kad galėtų įvertinti burnos ertmės būklę. Jums bus išduota reikalinga sveikatos pažyma, suplanuoti apsilankymai. „Naudinga žinoti, jog kai kuriose gydymo įstaigose yra teikiamos nėščiųjų priežiūros paslaugos pagal įvairias individualizuotas programas, pritaikytas atsižvelgiant į kiekvienos nėščiosios poreikius ir sveikatos būklę. Jas vykdo patyrę akušeriai-ginekologai, užtikrinantys kvalifikuotą ir rūpestingą priežiūrą viso nėštumo metu, nėščiosioms atliekami tyrimai modernia įranga, užtikrinama tiksli diagnozė ir ankstyva ligų prevencija“, - pasakoja G.

B grupės streptokokas (BGS): išsamus tyrimas ir prevencija

B grupės streptokokas (BGS) - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Moterims gali sukelti pogimdymines infekcijas (endometritą ir kt.). Makštyje randamas apie 20% nėščiųjų. Jeigu nebus paimtas tepinėlis, jūs gimdydama galite užkrėsti savo kūdikį streptokoku.

Rizikos grupės ir tyrimo atlikimas

Kai kuriose šalyse visos nėščios moterys tiriamos dėl BGS nešiojimo, kitose - tiriama tik rizikos grupė. Rizikos grupei priskiriamos moterys, kurioms anksčiau gimę naujagimiai sirgo BGS infekcija, buvęs priešlaikinis gimdymas, pogimdyminis endometritas arba operacinės žaizdos infekcija, taip pat jeigu dabartinio nėštumo metu buvo pasikartojantys cistitai su pasėlyje išaugintais BGS, priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas ilgiau 18 val., yra intrauterininės infekcijos požymiai priešlaikinis gimdymas aktyvioje fazėje.

Rizikos grupė turėtų būti tiriama (t.y. imamas apatinio makšties trečdalio išskyrų pasėlis) 35-37-tą nėštumo savaitę; prasidėjus priešlaikiniam gimdymui, prieš laiką nutekėjus vaisiaus vandenims ir esant neišnešiotam nėštumui. Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę. Tyrimo atlikimo technika: su specialiu tamponėliu iš makšties ir išangės imama medžiaga tyrimui. Makšties skėtikliai nenaudojami.

Gydymas

BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims turi būti skiriami antibiotikai (dažniausiai penicilinas). Išaugus pasėliui, nustatomi antibiotikai, kuriems jautrus BGS. Esant alergijai penicilinui, nustatomi kiti antibiotikai, kuriems jautrus BGS.

Kitos svarbios infekcijos nėštumo metu

Įvairios infekcijos nėštumo metu kelia pavojų tiek mamai, tiek jos vaisiui. Kodėl svarbu atlikti infekcijų tyrimus nėščiosioms ir į kokius tyrimus reikėtų atkreipti dėmesį?

Toksoplazmozė

Toxoplasma gondii IgG ir IgM. Pagrindiniai toksoplazmozės infekcijos šaltiniai yra užteršta toksoplazmų oocistomis aplinka ir infekuota toksoplazmų cistomis žalia ar nepakankamai termiškai apdorota mėsa. Dažniausiai infekcija pasireiškia švelnia forma, nejaučiant jokių ryškesnių simptomų. Taksoplazmozė itin pavojinga nėščiosioms - serganti motina parazitą gali perduoti per placentą vaisiui, neturinčiam imuniteto. Didžiausias infekcijos pavojus vaisiui yra nėštumo pradžioje - galimas savaiminis persileidimas, o gimusiam kūdikiui - smegenų vandenė, aklumas bei kurtumas.

Norint nustatyti, ar naujagimis užsikrėtė toksoplazmoze, svarbu atlikti IgM antikūnų tyrimą, nes ūmi toksoplazmozė rodo, kad vaisius taip pat buvo infekuotas. Siekiant nustatyti, kaip seniai įvyko užsikrėtimas T. gondii, rekomenduojama atlikti IgG avidiškumo tyrimą, kurio metu nustatomas jungties tarp T.gondii antigeno ir IgG antikūno stiprumas. Esant užsikrėtusiai motinai vaisius infekuojamas apie 50 proc. atvejų. Įgimtai toksoplazmozei būdinga smegenų pakenkimas, hidrocefalija, chorioretinitas, sutrikęs psichomotorinis vystymasis. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves.

Raudonukė

Raudonukės viruso IgG. Raudonukė - infekcinė virusinė liga, pasireiškianti odos bėrimu, padidėjusiais pakaušio bei kaklo limfmazgiais. Raudonukės viruso IgG tyrimas atliekamas imuniteto prieš raudonukę įvertinimui arba aktyvios ligos diagnozavimui. Susirgus raudonuke nėštumo metu, virusas infekuoja vaisių, o tai lemia didelę apsigimimų tikimybę: smegenų pažeidimus, širdies defektus, aklumą bei kurtumą. Raudonukės infekcija pirmosiomis 20 nėštumo savaičių gali padidinti persileidimo riziką. Raudonukės infekcija nėščiosioms labai pavojinga: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl susirgus raudonuke nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu (kraujo) keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija, vystymosi / formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris.

Citomegalovirusas (CMV)

CMV IgG ir IgM. Citomegaloviruso infekcija nėščioms moterims yra itin pavojinga, nes gali sukelti įvairių komplikacijų vaisiui, ypač jei užsikrėtimas įvyksta pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Naujagimių CMV infekcija pasireiškia per kelias dienas nuo gimimo. Citomegaloviruso infekcijai būdingas kūno pageltimas, kepenų ir blužnies padidėjimas, bėrimas bei centrinės nervų sistemos pažeidimai. Jei CMV tyrimo rezultatas yra IgG+/IgM-, reiškia, kad citomegalovirusas yra latentinėje, neaktyvioje būsenoje, motina turi imunitetą, kurį perduos vaisiui. Jei CMV antikūnų testo rezultatas yra IgG-/IgM+, galima įtarti pirminę infekciją, arba yra nespecifinė IgM reakcija. Jei po dviejų savaičių pakartojus tyrimą rezultatas yra IgG+/IgM+, didelė tikimybė, kad tai yra pirminė CMV infekcija, kuri gali būti perduota vaisiui. Jei CMV testo rezultatas yra IgG-/IgM-, galima teigti, kad nėščioji nebuvo užsikrėtusi citomegalovirusu arba infekcija yra latentinėje fazėje ir CMV IgG lygis yra toks žemas, kad neviršija aukščiausios normos ribos. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės. Šios infekcijos vaisiui yra pavojingos, tačiau gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti.

Chlamidijos ir kitos lytiniu keliu plintančios infekcijos

Chlamydia trachomatis infekcija - lytiniu keliu plintanti liga, dažnai diagnozuojama nėštumo metu. Lytiškai plintančios ligos perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu. Chlamydia trachomatis infekcija daugeliu atvejų yra besimptomė, tačiau gali sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas ar vaisiaus dangalų ankstyvasis plyšimas. Literatūros duomenimis 30-50 % naujagimių, kurių motinos turi aktyvią, negydytą C. trachomatis infekciją, išsivysto konjungtyvitas (akies junginės uždegimas), o 5-10 % atvejų gali išsivystyti aspiracinė pneumonija. Plaučių uždegimas dažniausiai pasireiškia kūdikiams nuo 6 savaičių iki 6 mėnesių amžiaus. Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį.

Tyrimas rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių (Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum).

Vėjaraupiai

Vėjaraupių viruso IgG. Vėjaraupiai (Varicella) - ūminė virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu bei gleivinių bėrimu. Vėjaraupių sukėlėjas yra Varicella zoster virusas (VZV), dar vadinamas Human herpes virus 3. Vienas dažniausių motinos klinikinių komplikuotos vėjaraupių ligos požymių nėštumo metu yra vėjaraupių pneumonija, kuri gali greitai progresuoti iki hipoksijos ar kvėpavimo nepakankamumo. Jei motina užsikrečia vėjaraupių infekcija ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (nuo 8 iki 20 sav.), vaisiui gresia įgimto vėjaraupių sindromo išsivystymo rizika. Šiam sindromui būdingi odos, akių struktūriniai pažeidimai bei galūnių hipoplazija. Nėštumo metu motinos sergamumas vėjaraupiais taip pat yra susijęs su vėlesniu pūslelinės išsivystymu kūdikystėje. Vėjaraupių viruso IgG tyrimas atliekamas imuniteto prieš vėjaraupius įvertinimui arba aktyvios ligos diagnozavimui. Antikūnų padidėjimas kraujyje rodo anksčiau buvusią infekciją arba įgytą imunitetą po skiepo.

Ureaplazma

Ureaplasma urealyticum ir Ureaplasma parvum - tai bakterijos, kurios gali būti aptinkamos sveiko žmogaus urogenitalinėje sistemoje, ir nors dažnai jos yra besimptomės, nėštumo metu gali sukelti įvairių komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui. Nustatyta, kad U. urealyticum ir U. parvum infekcijų perdavimo dažnis nėštumo metu vaisiui svyruoja nuo 18% iki 88%. Nėštumo metu infekcija gali sukelti priešlaikinį gimdymą: užsikrėtimo atveju skatinama citokinų ir prostaglandinų gamyba sukelia priešlaikinį vaisiaus vandenų plyšimą.

Hepatitas B

HBsAg. Virusinis hepatitas B - hepatito B viruso sukeltas ūminis arba lėtinis kepenų uždegimas. HBV perdavimo iš motinos vaikui rizika iš HBsAg (+) motinų jų kūdikiams, nenaudojant aktyviosios ir pasyviosios imunizacijos, siekia 90%. Perdavimas gali įvykti gimdoje, gimdymo metu arba po gimimo. Hepatito B infekcija nėščiajai gali būti perduodama per kraują ir skysčius: spermą, šlapimą, makšties išskyras. Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc. Jei ūminis HBV yra simptominis, dėl geltos ir intoksikacijos gali prasidėti priešlaikinis gimdymas. Antroje nėštumo pusėje HBV gali komplikuotis: pasireiškia ūminis kepenų nepakankamumas, didelė kepenų nekrozė.

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV)

Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV 1/2 ir 0 tipo antikūnai). ŽIV yra retrovirusas, pažeidžiantis T limfocitus ir sukeliantis imuninės sistemos nepakankamumą. Perinatalinis ŽIV perdavimas iš motinos vaisiui priklauso nuo daugelio veiksnių. ŽIV užsikrėtusi nėščioji infekciją gali perduoti vaikui: 1) nėštumo metu (vaisiui esant gimdoje, prieš gimdymą); 2) gimdant; 3) žindant kūdikį. Nustatyta, kad ŽIV perdavimo rizika iš motinos vaikui yra 25-30 proc. nemaitinant krūtimi ir 40 proc. žindant naujagimį. Didesnė ŽIV perdavimo rizika vaisiui yra kai moteris užsikrėtė ŽIV nėštumo metu. Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) tyrimu nustatomi specifiniai antikūnai motinos kraujo serume ir plazmoje. ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi, todėl rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), 38 sav. atlikti planinę cezario pjūvio operaciją ir naujagimio nežindyti.

Sifilis

RPR (kiekybinis tyrimas sifilio diagnostikai) ir TPHA (tyrimas sifilio diagnostikai). Sifilis - lytiniu keliu plintanti bakterinė infekcija, kurią sukelia bakterija Treponema pallidum. Sifilis - gana lengvailytiškai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Sifilis yra bakterinė infekcija, dažniausiai perduodama lytinių santykių ar labai artimo, intymaus kontakto su sergančiu šia liga žmogumi metu. Sifilis labai pavojingas dar negimusiam kūdikiui. Nėščiosios, sergančios ankstyvuoju sifiliu ir negydomos, 70-100 % pagimdo sifiliu užkrėstą naujagimį. Sifiliu serganti nėščioji vaisių užkrečia per placentą nuo 12 nėštumo savaitės. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo (tiek natūralaus, tiek cezario pjūvio) metu. Jei taip nutinka, kūdikis gimsta sirgdamas įgimtu sifiliu. Užkrėstas sifiliu naujagimis būna hipotrofiškas, gali turėti kvėpavimo sutrikimų, smegenų edemą, ascitą, padidėjusią blužnį. Naujagimiui įgimto sifilio požymiai atsiranda per pirmuosius 4-5 mėnesius - tai karščiavimas, makopapulinis bėrimas (dažnai ant delnų ir padų), limfadenopatija, gydymui atsparus enteritas, laringitas, hemolizinė anemija ir kt. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo anksčiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti.

RPR - pirminis tyrimas, kurį reikėtų atlikti įtarus sifilį ar tikrinantis profilaktiškai. RPR (angl. Rapid plasma reagin) tyrimo metu, kraujyje ieškoma specifinių antigenų, kurie pradeda gamintis žmogui užsikrėtus sifiliu. TPHA - tyrimas, naudojamas patikslinti diagnozę po to, kai RPR tyrimo metu gaunamas teigiamas rezultatas.

Herpes Simplex Virus (HSV)

Skiriami HSV1 ir HSV2 tipai, kurių išoriškai atskirti neįmanoma. HSV1 pažeidžia organus, esančius virš juosmens, HSV2 - sritį žemiau juosmens. Plinta kontaktiniu būdu. Patekęs į organizmą, herpes virusas visam gyvenimui išlieka nugarinio ir trišakio nervų mazguose. Nusilpus imuninei sistemai, susidarius palankioms sąlygoms, HSV reaktyvuojasi ir vėl keliauja per sensorinius nervus. HSV ypač pavojingas nėščiosioms. Nors HSV labai retai pereina placentą ir pažeidžia vaisių, virusas ypač pavojingas nėščiosioms gimdymo metu. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai. Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga.

Genetiniai tyrimai ir vaisiaus būklės vertinimas

Gydytojas ginekologas gali skirti ir papildomų tyrimų, naudingų individualiai nėščiosios situacijai. „Kai genetinių ligų rizika yra padidėjusi, atliekami papildomi tyrimai - choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė, prenatalinis kraujo tyrimas, atliekamas 11-13 nėštumo savaitėmis. Įvertinti vaisiaus chromosomų anomalijų riziką leidžia ir neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT), atliekamas 9-14 nėštumo savaitėmis. Verta pažymėti, kad vyresnėms nei 35 metų ar anksčiau patyrusioms nėštumą su chromosomų anomalija moterims, ši rizika didesnė. „Šį testą galima atlikti nuo 9 nėštumo savaitės. Tai neinvazinis prenatalinis tyrimas, kuris nekelia jokios rizikos nėščiajai ar vaisiui bei siekia 99 proc. tikslumą. Tyrimas atliekamas iš motinos kraujo mėginio, kuriame yra laisvai cirkuliuojančios motinos ir vaisiaus kraujo DNR“, - teigia gydytoja akušerė-ginekologė G.

Atliekant pirmąjį tyrimą (11-13 sav.) įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais, antrąjį (14-22 sav.) įvertina riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu. Jei chromosomų patologijos rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė. Tai diagnostinė procedūra, kurios metu, stebint ultragarsu, duriama plona adata per moters gimdos sienelę ir paimama vaisiaus vandenų. Ši procedūra (10-11 sav.) skirta nustatyti arba atmesti vaisiaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas. Choriono gaurelių biopsija atliekama nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės per priekinę pilvo sieną. Plona adata duriama per priekinę pilvo sieną į besiformuojančią placentą ir paimama 20-40 mg medžiagos (choriono gaurelių). Procedūra kontroliuojama ultragarsu. Trukmė apie 10 minučių. Retais atvejais dėl tam tikros gimdos ar placentos padėties CGB su specialiu kateteriu gali būti atliekama pro gimdos kaklelį. Tyrimo efektyvumas toks pat kaip ir CGB atliekant per priekinę pilvo sieną, tačiau yra 2-3 proc. komplikacijų rizika.

Kiti rutininiai nėščiųjų tyrimai

Šis tyrimas atliekamas kiekvieno vizito metu ultragarso aparato doplerio arba kardiotokografo pagalba. Rekomenduojama judesius pradėti vertinti nuo 26 nėštumo savaitės.

Sveika gyvensena nėštumo metu

„Svarbu valgyti subalansuotą maistą - daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų ir gerti pakankamai vandens (apie 8 stiklines per dieną). Nėštumo metu reikėtų vengti žalios mėsos ir žuvies, nepasterizuoto pieno ir sūrio, kiaušinių su skystu tryniu, perdirbtos mėsos, sūraus maisto, cukraus, saldumynų, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų“, - atkreipia dėmesį G. Vitaminas D yra reikalingas kaulų sveikatai ir imuninei sistemai. Reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo - reguliariai mankštintis bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę, pasirinkus tinkamą ir saugią fizinę veiklą, pavyzdžiui, ėjimą, plaukimą ar nėščiųjų jogą.

„Taip pat svarbu skirti dėmesio kokybiškam poilsiui - apie 8 val. miego per naktį, vengti streso bei atsipalaiduoti. Verta atkreipti dėmesį, kad nėštumas gali sukelti įvairių sudėtingų emocijų, todėl išgyvenant padidėjusį nerimą ar depresijos simptomus, juos suvaldyti gali padėti psichinės sveikatos specialistai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie kriterijai yra bendrinio pobūdžio, o kiekvienas nėštumas yra individualus.

tags: #tepinelis #msl #nestumo #metu

• Patarimai tėvams: kaip pamėgti maudynes
• geriausios knygos apie vaikų auklėjimą pagal A. Landsbergienę
• Kaip vartoti jodą anglis nėštumo metu
• Tobulai virti kiaušiniai: viskas, ką reikia žinoti
• kaip išsirinkti pavasarinę kepurę vaikui