Steponas Batoras: valdymo metai, reformos ir istorinis palikimas
Steponas Batoras (vengr. Báthory István, lenk. Stefan Batory) Lietuvos bei Lenkijos istoriografijoje įsiamžino kaip stipraus charakterio karalius - karys, negyvenęs pagal karališkos prabangos standartus. Bãtoras Steponas gimė 1533 m. rugsėjo 27 d. (kitais duomenimis - rugsėjo 28 d.) Šiljošio (Szilágysomlyó) mieste, Transilvanijoje. Šis išskirtinių nuopelnų valdovas istoriografijoje laikomas sėkmingiausiai unijinę Lietuvos ir Lenkijos valstybę valdžiusio karaliaus pavyzdžiu.
Karaliumi jis išrinktas po nesėkmingo Henriko Valua valdymo, jo pabėgimo ir dvejus metus trukusio bekaralmečio. Į Lietuvos ir Lenkijos karaliaus sostą jis atvyko iš Transilvanijos, religiniu požiūriu unikalios kunigaikštystės to meto Europoje. Nors Lietuvos didikai rinkimuose nedalyvavo, vėliau jis buvo pripažintas Didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, kai 1576 m. prisiekė pacta conventa - jam nustatytąsias valdymo sąlygas.
Vidaus politika ir reformos
S. Batoras atėjo šalį valdyti turėdamas plačius politinius tikslus. Būdamas energingas ir karo dalykuose nusimanęs vadas, jis ėmė rūpestingai ruoštis valstybės stiprinimui. Vidaus politikoje valdant S. Batorui atlikta svarbi teismų reforma - 1581 m. kovo 1 d. įsteigtas Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas, tapęs aukščiausia apeliacine instancija bajorams.
S. Batoras buvo griežtas valdovas, kuris neleido bajorams savavaliauti. Jis sustiprino Abiejų Tautų Respublikos kariuomenę: atsisakė visuotinio šaukimo ir ėmė samdyti karius, reformavo husarų kavaleriją, paversdamas juos sunkiosios kavalerijos grupuote. Be to, karalius rėmė Katalikų Bažnyčią, o savo aktu 1579 m. balandžio 1 d. pakėlė Vilniaus kolegiją į akademiją - universitetą.
Kariniai laimėjimai ir Livonijos karas
Karo žygių šlovę Batoras pelnė sustabdydamas XVI a. iškilusios galingiausios Lietuvos ir Lenkijos varžovės - Maskvos didžiosios kunigaikštystės ir jos caro Ivano IV invaziją. 1576-1582 metais vykusio Livonijos karo metu valstybė apgynė daugelį savo teritorijų, 1579 m. atsiėmė Polocką, o 1582 m. sausio 15 d. Zapolės taikos sutartimi privertė Maskvą atsisakyti pretenzijų į Uždauguvį.
IKONOGRAFINĖ paroda „Žalgirio pergalės atmintis"
Asmeninis gyvenimas ir mirtis Gardine
Įžengęs į sostą 1576 m. gegužės 1 d., Steponas Batoras turėjo išpildyti elekcinę sąlygą ir vesti Oną Jogailaitę. Su vedybomis siejamas karaliaus polinkis į vienišumą ir ypatinga jo meilė Gardino miestui, tapusiam jo mylimiausia (nuo 1585 m. nuolatine) rezidencija. Pawelas Piaseckis savo kronikoje rašė: „Karalius dažniausiai buvojo Gardine teigdamas, kad tai ypač tinkama medžioklei vieta, bet iš tiesų jis vengė nemielos karalienės Onos, žmonos savo, draugijos.“
| Įvykis | Data |
|---|---|
| Gimimo data | 1533 m. rugsėjo 27 d. |
| Transilvanijos kunigaikštis | 1571-1576 m. |
| Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis | 1576-1586 m. |
| Mirties data | 1586 m. gruodžio 12 d. |
Paskutinius kelis gyvenimo metus S. Batoras praleido Gardine, kur senąją pilį pavertė savo rezidencija. Ten ir mirė 1586 m. gruodžio 12 d. Po mirties jam buvo atliktas pirmasis Rytų Europoje aprašytas ir išspausdintas skrodimas. Nors karalius išreiškė valią būti palaidotas Gardine, jo laidotuvės Vavelyje įvyko 1588 m.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
