Šiuolaikinėje visuomenėje vis dar išlieka sudėtingų šeimos santykių iššūkių, kurie tiesiogiai veikia vaikus. Lietuvoje subyra 4 santuokos iš 10, o turintiems vaikų tenka spręsti, su kuo jie gyvens, kaip teks dalytis vaikų priežiūros išlaidas bei kaip išsaugoti sveiką ryšį su vaiku.
Vaiko gerovei ir tarpusavio santykiams neigiamos įtakos gali turėti ne tik nesutarimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ar finansinių klausimų. Santykiai yra labai sudėtingas dalykas, o jei jie prieina pabaigą - situacija gali tapti dar sudėtingesnė. Kartais norėdami būti „tuo geresniu tėvu“ buvę sutuoktiniai ima varžytis dėl vaiko meilės. „Tokios varžybos ne į gera tiek pačių tėvų finansams ir savijautai, nes poreikis nuolat konkuruoti kelia stresą, ir vaikams.“ Vis dėlto, gyvenant atskirai ir turint vaikų išlieka bendri tikslai - užtikrinti vaikų gerovę šiandieną ir ateityje.

Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „tėvų atsakomybė“? Tėvų valdžia reiškia globos teises, t. y. bet kurio iš tėvų pareigą ir teisę rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Tėvų globos teisės apima teisę rūpintis vaiko asmeniu (asmens globos teisės), teisę valdyti vaiko turtą (turto valdymo teisė) ir teisę spręsti su vaiku susijusius klausimus.
Turto valdymo teisė apima teisę ir pareigą valdyti vaiko turtą, t. y., be kita ko, atstovauti vaikui. Bet kuris iš tėvų turi įgaliojimus priimti sprendimus nepilnamečio vaiko atžvilgiu, t. y. teisę spręsti klausimus, susijusius su vaiko kasdieniu gyvenimu (toliau - įprastinė globa). Sprendimai kasdieniais klausimais paprastai turi būti suprantami kaip įprasti sprendimai, kurie priimami dažnai ir neturi ilgalaikio poveikio vaiko vystymuisi. Globos teises turintis bet kuris iš tėvų turi ne tik teisę priimti sprendimus, bet ir teisę atstovauti savo nepilnamečiam vaikui.
Abu tėvai turi teisę matytis su vaiku, o tai reiškia abiejų tėvų pareigą ir teisę asmeniškai bendrauti su vaiku. Tėvų teisė matytis su vaiku nepriklauso nuo globos teisių buvimo. Tėvų ir vaikų tarpusavio teises ir pareigas lemia vaiko kilmė, kuri nustatoma įstatymo nustatyta tvarka. Motina yra vaiką pagimdžiusi moteris. Tėvas yra vyras, pradėjęs vaiką.
Tėvų valdžią vaiko globos teisių forma bendrai įgyvendina susituokę tėvai. Jeigu tėvai turi bendros globos teises, jie bendros globos teisėmis savo vaiko atžvilgiu naudojasi ir globos pareigas vykdo savo atsakomybe ir bendru sutarimu, atsižvelgdami į bendrą vaiko gerovę. Jeigu bendros globos teises turintys tėvai nesutaria vaikui svarbiu klausimu, teismas vieno iš tėvų prašymu gali suteikti teisę spręsti šį klausimą vienam iš tėvų.
Ilgą laiką Lietuvoje vyravo modelis, kad vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatoma su vienu iš tėvų (dažniausiai su motina), o kitas su vaiku bendrauja pasiimdamas jį tam tikromis dienomis, priklausomai nuo tėvų susitarimo ar teismo sprendimo. „Tačiau vis daugiau šiuolaikinių tėvų nori nustatyti bendravimo tvarką, kai vaikas praleidžia vienodai laiko su abiem tėvais. Pavyzdžiui, dvi savaites gyvena su vienu, dvi savaites - su kitu iš tėvų.“ Kintant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo modeliui, kyla klausimų ir dėl to, kaip dalytis vaiko išlaikymo išlaidas. Įprastiniame modelyje, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, atskirai gyvenantis tėvas teikia išlaikymą. Kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, jie abu tenkina daugumą kasdieninių vaiko poreikių, tai yra, maistas, apranga, transporto išlaidos, bei turi su tuo susijusių išlaidų. Tačiau vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis, prisireikia ir papildomų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų, pavyzdžiui, gydymui, vaiko ugdymo apmokėjimui, pasirengimui mokyklai. Jas paprastai patiria vienas iš tėvų, kuriam tokiu atveju tenka didesnė išlaikymo našta. Tokiu atveju tėvai turėtų susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo.
Jeigu tėvai yra nutraukę santuoką arba gyvena skyrium, jie turi nuspręsti, kaip ateityje bus sprendžiami globos teisių klausimai. Kiekvienas iš tėvų turi teisę prašymu pradėdamas bylą prašyti teismo jam perduoti visas vaiko globos teises arba dalį jų. Su globa susijusius klausimus teisiškai privaloma tvarka sprendžia ir nustato teismas. Ginčai dėl globos teisių pripažįstami šeimos teisės bylomis, kurias teismai nagrinėja gavę prašymus ir sprendžia duodami nurodymus.
Tėvai susitarimui pasiekti taip pat gali naudotis nacionalinės sutuoktinių taikinimo tarnybos paslaugomis, kurios yra nemokamos. Sutuoktinių taikinimo proceso rezultatas - tėvų pasirašytas susitarimas dėl tėvystės. Socialinio draudimo valdybos patvirtintas susitarimas dėl tėvystės yra vykdomasis dokumentas. Nustatydamas teisės matytis su vaiku įgyvendinimo tvarką, teismas taip pat veikia kaip taikinimo organas teismo procese, siekiantis, kad tėvai sudarytų susitarimą dėl teisės matytis su vaiku. Teismas kuo anksčiau išklauso suinteresuotąsias šalis ir atkreipia jų dėmesį į galimybę naudotis šeimos konsultanto pagalba, visų pirma kad jos pasiektų bendrą poziciją dėl vaiko globos ir pareigų jo atžvilgiu.
Su globos teisėmis susijusius ginčus sprendžia apygardų teismai. Ginčuose, susijusiuose su globos teisėmis, pareiškėjas turi pateikti prašymą apygardos teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl prašymo. Prašyme turi būti nurodomas teismo pavadinimas, pareiškėjo, byla suinteresuoto asmens ir jų vaikų tapatybės, taip pat turi būti aiškiai išdėstomas konkretus pareiškėjo reikalavimas. Prašyme taip pat turi būti nurodyti bylos faktai, o pareiškėjas turi išvardyti ir pateikti turimus įrodymus. Prašymą turi pasirašyti ieškovas arba jo atstovas.
Prašymu pradėtas su globos teisėmis susijusias bylas teismai nagrinėja remdamiesi nuostatomis dėl ieškinių ir atsižvelgdami į nustatytus prašymu pradedamos bylos skirtumus. Prašymu pradedamose bylose teismas pats nustato faktus ir tuo tikslu surenka reikiamus įrodymus, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip. Posėdžių protokolavimo ir dokumentų įteikimo reikalavimai taip pat yra ne tokie griežti. Nagrinėdamas su vaiku susijusias bylas, teismas visų pirma vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgdamas į visas aplinkybes ir teisėtus suinteresuotųjų asmenų interesus.
Prašymu pradėtoje byloje priimta nutartis yra nurodymas. Prašymu pradėtoje byloje duotas nurodymas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu skolininkas savanoriškai nevykdo nutarties dėl globos teisių, ji vykdoma remiantis ieškovo prašymu vykdymo byloje. Šiuo tikslu ieškovas turi pateikti prašymą teismo antstoliui, kurio jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje yra nuolatinė arba kita skolininko gyvenamoji vieta arba kurioje yra skolininko turtas. Teismo antstolis vykdymo proceso metu bendradarbiauja su vaiko gyvenamosios vietos valdžios atstovu, kuris turi ekspertinių bendravimo su vaikais žinių.
Pagal Europos Sąjungos reglamentą dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo, valstybėje narėje priimtas sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse nereikalaujant jokios specialios procedūros. Valstybėje narėje priimtas ir joje vykdytinas teismo sprendimas dėl tėvų valdžios vykdymo vaiko atžvilgiu yra vykdomas kitoje valstybėje narėje tada, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo pripažintas joje vykdytinu.

Vaiko globa (rūpyba) - likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys auginti vaiko.
Vaikui iki 14 metų yra nustatoma globa ir skiriamas globėjas. Vyresniems negu 14 metų vaikams steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas.
Yra dvi pagrindinės globos rūšys, priklausomai nuo situacijos pobūdžio ir tikslų:
Vaikai, likę be tėvų globos, gali augti skirtingose aplinkose, atsižvelgiant į jų poreikius ir galimybes. Pagrindinės globos formos yra šios:
Globėjas (rūpintojas) - asmuo, kuriam yra paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Vaiko globėju (rūpintoju) gali būti fizinis arba juridinis asmuo.
Budintis globotojas - tai fizinis asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Vaiko priežiūros trukmė - iki 12 mėnesių, kol vaikas bus grąžintas į biologinę šeimą, ar jam bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) arba jis bus įvaikintas. Vienu metu budintis globotojas gali prižiūrėti iki 3 vaikų. Bendras vaikų skaičius su savais vaikais - iki 6 vaikų. Vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras.
Nuolatinis globotojas - fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju, turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį. Nuolatinis globotojas veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą, su globos centru sudaro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį ir savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje prižiūri, auklėja, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą vaikui iki jam sukanka pilnametystė. Globėjais gali tapti 21-65 m. asmenys, turintys sąlygas vaikui augti (būstas nebūtinai turi būti nuosavas).

Lietuvoje vyksta institucinės globos pertvarka, kurios vienas iš tikslų yra sukurti tėvų globos netekusiems nepilnamečiams šeimos aplinką. Šios pertvarkos tikslas - iki 2020 metų panaikinti institucinius vaikų globos namus ir įkurdinti tėvų globos netekusius vaikus ne tik bendruomeniniuose namuose, bet ir įtėvių ar globėjų šeimose, netgi grąžinti juos biologiniams tėvams. Globos centras koordinuoja pagalbos teikimą šeimoms, kuriose yra globojamų (rūpinamų), įvaikintų vaikų.
Kas tie bendruomeniniai vaikų globos namai? Trumpai tariant, tai socialinę globą teikianti socialinės globos įstaiga, kur bendruomenėje, atskirosėse patalpose (name, bute, kotedže) pagal šeimai artimos aplinkos modelį namų aplinkoje gyvena nedidelė grupė vaikų - ne daugiau kaip aštuoni. Suprantama, tiek išorinė, tiek vidinė aplinka, kurioje gyvena likimo nuskriaustas nepilnametis, turi didelę reikšmę vaiko sėkmingai raidai ir tolesniam įsitvirtinimui gyvenime.
Pavyzdžiui, beveik prieš metus įvyko pirmųjų Plungės mieste bendruomeninių vaikų globos namų atidarymo šventė. Čia persikraustę gyventi vaikai pakliuvo tarsi į namus, kur jiems žymiai jaukiau ir maloniau nei vaikų namuose: kasdien supa šeimyninis mikroklimatas, tad pagerėjo emocinė būsena, tapo artimesnis ir šiltesnis bendravimas, vaikai jaučiasi drąsesni, labiau pasitiki savimi, lengviau integruojasi į visuomenę. Dabar bendruomeniniuose namuose - bute Vėjo gatvėje - gyvena 6 vaikai, kurių amžius - nuo 9 iki 18 m. Jie prižiūrimi visą parą, dirba dvi socialinės darbuotojos ir dvi padėjėjos.
Plungės vaikų globos namai veikė nuo 1980 metų, t.y. beveik keturis dešimtmečius. Dar prieš trejus metus šioje įstaigoje gyveno beveik pusšimtis tėvų globos netekusių auklėtinių ir apie 60 - globėjų šeimose. Dabar Plungės socialinių paslaugų centro Vaikų globos grupėje, prižiūrimi darbuotojų, dar gyvena 11 vaikų. Mažiausiam - 5, vyriausiam - 21 metai. Pilnamečiai jaunuoliai turi galimybę laikinai pasilikti, jei mokosi. Gyvena savarankiškai, pagal jiems sudarytą atskirą palydimosios globos planą. Darbuotojos jiems padeda ir šiek tiek pakontroliuoja. Kitąmet Vaikų globos grupė visai ištuštės - vaikai bus perkelti iš institucijos į artimesnę šeimos modeliui aplinką. Savivaldybė jau yra numačiusi pastatyti namą Gandingos gatvėje, ir 2020-ųjų pabaigoje naujuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose apsigyvens dar 8 nepilnamečiai. Specialistės akimis, pokyčiai vyksta sparčiai, tačiau reikalingas didesnis visuomenės sąmoningumas ir supratimas. „Šie vaikai dar gali keistis ir nutraukti užburtą jų giminės ratą, ateityje darydami gerus darbus kitiems.“

Tapti globėju (rūpintoju) yra atsakingas ir prasmingas žingsnis. Nors budinčių globėjų išties trūksta, už šį pasiaukojantį darbą mokamas atlyginimas, o procesas apima kelis etapus, kuriuos koordinuoja globos centrai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Tapus globėju (rūpintoju), visą globos (rūpybos) laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir globos centro specialistų komanda, kurie suteiks Jums galimybę tobulinti savo gebėjimus vaikų auginimo srityje, suteiks įvairiapusę paramą ir pagalbą, kvies aktyviai įsitraukti į globėjų bendruomenę, dalyvauti susitikimuose, renginiuose. Kiekviena savivaldybė budinčiam globotojui per globos centrą, taip pat globėjui (rūpintojui) gali tiesiogiai skirti ir mokėti pagalbos pinigus Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip pat skirti vienkartinę materialinę pagalbą (įsikurti, gydytis ir pan.) ar kitas išmokas. Globėjams taip pat suteikiama trumpalaikė globa, suteikianti pertrauką.
Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos.

Įvaikinimas - tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima.
Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.
Jeigu tėvai negali arba nenori naudotis globos teisėmis vaiko atžvilgiu, jie gali duoti sutikimą vaiką įvaikinti. Vieno iš tėvų sutikimas atiduoti vaiką įvaikinti įsigalioja ne anksčiau kaip praėjus aštuonioms savaitėms nuo vaiko gimimo, o prašymas įvaikinti teismui negali būti teikiamas, kol neįsigaliojo vieno iš tėvų sutikimas.
