Rišliosios kalbos ugdymas ikimokykliniame amžiuje
Kalbos mokėjimas yra labai svarbus vaiko gyvenime, kadangi išmokus kalbėti prasiplečia vaiko žinios apie supantį pasaulį, atsiranda naujos galimybės socialinei sąveikai. Rišliojo pasakojimo gebėjimai pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje, tačiau jiems įsisavinti prireikia kelerių metų. Pasakojimas yra vienas iš būdų perteikti informaciją kitiems. Vaikai į pasakojimą įtraukti nuo pat mažens, jiems atpasakojant praeities įvykius, matytas televizijos laidas, įvairias istorijas iš knygų. Esminiai pasakojimo rišlumo bruožai yra nuoseklus ir logiškas temos atskleidimas.
Šešerių metų vaikai jau geba kurti pasakojimą: sukurti trinarę struktūrą, atskelisti siužetą, paaiškinti veikėjų elgesį, išdėstyti įvykius logine eiga. Rišliojo pasakojimo tolesnę raidą lemia natūrali kognityvinė ir kalbinė raida ir formalusis ugdymas mokymo įstaigoje: pasakojimuose daugėja emocijas reiškiančių žodžių ir vertinamųjų elementų, sudėtingėja bendroji pasakojimo struktūra, atskirų siužetinių linijų raiška.
Žaidimas kaip kalbos ugdymo priemonė
Mokslinės literatūros analizė atskleidė, jog naratyvinis žaidimas yra puikus pasirinkimas vaiko kalbinių gebėjimų ugdymui. Pedagogai ir šeimos turi nepakankamai žinių apie žaidimo ugdymo galimybes ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Geriausiai žinomi metodai yra herojaus laiškas, piešimas ir įsitraukimas į vaidmenų žaidimą. Šie būdai skatina vaikus reikšti mintis, samprotauti.
Edukacinis žaidimas „Kalbà kal̃ba“: instrukcija žaidėjams
Taip pat galima rinktis pasakų ar kitų istorijų pasakojimą ir atpasakojimą, istorijų kūrimą naudojant paveikslėlių knygas be žodžių, istorijų kūrimą naudojant skirtingas paveikslėlių korteles, užuominų pateikimą ar sąmoningų klausimų uždavinėjimą.
Praktiniai rišliosios kalbos ugdymo būdai
L. Barzdonytė-Morkevičė pateikia įvairių užduočių pavyzdžių rišliajai kalbai ugdyti, tokių kaip pasakojimas pagal paveikslėlių seriją, pasakojimas pagal siužetinį paveikslą, pradėto pasakojimo kūrimas ar teksto kūrimas pagal pavyzdį. Rišliajai kalbai ugdyti tinka ne tik kuriami pasakojimai, bet ir kūrinių klausymas.
Štai keletas konkrečių žaidimų pavyzdžių:
- „Mano draugas“ - vaikas turi pasirinkti draugą ir jį apibūdinti, o kiti draugai turi atspėti, apie kurį vaiką kalbama.
- „Spėliojimų žaidimas“ - į kambarį atnešama uždengta dėžė ir klausiama vaiko, kas joje gali būti ir kodėl.
- „Tęsk toliau“ - vaikui reikia pradėtą pasakojimą tęsti, sukuriant tolesnę eigą ir pabaigą.
Žodiniai žaidimai su tam tikrais vaidmenimis ir imitaciniais judesiais taip pat padeda lavinti pažintinius gebėjimus. Naudojant šiuos metodus, ugdymas tampa patrauklesnis ir natūralesnis ikimokyklinio amžiaus vaikams.
tags: #risliosios #kalbos #ugdymas #ikimokykliniame #amziuje
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
