Pagoniški kūdikių vardai: istorinės šaknys ir šiuolaikinis atgimimas
Geras vardas žmogų dabina, blogas - skaudina. „Rinkis vardą lietuvišką" - tai leidinys, kurio autorės skatina vaikus vadinti lietuviškais vardais. Sklaidydami istorinių knygų puslapius perskaitome ir atpažįstame asmenvardžius su senųjų vardų ženklais. Jų nerasime savo giminės genealoginiame medyje, jų nėra bažnytinio paveldo archyvinėse knygose... jie iš tolimos praeities, jie iš didvyrių ir kunigaikščių pasaulio. Kažkokie nerealūs, mitais ir pasakomis apipinti. Tarp svetimžodžių ir kitomis kalbomis paliktų rankraščių teksto dūlėja: Būtautas, Daumantas, Arminas, Tautginas, Vaidotas.
Senųjų vardų galybė ir ritualinė prasmė
Mes, baltai, senovėje buvome vadinami ugnies garbintojų arba kerėtojų tauta. Lietuvos didieji kunigaikščiai ir karalius Mindaugas savo vardo magiškųjų galių įgijo per apeigas šventųjų ąžuolų, šaltinių apsupty, prie degančios amžinosios laisvės ugnies, kurstytos skaisčiosios vaidilutės ir vyriausiojo žynio. Didžiųjų kunigaikščių vardų galybė buvo įtvirtinama per ypatingas ceremonijas, apeigas ir ritualus. Prigimtinio lietuvių tikėjimo dainiai - žyniai ir vaidilos norėjo ir tikėjo, kad jų valia dievams ir deivėms aukojamuose daiktuose būtų išreikšta tam tikra apeigoje dalyvaujančio asmens vardo kilmės ir galios (magijos) estetika.
Lietuviškų vardų raida per amžius
Lietuvos kunigaikščių vardų lietuviškos formos gana plačiai tyrinėjamos, dauguma žinome Jogailą, Algirdą, Kęstutį ir Vytautą. Suprantama, kad pamažu juos keitė krikščioniški vardai. Vėliau, kai XV amžiaus pradžioje lietuviai vis dažniau buvo įvardijami pagal rusėnišką tradiciją, kai prie tėvo vardo buvo pridedama galūnė -vič (lietuviška versija -aitis), vos galima įžiūrėti pirminę formą.
Galima rasti įvairius, istorikų tyrinėjamus ir skelbiamus seniausius lietuviškus vardus, žodynuose aiškinama jų daryba. Štai keletas istorinių vardų pavyzdžių, užfiksuotų archyviniuose dokumentuose:
| Vardas | Istorinis kontekstas |
|---|---|
| Butigeidis | Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1285 ar 1286 m.) |
| Gaudemunda | Lietuvos valdovo Traidenio duktė |
| Skirgaila | Algirdo sūnus |
| Vaidotas | Kęstučio sūnus |
Gamtos įkvėpti ir pagoniški vardai šiandien
Pasak „Lietuvių vardų kilmės žodyno“, gamtiniai vardai išplito Lietuvoje XX amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais kartu su nacionalizmo idėjomis. Pagoniški vardai vis dar išlieka gan populiarūs naujagimių tarpe. Štai, Gabija (ugnies deivė) ar Austėja (bičių deivė) vis pastebimos populiariųjų vardų topuose. Taip pat Lietuvoje dažnai gimsta ir Joris (pavasario Perkūno ir žalumos dievas) ar Vėjas (visažinanti ir visaišmananti visagalė dangaus būtybė, visatos kūrėjas).
Galima pasidžiaugti, kad mitologiniai vardai taip pat patraukia tėvelių dėmesį - štai 2012 m. registruotas vienintelis Žaibas nuo 1999 m. Pagoniški vardai užtikrintai keliauja kartu su laiku ir yra vis dažniau atrandami iš naujo. Pavyzdžiui, galima pastebėti, kad paskutinį dešimtmetį tarsi naujai atgimsta Viesulas (požemio dvasia, kuri pasirodo prieš audrą). Kiekviena šeima, rinkdama savo vaikui vardą, ko gero, jį šiek tiek paderina prie pavardės, na, o jei šioji ypač ilga, tėveliai dažniausiai žvalgosi, kokie gi yra trumpi vardai vaikams.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
