Velykinis kiaušinis: simbolika, tradicijos ir istorijos gelmės
Velykinis kiaušinių marginimas - tai ne tik graži tradicija, bet ir gilias šaknis turinti istorija, persipynusi su senovės legendomis ir krikščionišku tikėjimu. Jau nuo seno buvo tikima, kad kiaušinių marginimas turi magiškos galios. Pagonių religijoje kiaušinis dėl savo ovalios formos simbolizuoja kosmosą, gyvybės atsiradimą, vaisingumą, nes tai gemalas. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiamos kaip gamtos atgimimo šventė, iš čia ir kilęs paprotys marginti kiaušinius.
Senosios simbolikos paslaptys
Ant kiaušinio vaizduojami saulės simboliai - apskritimas, skritulys, kartais apsuptas spindulių. Dantyti ir taškuoti ratai, supantys saulę, simbolizuoja žemę, suartą, įdirbtą dirvą. Besisukanti spiralė simbolizuoja vandenį arba teliūskuojančias marias. Rombas - aktyvumo simbolis. Kiekvienas margutis prasideda nuo taško centre ir skleidžiasi raštais iš centro. Įdomu tai, kad labai dažnai margutis padalijamas į dvi dalis kokia nors juosta ar ornamentu.
Svarbų vaidmenį atlieka ne tik raštai ant margučio, bet ir spalva, kuria jie nudažomi:
- Juoda spalva - reiškia žemę, augalijos bei vaisių gimdytoją Žemyną, gausumą, pilnatvę.
- Žalia spalva - augimas, sveikata, ramybė, pavasario augalija, javų daigai.
- Geltona, rusva spalva - derlius, jaukumas, šviesa, šiluma.
Natūralus velykinių margučių marginimas
Margučių galia ir burtai
Tikėta, kad kiaušiniai turėję ypatingų galių - jų valgydavo sergantieji, jais apdėdavo žaizdas. Margučiai taip pat yra nepaprasti tuo, kad turi galios apsaugoti nuo piktos akies ir ligų. Dar vienas iš Šv. Velykų burtų buvo margučio sukimas. Norint turtingų metų, per Velykas reikia paaukoti elgetai. Norint sėkmingų ir laimingų metų, per Velykas reikia kuo aukščiau suptis.
Tradicijų lentelė
| Veiksmas | Reikšmė/Laukiamas rezultatas |
|---|---|
| Gegutės kukavimo klausymas (ištekėjusi moteris) | Šeimos pagausėjimas |
| Gegutės kukavimo klausymas (netekėjusi mergina) | Išteklėjimas iki kitų Velykų |
| Šaudymas į dangų Velykų dieną | Negandų ir piktųjų dvasių nubaidymas |
Mitai ir archeologiniai radiniai
„Vykdant archeologinius tyrinėjimus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje randama margučius primenančių šukelių. Pavyzdžiui, Gedimino pilies teritorijoje rasti akmeninis ir kaulinis kiaušiniai, taip pat molinio, glazūruoto kiaušinio šukės iš XI-XIII a. O seniausios ornamentuotų stručio kiaušinių šukės, datuojamos 3 tūkst. metų prieš Kristų, rastos Arabijos pusiasalyje“, - pasakoja tautodailės specialistė Asta Valiukevičienė.
Dauguma lietuvių yra girdėję mitą apie deivę Paukštę, kuri padėjo kosminį kiaušinį, o šiam sudužus radosi gyvybė. Pasak A. Valiukevičienės, deivės Paukštės mitą mušdami kiaušinius atkartojame per kiekvienas Velykas: „Tradiciškai dauždami margutį į margutį mes „paleidžiame“ gyvybę tam, kad patys būtume gyvybingi, sveiki ir stiprūs, metai būtų geri, o gamta po žiemos vėl užgimtų gyvenimui.“
Indijos bėgikės - rekordininkės kiaušinių srityje
O kas gi zoologijos sode per metus padeda daugiausiai kiaušinių? Tai Indijos (bėgikės) greitosios antys. Šios veislės antys labai vertinamos dėl gausaus dėslumo, per metus jos padeda 200 ir daugiau kiaušinių. Na o ir kiaušiniai šių ančių ne bet kokie, o gražios žaliai melsvos spalvos, iš jų Velykoms galima primarginti nuostabiai gražių margučių. Naujojoje Zelandijoje Indijos greitoji antis pasiekė rekordą - per metus padėjo 363 kiaušinius.
tags: #prikepintas #velyku #kiausinis
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
