Montessori metodas priešmokykliniame ugdyme: vaiko raida ir aplinka

M. Montessori teigė, kad svarbiausias periodas žmogaus gyvenime yra periodas nuo gimimo iki 6 metų. Tai laikas, kai formuojasi žmogaus intelektas ir visa eilė psichinių gebėjimų. Šis vaiko raidos laikotarpis dažnai vadinamas „imlaus proto“ laikotarpiu. M. Montessori buvo įsitikinusi, kad kitas žmogus nė vieno neišauklės, žmogus tai turi daryti pats arba to niekada nepadarys. Montesorinio ugdymo tikslas - ne apipilti vaiką faktais, pagal numatytus planus, bet vystyti jo paties natūralų norą pažinti ir lavėti.

Sensityvieji periodai ir imlus protas

Sensityvieji periodai - tai laiko tarpai vaiko raidoje, kai vaikas visa savo esybe intensyviai ima domėtis daiktais, reiškiniais aplinkoje, jų savybėmis ir tyrinėjimu. Jam lengviau įgyti tam tikrą įgūdį sensityviojo periodo metu, negu bet kuriuo kitu laiku jo gyvenime, pavyzdžiui laipioti, kalbėti, skaityti. „Iš pasąmonės gelmių ima kilti labai stipri emocija, kuri sužadina vaiko nuostabų kūrybinį veiklumą, glaudžiai susijusį su išoriniu pasauliu. Tuo būdu yra kuriamas sąmoningumas“ (M. Montessori).

M. Montessori vaiko protą lygino su kempine. Jis palaipsniui sugeria informaciją iš aplinkos. Tyrimai patvirtino teoriją, kad mažas vaikas gali išmokti skaityti, skaičiuoti tokiu pat natūraliu būdu, kaip jis išmoksta vaikščioti ir kalbėti. Montesorinėje aplinkoje sudaromos galimybės vaikui tai daryti atitinkamais jo susidomėjimo ir pasirengimo momentais. M. Montessori visada pabrėždavo, kad vaikui ranka yra pagrindinė mokytoja.

Parengta aplinka ir ugdymo principai

Vaikui tobulėti reikalinga specialiai parengta aplinka, kurioje jam paliekama laisvė pačiam lavėti, suvokti ir suprasti tai, kas jam atrodo svarbiausia. Montesorinė aplinka suskirstyta į erdves, kurios atitinka ugdymo turinio dalykus. Montesorinę aplinką sudaro:

• Gyvenimo praktikos pratimai - plovimas, šlavimas, pilstymas ir t. t.
• Priemonės regos, klausos, lietimo, skonio, uoslės pojūčiams lavinti.
• Kalbos, matematikos, gamtos, geografijos, istorijos, meno priemonės.

Vaikai dirbdami gyvenimo praktikos erdvėje prižiūri augalus, pjausto daržoves, šluoja, valo dulkes. Tačiau suaugusiojo ir vaiko darbo tikslai yra skirtingi: suaugęs dirba dėl materialaus tikslo, vaikai dirba dėl asmenybinių savybių tobulinimo. Vaikams svarbiausia pats darbo procesas, veiksmų kartojimas, savęs tobulinimas.

Vaiko ir suaugusiojo santykis

Vienas iš palankiausių ir svarbiausių veiksnių auklėjime - lygiaverčiai vaiko ir suaugusiojo santykiai. Suaugęs vaikui - patarėjas, padėjėjas, bet ne nurodytojas, įsakinėtojas. M. Montessori požiūriu, ugdymas - tai palankių sąlygų vaiko vystytis sudarymas, kuriose vaikas randa medžiagą ir paskatą savarankiškam lavėjimui.

Pagrindiniai Montessori ugdymo skirtumai

Mokymasis per veiklą

Montessori ugdymo sistema paremta reikalavimu „mokytis veikiant”. Veiksmas - vaiko gyvenimo dalis, todėl montesorinėje aplinkoje vyrauja judesių įvairovė, sudaranti sąlygas nešti, sukti, kelti. M. Montessori tvirtai laikėsi nuomonės, kad stiprią, lakią ir kūrybingą vaizduotę vaikas išplėtos tada, jei iki 6 metų galės ramiai gyventi realiame pasaulyje, realiai veikdamas ir susidurdamas su realiais daiktais ir sprendimais.

Ši sistema moko kiekvieną vaiką priimti kaip savarankišką ir unikalią asmenybę su savo prigimtiniais pomėgiais, kurie geriausiai atsiskleidžia žaidžiant. Montessori ugdymo principus galima taikyti ir namų aplinkoje. Sukurdami namuose paruoštą aplinką su amžių atitinkančiomis medžiagomis ir veiklomis, galite skatinti vaiko savarankiškumą, smalsumą ir savarankišką mokymąsi.

tags: #montessori #priesmokykliniame #ugdyme

• Kaip subalansuoti mitybą laukiantis vaikelio
• Kaip išvengti netaisyklingo sėdėjimo nėštumo metu
• Sužinokite, kaip atpažinti rachitą ir kokia yra jo profilaktika
• Priežastys ir sprendimai vaikų dėmesio problemoms
• Išmokos savarankiškai dirbančioms motinoms