Vaikų dėmesio sutelkimo problemos: priežastys ir veiksmingi sprendimo būdai

Pradėję lankyti mokyklą, vaikai susiduria su naujais iššūkiais. Mokyklos kasdienybė reikalauja didelio prisitaikymo. Nauja aplinka, kiti žmonės, nežinomos pareigos - staiga iš vaiko reikalaujama, kad jis ilgai sėdėtų. Iš jo reikalaujama sutelkti dėmesį vieną ar dvi akademines valandas. Ne kiekvienas vaikas iš karto būna pasirengęs šiems naujiems kasdieniniams reikalavimams. Judėjimo stygius neleidžia motoriškai sumažinti įtampos, taigi vaikas tampa neramus. Be to, vaikai dar nebūna išmokę sutelkti dėmesio, kai kurie užsisvajoja, dažnai kažką pamiršta. Taip mokykloje gali kilti problemų, nes vaiko pasiekimai dėl to atsilieka nuo jo sugebėjimų.

Tačiau dėmesį ir dėmesio sutelkimą galima skatinti visai natūraliai. Viena vertus, dėmesys ir dėmesio sutelkimas svyruoja, priklausomai nuo vaiko išsivystymo, interesų ir asmenybės. Kita vertus, tyrimai parodė, jog vaiko sugebėjimas sutelkti dėmesį į vieną dalyką arba atskirti svarbius dalykus nuo nesvarbių gali būti skatinamas tam tikromis mitybinėmis medžiagomis.

Kas yra dėmesys ir dėmesio sutelkimas?

Dėmesys yra tikslingas informacijos priėmimas. Mūsų smegenys išmoksta atskirti svarbius dalykus nuo nesvarbių. Tokiu būdu jos tarsi „žibintuvėlis“ gali apšviesti būtent tą informaciją iš dirgiklių srauto, kuri reikiamoje situacijoje yra reikšminga. Priimdamos dirgiklius, nervų ląstelės susirezgia į tinklą. Išmokstama naujų dalykų.

Vaiko smegenys dar mažai tesugeba atsirinkti tai, kas reikalinga, nenutrūkstančiame informacijos sraute. Po truputį jos išmoksta tikslingai atsiriboti nuo aplinkos dirgiklių. Kai ruošiant pamokas suskamba telefonas arba pro šalį pravažiuoja automobilis, visa tai laikoma vienodai svarbiais dalykais. Jeigu vaikas negali savo dėmesio sąmoningai nukreipti, tuomet jį patraukia kiekvienas dirgiklis. Vaikas būna nedėmesingas.

Dėmesio sutelkimas yra gebėjimas susitelkti viduje bei nukreipti visas jėgas į vieną tikslą. Trukdžiai išjungiami. Mokykloje tai reiškia sugebėjimą kurį laiką sutelkti dėmesį į mokomąją medžiagą. Išsiblaškę vaikai savo dėmesį labai sunkiai tikslingai sutelkia. Jų dėmesys lengvai nukrypsta, ir jie susimąsto apie ką nors kita, nes vienu metu jiems tenka apdoroti tiek daug naujų įspūdžių. Jie neramūs, išsiblaškę, daro smulkias klaidas ir lengvai ką nors užmiršta.

Dėmesio stokos sutrikimas (DSS): giliau supratimas

Lukui visada sunku susikaupti mokykloje. Per pamokas jis be paliovos dirsčioja į laikrodį: „Štai praėjo 15 minučių pamokos. Štai dabar pusvalandis. Kada tas skambutis? Kaip sunku susikaupti.“ Atrodytų, jog tai būdinga visiems svajoti linkusiems vaikams, bet iš tiesų jį vargina dėmesio stokos sutrikimas (DSS). Tai - vienas iš dažniausių psichikos sutrikimų tarp vaikų ir paauglių. Įvairiose užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad DSS paplitimas siekia 4-8 procentus ir yra 3-5 kartus dažnesnis tarp berniukų.

Nors šis sutrikimas toks dažnas, daug kam vis dar nesuprantami jo simptomai bei ilgalaikis šios diagnozės poveikis. Knygos autorės, psichiatrės Gail Saltz teigimu, impulsyvumas ir dėmesio nepastovumas yra būdingiausi šio sutrikimo požymiai, darantys suaugusiojo gyvenimui stipriausią poveikį. Pirmasis gali pasireikšti negebėjimu kontroliuoti elgesį, - tokį sutrikimą turintis vaikas išsyk pasiduoda kiekvienam impulsui: klasėje šoka kalbėti nesulaukęs eilės arba būna fiziškai nesuvaldomas. Varginamas dėmesio sutelkimo sunkumų vaikas atrodo kaip tikras svajoklis - tokį mokytojai ir tėvai kritikuoja, esą jis nesugeba sutelkti dėmesio užduočiai atlikti arba neva neklauso, kas jam sakoma.

Trečdaliui šis simptomas diagnozuojamas vaikystėje paprastai per laiką praeina, kitam trečdaliui išlieka labai švelnūs simptomai. O likusiems impulsyvus elgesys, hiperaktyvumas (nors pastarasis nėra būdingas visiems turintiems DSS) gali stipriai reikštis ir subrendus. Remdamasi naujausiais mokslo tyrimais, genijų, kuriems diagnozuotos įvairios smegenų „bėdos“ - mokymosi ir dėmesio stokos sutrikimai, depresija, bipolinis sutrikimas, šizofrenija ir autizmas, bei eilinių žmonių istorijomis, autorė parodo kaip būklė, dėl kurios žmonės vargsta mokykloje, socialinėse situacijose, namuose ir darbe, persipina su kūrybiniais, meniniais, empatiniais ir kognityviniais gebėjimais. Taigi jeigu vaiką kamuoja dėmesio stokos sutrikimas, galbūt, mes, suaugusieji, turėtume priimti tai kaip iššūkį?

Neteisingi įsitikinimai apie DSS

Yra keletas klaidingų nuomonių, kurios apsunkina DSS supratimą ir pagalbą vaikams.

1. Dėmesio stokos sutrikimą lemia blogas vaiko elgesys.

   Nesunku suprasti, kaip dėmesio stokos sutrikimą turintys vaikai gali erzinti mokytojus, kuriems kasdien tenka sutelkti pulką mokinių užduočiai atlikti. Gausa neigiamų vertinimų gali pažeisti vaiko savivertę ir užgesinti bet kokią meilę mokslui. Šie judrūs vaikai nuolat girdi: „Ne! Viskas, ką tu darai, blogai“, „nedaryk to, sėdėk ramiai, tylėk“. Kai kalbame apie vaiką, kuriam būdingas DSS, mintyse retai iškyla teigiamas paveikslas. Į galvą ateina tokie apibūdinimai kaip „nekantrus“ ir „išsiblaškęs“. Vaikai, turintys dėmesio stokos sutrikimą, ypač jeigu jis nediagnozuojamas ir negydomas, klasėje užliejami beveik nesiliaujančių pastabų lavina. Be to, esama stiprios koreliacijos tarp DSS ir nerimo bei savivertės bėdų, nes nuo šio sutrikimo kenčiantis žmogus patiria daug skausmingų išgyvenimų. Apie trečdalis tokių vaikų kenčia nerimo sutrikimus. O tarp suaugusiųjų - daugiau negu 40 % vyrų ir 50 % moterų.

2. „Visi vaikai išauga“.

   Diagnozės kritikai tvirtina, kad negebėjimas sutelkti dėmesio ir nustygti vietoje tėra vaikystei būdingos ypatybės. Anot psichiatrės, knygos „Skirtingųjų galia: ryšys tarp psichikos sutrikimų ir genialumo“ autorės, Gail Saltz, toks pažiūris atskleidžia pagrindinę DSS sampratos klaidą - neva turintieji šį sutrikimą galėtų valdyti savo dėmesio galias, o bręsdami išaugtų šiuos sunkumus. Tikrai visiems kartkartėmis tenka pasistengti, kad išlaikytume dėmesį sutelktą svarbiai užduočiai, - nepamestume minties, užbaigtume projektą, prisimintume, kur pasidėjome raktus ar kokią namų užduotį gavome. Tačiau vaikas arba suaugusysis, turintis DSS, fiziologiškai nesugeba įtempti dėmesio taip, kaip tai daro visi kiti žmonės. Jie objektyviai yra impulsyvesni ir greičiau išblaškomi. Beviltiška žmogų, turintį dėmesio sutrikimų, įspėti, kad jis „kreiptų dėmesį“ ten, kur reikia. Kaip teigia vienas žymiausių DSS specialistų, kentėjęs nuo šio ir disleksijos sutrikimų, Edwardas M. (pavardė nebaigta, bet teiginys perduotas).

3. Tokie vaikai niekada nesugeba susikaupti.

   Vienas sunkumų, kylančių tiksliai diagnozuojant DSS vaikams ir suaugusiesiems, yra dažnas įsivaizdavimas, kad šį sutrikimą turintis asmuo, kaip ir liudytų apibrėžimas, nesugeba susikaupti. Dėl to asmenys, kuriems būdingas puikus - nors ir banguojantis - gebėjimas įtempti dėmesį arba tie, kurie pastebėjo, kad tai būdinga jų vaikams, dažnai nė nesvarsto DSS kaip galimos diagnozės. Iš tiesų DSS turintis asmuo geba sutelkti ir nukreipti dėmesį į jį tikrai dominančius dalykus. Bet jeigu pareikalautumėte, kad jis taip atidžiai domėtųsi detalia jam neįdomaus asmens biografija, jo mintys nesuvaldomai padriktų. Visgi tai nėra valingo nedrausmingumo įrodymas. Remiantis Vaiko psichikos instituto vyriausiojo mokslinio bendradarbio Michaelio P. Millhamo teigimu, tai kyla tiesiogiai iš fiziologinio negebėjimo kontroliuoti impulsus, kurį jis konkrečiai apibūdina kaip pasipriešinimą atpildo uždelsimui.

Taigi, mes, tėvai, galime padėti vaikams, turintiems dėmesio stokos sutrikimą, jaustis pilnaverčiams ir pasitikintiems savimi.

Mitybos svarba dėmesiui ir koncentracijai

Mūsų smegenys negali išsaugoti energijos, o jų darbas priklauso nuo to, kokių mitybinių medžiagų jos gauna. Todėl optimalus dėmesys ir dėmesio sutelkimas reikalauja tinkamo aprūpinimo mitybinėmis medžiagomis, kurios atlieka svarbų vaidmenį. 60 procentų pačių smegenų sudaro riebalai. Išorinis ląstelių apvalkalas, ląstelių membrana sudaryta iš 20 procentų pagrindinių riebalų rūgščių.

Riebalų rūgštys, skatinančios mokymosi ir atminties procesus

Pagrindinėmis riebalų rūgštimis mes vadiname neprisotintas riebalų rūgštis, kurių mūsų organizmas pats negamina. Mes turime jų gauti kartu su maistu. Per kraują jos patenka tiesiai į smegenis. Svarbų vaidmenį organizme atlieka neprisotintos omega riebalų rūgštys.

Ypatingai svarbios omega-3 riebalų rūgštys yra eikozapenteno rūgštis (EPA) bei dokozahekseno rūgštis (DHA), bei nakvišų aliejus, kuriame gausu omega-6 gama linoleno rūgšties. Jos yra reikalingos:

• smegenų vystymuisi,
• nervų ląstelių judrumui,
• informacijos tarp nervų ląstelių perdavimui,
• nervų sistemos funkcionavimui,
• medžiagų apykaitos procesams.

Magnis ramina nervus

Ypatingas vaidmuo tenka magniui. Jis yra gyvybiškai svarbus nervinių impulsų perdavimui ir raumenų susitraukimui. Todėl pakankamas magnio kiekis prisideda ir prie sąlygų dėmesio sutelkimui, apkrovoms ir sugebėjimui mokytis sukūrimo. Tuo pačiu geriau veikia normalus raumenų susitraukimas. Pakankamas aprūpinimas magniu skatina dėmesio sutelkimą ir mažina dirglumą. Magnis ramina nervus, atpalaiduoja raumenis ir tokiu būdu gerina vidinę pusiausvyrą. Geras šios mineralinės medžiagos šaltinis yra mėsa, daržovės, riešutai, pienas ir pieno gaminiai.

Cinkas gerina nuotaiką

Dėl tinkamo aprūpinimo cinku vaikai būna optimaliai pasirengę pradėti dieną. Cinkas yra ypatingai svarbus elementas, kadangi jis dalyvauja daugelyje medžiagų apykaitos procesų. Taigi ir smegenyse jam tenka tikrai svarbios funkcijos, pavyzdžiui, signalų perdavime tarp nervų ląstelių. Todėl geras dėmesio sutelkimas ir vidinė pusiausvyra reikalauja pakankamo cinko kiekio organizme. Patiekdami jautienos, kiaulienos, paukštienos, kiaušinių, pieno, sūrio ir neapdorotų grūdų, patieksite ir pakankamai cinko.

Vaistinėse galima įsigyti maisto papildų, kuriuose yra suderintas kiekis omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių, magnio ir cinko. Pavyzdžiui, ESPRICO® sudėtyje yra aktyviam natūralaus gebėjimo sutelkti dėmesį skatinimui bei dėmesiui svarbių mitybinių medžiagų: omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių bei magnio ir cinko, kurie svarbūs mūsų nervų sistemai. Vaisių skonio kramtomosios kapsulės sudėties suderintame mišinyje yra natūralių žuvų taukų su vertingomis omega-3 riebalų rūgštimis EPA ir DHA ir natūralaus nakvišų aliejaus, kuriame gausu omega-6 riebalų rūgščių. Be to, sudėtyje yra mineralinių medžiagų - magnio ir cinko, kurios taip pat svarbios tam, kad smegenys optimaliai funkcionuotų. Rezultatas: ESPRICO® dėka šios mitybinės medžiagos patenka į organizmą ir atsiduria reikiamoje vietoje. ESPRICO® kramtomosios kapsulės ne tik puikaus vaisių skonio. Be to, jų sudėtyje yra natūralios medžiagos.

Aplinkos ir gyvensenos įtaka vaiko dėmesiui

Gebėjimas sutelkti dėmesį ir dirbti yra glaudžiai susijęs su Jūsų vaiko kūno ir sielos būsena. Aplinka gali turėti didelės įtakos vaiko gebėjimui susikaupti. Skirkite konkrečią erdvę mokymuisi ir žaidimams, užtikrindami, kad joje nebūtų tokių trukdžių kaip garsus triukšmas, elektroniniai prietaisai ar pernelyg daug vizualinių dirgiklių. Šurmuliuojančiame informacijos pertekliaus pasaulyje vaikams dažnai sunku išlaikyti dėmesį ir susikaupti. Nesvarbu, ar tai būtų pamokos mokykloje, ar namų darbai, ar net žaidimų laikas, daugybė dalykų blaško dėmesį, todėl jaunam protui sunkiau susikoncentruoti.

Skaitmeniniame amžiuje pernelyg ilgas ekrano laikas labai trukdo vaikams susikaupti. Dr. Jean M. Twenge bei jos kolegų atliktas tyrimas atskleidė ryšį tarp daug laiko prie ekrano ir sumažėjusios paauglių dėmesio koncentracijos. Fiziniai pratimai yra ne tik labai svarbūs bendrai vaiko sveikatai, bet ir atlieka reikšmingą vaidmenį gerinant koncentraciją. Mityba yra ypač svarbi smegenų veiklai, o gerai subalansuotas maistas gali turėti didelės įtakos vaiko gebėjimui susikaupti.

Mitybos pagrindai

Tinkama mityba yra esminė vaiko gebėjimui susikaupti ir mokytis. Štai pagrindiniai principai:

1. Skysčių gausa.

   Dėmesio sutelkimui reikalingas subalansuotas skysčių kiekis. Vaikams skysčių reikia daug daugiau nei suaugusiems pagal kūno apimtį: 6-13 metų vaikams reikalinga suvartoti mažiausiai 1 litrą per dieną. Todėl reikėtų visuomet po ranka turėti tinkamų gėrimų: namie, kelyje, mokykloje. Tinkami skysčių šaltiniai - mineralinis vanduo, sulčių ir mineralinio vandens mišiniai, nesaldintos vaisių ir žolelių arbatos. Jokio limonado.

2. Vaisiai ir daržovės.

   Reikia vartoti daug vaisių ir daržovių, geriausia 5 kartus per dieną. Tuomet organizmas bus pakankamai aprūpintas vitaminais, mineralinėmis medžiagomis ir skaidulomis. Tinka ir vaisių bei daržovių sultys. Mūsų smegenų darbui reikalingas cukrus. Svarbus šaltinis yra greitai įsisavinamas anglies hidratas (cukrus), pavyzdžiui, obuoliai, vynuogės, bananai, razinos ir t.t.

3. Gaminiai iš neperdirbtų grūdų.

   Vaikams jų amžiuje ypač svarbu vartoti gaminius iš neperdirbtų grūdų: duoną, dribsnius, makaronus, ryžius. Juose yra naudingų anglies hidratų, mineralų ir skaidulų. Apribokite gaminių iš baltųjų miltų ir cukraus vartojimą. Saldumynai ir įprastinis cukrus kenkia dėmesingumui.

Kaip skatinti vaikų gebėjimą sutelkti dėmesį? Praktiniai patarimai

Gebėjimą sutelkti dėmesį galima skatinti ir didinti, pasitelkiant gausybę faktorių. Pirmasis žingsnis sprendžiant vaiko sunkumų susikaupti problemą - nustatyti pagrindines priežastis. Dėmesio koncentracijos trūkumą gali lemti keli veiksniai, pavyzdžiui, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, nerimas, stresas, mokymosi sutrikimai ar net nepakankamas miegas. Kruopštus stebėjimas ir atviras bendravimas su vaiku gali padėti atskleisti problemas, su kuriomis jis susiduria.

Štai keletas efektyvių būdų, kaip padėti vaikui gerinti dėmesio sutelkimą:

• Pasirūpinkite tuo, kad vaikas pakankamai pamiegotų.
• Sudarykite vaikui galimybę pailsėti. Jam reikia poilsio fazių, kuriomis jis gali žaisti arba tiesiog pasvajoti.
• Planuokite laisvalaikį taip, kad vaikui jis būtų atsvara mokyklai.
• Nustatykite griežtus laiko tarpus, kuomet vaikas gali žiūrėti televizorių ir žaisti kompiuteriu bei maksimaliai juos apribokite.
• Nauji impulsai ir paskatos motyvuoja Jūsų vaiką ir suteikia jam jėgų bei energijos.
• Pasirūpinkite sveika mityba ir tuo, kad vaikas pakankamai judėtų, pirmiausia gryname ore.
• Pasirūpinkite tinkamu apšvietimu. Vaikui reikia kiek galima daugiau dienos šviesos.
• Vaikai yra labiau linkę susikaupti ties juos dominančiomis užduotimis. Tėvai ir pedagogai, ieškodami būdų, kaip mokymąsi paversti maloniu ir įtraukiančiu, gali ženkliai padidinti vaiko dėmesio koncentraciją. Pavyzdžiui, yra daugybė leidinių įvairaus amžiaus vaikams, padedančių geriau sutelkti dėmesį ir įtraukiančių į mokymosi procesą. VAGA.lt rasite ir pagalbines mokymosi priemones, ir leidinius priešmokyklinukams.
• Taikant sąmoningumo ir meditacijos technikas, gali smarkiai pagerėti vaiko gebėjimas susikaupti. Dėmesingumas apima visišką dabartinio momento suvokimą, todėl mažieji gali geriau reguliuoti savo emocijas ir susikaupti ties užduotimis. Dr. Adele Diamond, garsi neurologė, atliko tyrimus, parodžiusius, kad vykdomosios funkcijos, įskaitant dėmesio kontrolę, gerokai pagerėja dar vaikystėje, jei yra tinkamai ugdomos ir praktikuojamos.
• Užduočių skaidymas į mažesnes, lengvai valdomas dalis leidžia vaikams sutelkti dėmesį į vieną žingsnį po kito, sukuriant pasiekimo jausmą po kiekvieno užbaigto segmento.
• Laiko valdymo įgūdžiai yra neįkainojama priemonė dėmesio koncentracijai gerinti. Padėkite mažiesiems sudaryti tvarkaraštį arba naudokite vaizdines priemones, pavyzdžiui, laikmačius, kad jie suprastų laiko sąvoką ir geriau valdytų savo laiką.

Specialios strategijos vaikams su DSS

Dėmesio stokos sutrikimo turinčių vaikų tėvams ir pedagogams svarbu taikyti specifines strategijas, atsižvelgiant į šio sutrikimo ypatumus:

1. Ilgalaikius paskatinimus keiskite trumpalaikiais, elgesio terapija ir asmeniniu ugdymu.

   Nors visi mieliau pasineriame į mėgstamas veiklas, užuot vargę apmokėdami sąskaitas arba ką nors studijuodami, kai kalbama apie susitelkimą tokioms užduotims, dėmesio sutrikimų turinčių žmonių padėtis yra mažiau palanki. Neurotechnologijomis paremti tyrimai rodo, kad ilgalaikės paskatos silpniau veikia DSS turinčių asmenų smegenų atlygio grandinę. Pavyzdžiui, mergaitė žino, kad jei ruošis gamtos mokslų testui, po kelių mėnesių trimestre gaus geresnį pažymį. Vis dėlto ji beveik nepajėgia atsispirti pagundai ir labai įdomaus vaizdo žaidimo teikiamam momentiniam atlygiui.

2. Ugdykite ir stiprinkite jų gabumus, o ne susitelkite į silpnybes.

   Su DSS susiję ne tik sunkumai, bet ir išskirtiniai gabumai. Vilčių teikiantis tyrimų kiekis dabar leidžia manyti, kad nekontroliuojamas dėmesio svyravimas (tuo pat metu kartais ir visai nuslystantis į nevaldomą minčių srautą) yra būtinas išskirtiniam originalumui ir kūrybingumui, būdingam daugeliui asmenų, kenčiančių nuo DSS.

3. Padėkite vaikui pažinti save ir nemenkinkite jų mokykloje ar namie.

   Žmogui, turinčiam bet kokių smegenų skirtumų, vienas galingiausių būdų apeiti juos yra tiesiog pažinti save. Savo silpnybių ir stiprybių suvokimas gali ne tik padėti padaryti geresnius pasirinkimus sau, bet ir susisieti su žmonėmis, kurie gali už mus papildyti tas sritis, kuriose mes sugebame mažiau. Už DSS turinčius vaikus atsakomybės turi imtis aplinkiniai suaugusieji. Svarbiausia čia - tėvų parama bei jų nusiteikimas mokykloje būti vaikų gynėjais.

4. Ieškokite dialogo su mokytojais: specializuotos mokyklos ne visada yra būtinos.

   „Jeigu tėvai sugeba nesusikoncentruoti į trūkumus ir paskirti daugiau laiko ištirti, kokių vaikas turi stiprių savybių, jeigu moka tai efektyviai perteikia mokytojams, tai tampa pagrindu dialogui. Tada mokytojai ieško tarp savo mokyklos programų tokios, kuri suteiks galimybę jūsų vaikui sublizgėti“ - teigia „Gateway“ mokyklos ir understood.org tinklalapio įkūrėjas Robertas Cunninghamas, turintis ilgos patirties ugdydamas tokius vaikus. Ne visi vaikai, turintys mokymosi problemų arba kitokias smegenis lankys ar turėtų lankyti specializuotą mokyklą.

5. Skatinkite vaikų tarpusavio bendradarbiavimą mokykloje.

   Savo amžiui deramu būdu ir vaikai, ir suaugusieji, turintys DSS, gali pasinaudoti strateginėmis partnerystėmis. Mokykloje tokius kūrybingus, impulsyvius vaikus galima suporuoti su labiau iš prigimties organizuotais. Darbovietėse, kaip teigia Hallowellas, ypatingo potencialo pasiekiame, suderindami tokio asmens stiprybes su kitų asmenų papildančiomis stipriomis savybėmis. Iš prigimties impulsyvus žmogus „versle gali padaryti daug klaidų. Taigi susižvejokite iš prigimties metodišką žmogų, apsvarstantį visas galimybes. Jis gali jums nepatikti, bet jums jo reikia.

6. Ieškokime naujų mokymosi metodų ir priemonių.

   Ypač tose srityse, kuriose vaikui sekasi sunkiau. Skatinkime vaikus mokytis įvairesnėmis priemonėmis. Srityse, kur vaikui įdomu, jam nesunku išskirtinai sukaupti dėmesį. Mokydamasis jam nuobodžius dalykus, vaikas turėtų atrasti kokį nors sau įdomų to dalyko aspektą arba būdą - tyrinėti tą dalyką per jį dominančių sričių prizmę.

Susikaupimo sunkumų turinčio vaiko problemos sprendimas reikalauja kantrybės ir supratimo. Psichiatrės Gail Saltz teigimu, tikroji dėmesio stokos sutrikimo sukeliama problema yra gėda, baimė, įsitikinimas, kad turi negalią. Būtent tai pakerta žmogų. Tačiau esama daugybės pavyzdžių, kai žmonės šį trūkumą paverčia nuostabiais dalykais. Tačiau jeigu įtikima, kad kažko negali, tai ir negali. Taip ir padaroma žala. Naudodami minėtus patarimus, galime padėti vaikams atskleisti visą savo potencialą ir pagerinti dėmesio sutelkimą bei susikaupimą. Puoselėdami jų pažintinius gebėjimus ir ugdydami svarbiausius laiko valdymo įgūdžius, sudarome sąlygas jų akademinei sėkmei bei bendrai gerovei.

tags: #vaikas #nesutelkia #demesio

• Ikimokyklinės pedagogikos ypatumai
• Apie Fiskars sodo įrankius
• ar galima naudoti Flugenil® 600 būnant nėščiai?
• Vaikiškų tapkių mezgimo pamoka
• Idėjos dovanoms sodininkams