Nėštumas - tai laikotarpis, kai moters organizmas patiria didelius pokyčius, o mityba tampa dar svarbesne. Nors dažnai kartojama, kad nėštumas nėra liga, dauguma besilaukiančiųjų, paveiktos nežinomybės ir hormonų pakitimų, tampa perdėm atsargios. JAV Sveikatos departamentas skelbia, kad viso nėštumo metu reikėtų valgyti pilnavertiškai ir vengti didelio kiekio sveikatai nepalankaus maisto, tokių kaip sotieji riebalai, cukrus ar druska. Visų pirma, nėštumo metu svarbu įsiklausyti į savo kūną ir išgirsti jo poreikius.

Europos maisto saugos tarnyba siūlo atkreipti dėmesį ir į kalorijų kiekius, rekomenduojamus suvartoti skirtingais nėštumo laikotarpiais. Nors bendras energijos poreikis nėštumo metu išauga maždaug 12 procentų, šis padidėjimas yra palyginti nežymus, todėl posakis „valgyk už du“ yra neteisingas.
Štai kaip kinta papildomų kalorijų poreikis nėštumo metu:
| Nėštumo trimestras | Papildomų kalorijų poreikis per dieną |
|---|---|
| Pirmasis | 70 kcal |
| Antrasis | 260 kcal |
| Trečiasis | 500 kcal |
Gydytojai įprastai rekomenduoja priaugti iki 15 kilogramų viso nėštumo metu. Daugiausiai priaugama antro trimestro metu, tačiau reikėtų atminti, kad svorio priaugimas yra nereguliarus. Stengtis kontroliuoti apetitą verta - didelio svorio prieaugis gali pakenkti kūdikio sveikatai.
Nėštumo pradžioje organizmas neturėtų patirti šoko, todėl nerekomenduojama kardinaliai keisti įprastų mitybos įpročių. Pirmojo trimestro metu gali dirginti kvapai, gali sunkiai dirbti virškinimas, todėl labiausiai orientuokitės į tai, ką sako Jūsų kūnas. Vienas nėštukes labai pykina, todėl joms reikėtų valgyti po truputėlį, sausesnį maistą kas dvi valandas. Kitoms - užteks trijų kartų per dieną įprasto maisto.
Antro trimestro metu nėštukės dažniausiai jaučiasi žymiai geriau, taigi ir mityba turėtų būti įprasta. Trečio trimestro metu režimas greičiausiai vėl keisis. Jei valgysite įprastą didelę porciją, galite jaustis nemaloniai, o jei iškart prigulsite - neišvengsite ir rėmens. Todėl pavalgius reikėtų bent ratelį aplink namą apsukti, kad maistas pasislinktų žemyn. Trečio trimestro metu geriau valgyti dažniau ir po mažiau, tačiau tai nereiškia, kad turite valgyti bet ką - visus valgymus reikėtų planuoti, nepamiršti gerai sukramtyti, kad padėtume savo suspaustam žarnynui.
Nėštumo metu padidėja ne tik kalorijų, bet ir vitaminų, mineralinių medžiagų bei mikroelementų poreikis. Besilaukiančios moters maisto racione turėtų vyrauti sudėtiniai angliavandeniai, kuriuose gausu krakmolo, pavyzdžiui, ankštiniai produktai, grūdinės kultūros ir bulvės. Grūdinės kultūros (įvairios kruopos, visagrūdžių miltų gaminiai) turėtų sudaryti raciono pagrindą. Daržovės ir vaisiai (pageidaujama kuo daugiau šviežių) kartu su grūdais sudaro raciono pagrindą. Riebalai turėtų sudaryti 30 proc. suvartojamos paros energijos, tačiau svarbu, kad būtų vartojami sveikatai palankūs riebalai.
Portalas Whattoexpect.com pirmojo trimestro metu rekomenduoja atkreipti dėmesį į maistą, kuriame yra folio rūgšties, dar žinomos kaip vitaminas B9. Jis vaidina pagrindinį vaidmenį užkertant kelią nervinių vamzdelių defektams. Kasdien rekomenduojama suvartoti apie 600 mikrogramų folio rūgšties - jo pasisemti galima iš apelsinų, braškių, žalių lapinių daržovių, pupelių, riešutų, žiedinių kopūstų, burokėlių. Akušeriai ginekologai sako, kad folio rūgštis būtina ne tik nėštumo metu, bet ir iki jo, o organizmas ją geriau įsisavina iš papildų, o ne iš maisto.
Šiuo laikotarpiu labai svarbūs ir baltymai - jie padeda vystytis kūdikio raumenims, taip pat palaiko ir nėščiosios gimdos audinių augimą. Baltymų pirmajame trimestre reikėtų suvalgyti apie 75 gramus per dieną. Jų galima gauti iš kiaušinių, jogurto, taip pat žuvies.
Svarbu nepamiršti ir kalcio - jis labai svarbus kūdikio dantų bei kaulų augimui. Kadangi vaisius kalcį ims iš nėščiosios organizmo, greitai gali pasijusti jo trūkumas. Šio mikroelemento pakaks, jei vartosite pakankamai pieno, sūrio, jogurto, tamsių lapinių žalumynų. Jo per dieną jūsų organizmui reikia apie 1000 miligramų.
Kasdien nėščiajai reikia ir 27 miligramų geležies, mat jos kraujo tiekimas turi patenkinti augančio vaisiaus poreikius. Tam, kad gautumėte pakankamai šios medžiagos, vartokite žuvį, kiaušinius, špinatus ir mėsą. O štai vitaminas C padeda skatinti augančio kūdikio kaulų ir audinių vystymąsi, stiprina geležies absorbciją. Jo reikėtų suvalgyti 85 miligramų per dieną, o daugiausia jo turi brokoliai, apelsinai, braškės.
Nėščiosioms labai svarbu per dieną gauti 3500 miligramų kalio, taip pat kaip ir ne nėščioms moterims. Jis jungiasi su natriu, kad galėtų palaikyti tinkamą skysčių pusiausvyrą, taip pat reguliuoja kraujospūdį. Daug šio mikroelemento galima rasti žuvyje, bananuose, abrikosuose ir avokaduose.
Antrojo ir trečiojo trimestrų metu nesočiųjų riebalų rūgščių omega-3 suvartoti pakankamai dar svarbiau, mat jos yra būtinos vaisiaus smegenų vystymuisi. Per savaitę nėščiosioms reikėtų suvalgyti 230-340 gramų žuvies ir jūros gėrybių. Nėščiosioms saugiausios yra lašiša, tunas, sardinės, šamas, krevetės, menkė, tilapija, upėtakis, ešerys. Žuvis suteikia tiek baltymų, sveikų omega-3 rūgščių, vitaminų B6, B12 ir D, kiek nei vienas kitas produktas. Be to, žuvyje ir jūros gėrybėse taip pat yra geležies, seleno, cinko ir jodo. Visos šios medžiagos naudingos vaikų nervų ir kitų funkcijų vystymuisi. Pediatrijos mokslininkai sako, kad 230-340 gramų, o ypač riebios, žuvies per savaitę padeda vaisiui augti ir vystytis. Kai kurie tyrėjai teigia, kad pakankamas žuvies kiekis gali sumažinti dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromo simptomų riziką. JAV mokslininkai atrado, kad omega-3 vartojimas nėštumo metu gali sumažinti vaikų riziką susidurti su tam tikromis imuninėmis problemomis. Žuvį patariama vartoti virtą arba keptą orkaitėje.

Trečiojo trimestro metu labai svarbus vitaminas A - jis padeda augti vaiko kaulams, palaiko jo odos ir akių būklę. Vienas geriausių šio vitamino šaltinių yra žuvis, tačiau jo taip pat turi morkos, pieno produktai, špinatai. Saugiausia vitaminą A gauti jo augalinių pirmtakų - karotenoidų - pavidalu. Jų yra morkose, moliūguose, saldžiosiose bulvėse, špinatuose, abrikosuose. Pernelyg didelis vitamino A kiekis gali sutrikdyti raidą, nors pats vitaminas yra svarbus.
Šalia prieš tai išvardintų vitaminų, labai svarbūs vitaminai B6 ir B12. Pirmasis padeda formuotis raudoniesiems kūno kūneliams ir vaisiaus smegenims, antrasis yra būtinas nervų sistemai ir smegenims. Neprašausite, jei abiejų šių vitaminų taip pat ieškosite žuvyje.
Žinoma, labai svarbus ir vitaminas D, kuris pasirūpina, kad vaisius geriau įsisavintų kalcį. Tai padeda sustiprinti vaiko kaulus ir dantis. Pakankamai suvartoti vitamino D galite vakarienei dukart per savaitę valgydami riebias žuvis, tokias kaip lašiša. Be to, vitaminas D yra svarbus vaisiaus skeleto vystymuisi bei rachito ir osteoporozės profilaktikai.
Magnis reikalingas normaliai nervų sistemos, raumenų ir kaulų funkcionavimui, turi antistresinį poveikį, pagerina kalcio apykaitą ir įsisavinimą.
Nėščiosioms patartina naudoti tik joduotą druską, o ne kitokios rūšies (pvz., Himalajų). Jodas yra gyvybiškai svarbus mikroelementas.
Visų trijų trimestrų metu reikia vartoti pakankamai skysčių - tai labai svarbus dėmuo gerai nėščiosios savijautai. Skysčiais reikia aprūpinti ne tik save, bet ir mažylį. Inkstai nuolat valo ne tik mūsų organizmą, bet ir vandenis, kuriuose gyvena kūdikis, taip pat padidėja kraujo tūris. Rekomenduojamas skysčių kiekis per parą yra 2-2,5 l, iš kurių pagrindas - geriamasis negazuotas vanduo. Ar trūksta skysčių, labai lengva pamatyti iš mūsų šlapimo spalvos - ji turėtų būti švelniai gelsva. Rekomenduojama gerti vandenį iš stiklinės taros, nes plastikinėje taroje yra ftalatų, kurie gali sukelti onkologinių pokyčių.
Kad kūdikio besilaukianti moteris maitintųsi subalansuotai ir gautų visų reikalingų maistinių medžiagų, būtina įvertinti, kokių maisto produktų reikėtų vengti, nes tai, ką suvalgote, patenka ir į vaisiaus organizmą.

Jei besilaukianti moteris jaučia poreikį nuolat užkandžiauti, nereikėtų jo slopinti. Greitiesiems užkandžiams puikiai tiks morkų, paprikų, salierų šiaudeliai ar kitos šviežios daržovės. Pasiskaninti daržoves galite humusu ar gvakamolės padažu. Puikiai tiks švieži ar džiovinti vaisiai bei uogos - jie suteiks energijos. Be to, tai puikus skaidulinių medžiagų šaltinis. Riešutai bei sėklos, ryžių trapučiai, dribsnių batonėliai, duonos lazdelės, viso grūdo duonelės - turėtų būti ne tik jūsų darbo stalčiuje, bet ir rankinėje. Jei nėra apetito, ypač pirmojo nėštumo trimestro metu, pirmenybę teikite tik tam tikriems maisto produktams, kuriuos mėgstate, nuo kurių nekyla nemalonių pojūčių. Tai padės užtikrinti reikiamą maisto medžiagų kiekį tiek jums, tiek augančiam vaisiui. Jei kietėja viduriai, reikėtų valgyti daugiau daržovių.
Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad esant įprastai nėštumo eigai vartoti papildų ir vitaminų nereikia. Vis dėlto akušeriai ginekologai sako, kad folio rūgštis būtina ne tik nėštumo metu, bet ir iki jo, o nereikėtų jos pamiršti ir po gimdymo, nes ji padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją, kraujodarą, aminorūgščių sintezę, homocisteino apykaitą. Nereikėtų užmiršti ir vitamino D. Mes nebūname saulėje tiek, kiek reikia, todėl papildomai visą nėštumą rekomenduojama vartoti vitaminą D. Jis padeda palaikyti normalią kaulų, dantų būklę, raumenų funkciją, pasisavinti organizmui kalcį, fosforą ir magnį. Omega-3 rūgštys - svarbios vaiko smegenų raidai. Visi kiti papildai vartojami tik tada, jeigu ko nors trūksta, ir būtinai pasitarus su gydytoju. Nors vitaminų kompleksų vaistinių lentynose yra begalės, nereikėtų suskubti jų pirkti ar pasiduoti akcijų ir reklamų vilionėms.
Kad nepritrūktumėte idėjų, dalijamės sveiku lašišos su parmezano plutele receptu: