Karpos - vienas iš labiausiai paplitusių odos susirgimų, kuris, negydomas, gali varginti ilgą laiką. Tačiau ar žinote, kad karpų gydymas visų pirma prasideda nuo imuniteto stiprinimo?
Karpos yra virusinis odos susirgimas, t. y. jų sukėlėjai yra virusai. Karpomis galima užsikrėsti tiesioginio kontakto metu - per asmeninius daiktus, per bendro naudojimo daiktus, pavyzdžiui, rankšluosčius, netgi spaudžiant ranką pasisveikinimo metu galima užsikrėsti karpomis. Todėl dažniausiai karpos ir atsiranda tose vietose, kurios dažniausiai kontaktuoja, t. y. ant padų ir delnų.
Nėštumo metu daugeliui moterų padaugėja karpučių, jos gali atsirasti ant rankų, kaklo, po krūtine, prie pažastų - žodžiu, visur ir labai daug. Kai kurios karputės būna pailgos, kitos - plokščios. Po nėštumo jos gali toliau sėkmingai augti. Nors gydytojai kartais teigia, kad kai kurie žmonės tiesiog yra linkę į karpas, svarbu nepamiršti, kad tai yra virusinis susirgimas, susijęs su žmogaus papilomos virusu (ŽPV).
Karpos nėra labai pavojingos sveikatai, tačiau kadangi tai yra virusas, jis gali neapsiriboti viena karpa - jos gali plisti, ir, jeigu žmogaus imuninė sistema yra nusilpusi, gali išplisti netgi labai plačiai. Karpų gydymas yra gan sudėtingas. Nėra nė vieno karpų gydymo būdo, kurį taikant galima būtų panaikinti odoje esantį virusą, todėl gydymas kiekvienu atveju yra individualus ir nustačius karpos rūšį, jį skirti gali tik gydytojas.
Karpa kaip darinys, kurį mes matome, yra pasekmė. Jos priežastis yra virusas, kuris gali glūdėti ir labai giliai. Jeigu žmogaus imuninė sistema yra nusilpusi, mes galime gydyti karpą ant kojų, o tuo pat metu, karpos gali atsirasti ant rankų ir pan. Todėl reikėtų nusiteikti, kad karpų gydymas gali būti ir ilgas procesas.
Yra šeši pagrindiniai karpų tipai. Kiekvienas iš jų atsiranda skirtingose kūno vietose ir turi skirtingą išvaizdą.
Kartais karpomis mes neteisingai vadiname įvarius odos darinius. Pavyzdžiui, yra tokie odos dariniai kaip papilomos kaklo srityje arba tam tikri odos suragėjimai vadinami seborėjinėmis keratozėmis, kurie gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Tačiau nei vienos, nei kitos nėra virusinės kilmės, todėl jeigu atsiranda darinys panašus į karpą, tai dar nereiškia, kad tai tikrai yra virusinės kilmės darinys, t. y. karpa.

Karpas galima gydyti keleriopai. Senoliai karpas gydė įvairiomis žolelėmis, kompresais ir užpilais, medicinai tobulėjant medikai pasitelkė į pagalbą įvairius medikamentus ir tepalus. Karpas galima šaldyti azotu, tai yra vadinama krioterapija, gydyti elektra, tai vadinama elektrokoaguliacija arba elektros kaustikos pagalba. Karpas galima gydyti ir chirurginiu būdu, t. y. iššlifuoti lazeriu arba tiesiog išoperuoti.
Papilomos ir karpos yra dariniai, kurie dažniausiai yra gerybiniai ir gali būti pašalinti specialiomis priemonėmis. Karpų ir papilomų šalinimas specialiomis priemonėmis išties gali būti veiksmingas, tačiau veiksmingumas priklauso nuo darinio amžiaus - kuo karpa „šviežesnė“, tuo didesnė tikimybė ją pašalinti, efektyvumas taip pat priklauso ir nuo paciento imuniteto būklės. Šis metodas apima įvairių tepalų, tirpalų kuriuose yra salicilo rūgšties, podofilino ar panašių junginių naudojimą, kurie pašalina suragėjusias ląsteles nuo odos paviršiaus. Taip pat veiksminga priemonė gali būti ir pleistrai nuo karpų. Prieš naudodami vietines priemones, turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.
Karpų šalinimas specialiomis procedūromis: Karpos gali būti šalinamos gydymo įstaigose įvairių procedūrų pagalba, pavyzdžiui, krioterapija, destrukcija lazeriu, elektrokoaguliacija ir kt. Tikslus gydymo metodas visada parenkamas individualiai. Pavyzdžiui, jei karpos lokalizuotos matomose kūno vietose ir būtina pasiekti maksimalų estetinį rezultatą, tuomet naudojami metodai, nepaliekantys randų ant odos, pavyzdžiui, šalinimas lazeriu.
Po procedūros lieka žaizdelė, kuri, priklausomai nuo pašalintos karpos dydžio, gyja nuo 2 iki 4 savaičių. Pašalinus karpas negalima atmesti jų pasikartojimo galimybės, ypač žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs. Taip yra todėl, kad ŽPV vis tiek išlieka organizme.
Nėštumo metu priaugo visur karpučių (kai kurios pailgos, kai kurios plokščios). Ant rankų, ant kaklo, po krūtine, prie pažastų. Žodžiu, visur ir labai daug. Po nėštumo jos toliau sėkmingai auga. Nors kai kurie žmonės yra linkę į karpas, nėštumo metu karpų atsiradimą gali lemti hormonų pokyčiai ir imuniteto svyravimai. Moterys, kurioms ŽPV testas prieš nėštumą buvo teigiamas, gali pastebėti aktyvesnį viruso pasireiškimą.
Onkocitologinis tepinėlis parodo pakitimus gimdos kaklelyje. Jei jis teigiamas, tai reiškia, kad yra ŽPV virusas. Tačiau kraujo tyrimas taip pat gali parodyti, ar virusas yra aktyvus. Būna, kad tyrimo rezultatai geri, jokių uždegimų, nieko. Būna, kad vėl pablogėja. Kai rezultatai geri - ŽPV irgi neigiamas, kai blogi - vėl tas virusas būna suaktyvėjęs. Toks užburtas ratas. Pastebima, kad labai įtakoja stresas, poilsio trūkumas ir pan.
Nėštumo metu ir po jo atsiradusios karpos, ypač jei jų daug, gali kelti diskomfortą ir estetines problemas. Kai kurios moterys, turinčios karpų ant kaklo, jas tiesiog dezinfekuoja ir nukerpa. Kitos, turinčios didesnių karpų ant rankų, taip pat jas pašalina. Tačiau svarbu atsiminti, kad karpų šalinimas, ypač nėštumo metu, turėtų būti atliekamas atsargiai ir, pageidautina, prižiūrint gydytojui.
Be galo svarbu plauti rankas muilu, palaikyti higieną bei naudoti tik asmenines higienos priemones. Baseinuose ir pirtyse avėti šlepetes, taip pat svarbus ir tinkamos avalynės bei drabužių pasirinkimas. Be to, imuninės sistemos stiprinimas, sveiko gyvenimo būdo palaikymas bei pilnavertė ir subalansuota mityba taip pat gali padėti išvengti karpų atsiradimo.
Dėl šios priežasties karpų gydymą visuomet rekomenduoju pradėti nuo imuniteto stiprinimo, tai yra svarbiausia jo dalis. Su virusu turi kovoti jūsų organizmas, tik taip bus pasiektas geras rezultatas. Dalies naujai užsikrėtusių asmenų imuninė sistema susitvarko su infekcija per vienerius metus, daugeliu atvejų - per dvejus.

Karpą nuo apgamo dažniausiai galite atskirti savarankiškai, be gydytojo. Tokie odos dariniai, nors ir turi daug bendrų bruožų, vis tiek gerokai skiriasi nuo apgamų. Karpos dažniausiai būna kietos, nes yra padengtos raginiu odos sluoksniu. Taip pat spaudžiant tokį darinį žmogus dažniausiai patiria įvairaus intensyvumo skausmą. Apgamai, priešingai, turi lygų ir minkštą paviršių ir nesukelia skausmo liečiant. Karpos spalva daugeliu atvejų yra artima odos spalvai, gali būti šiek tiek gelsvos arba rausvos spalvos.
