Didelės rizikos nėštumas: veiksniai, priežiūra ir svarbiausi aspektai
Nėštumas yra ypatingas moters gyvenimo periodas, tačiau ne visada jis klostosi sklandžiai. Svarbu suprasti rizikos veiksnius ir žinoti, ką galite padaryti savo pačių ir savo vaiko labui. Nėštumus skirstome į mažos rizikos ir didelės rizikos nėštumus. Didelės rizikos nėštumas apibrėžiamas kaip toks, kurį komplikuoja nėštumo baigtį ir saugų gimdymo procesą neigiamai veikiantys veiksniai - motinos, perinataliniai arba abu.
Kas priskiriama didelės rizikos nėštumui?
Nėštumas ir gimdymas yra fiziologiniai procesai, tačiau jų baigčiai reikšmės turi medicininiai, psichologiniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Didelės rizikos nėštumai yra tokie, kurie kelia pavojų motinai, vaisiui ar naujagimiui. Tai gali būti gyvybei pavojingi veiksniai arba veiksniai, sukeliantys komplikacijas dėl jau esamų ligų arba atsirandantys paties nėštumo metu.
Šiai kategorijai priklauso maždaug 20-30 % moterų. Nėštumas gali būti mažos rizikos, kai nepalankūs veiksniai nestipriai veikia nėščiąją, arba didelės rizikos, kai dėl nepalankių veiksnių poveikio atsiranda vaisiaus raidos ydų, sutrinka augimas, pažeidžiami vaisiaus organai ar sistemos.
Pagrindiniai didelės rizikos veiksniai
Moters gyvenimo būdas, taip pat įvairios sveikatos problemos ir pokyčiai gali prisidėti prie to, kad nėštumas būtų laikomas pavojingu. Kai kurie bendri rizikos veiksniai yra šie:
- Motinos amžius: ypač jei mama jaunesnė nei 18 metų arba vyresnė nei 35-40 metų.
- Lėtinės ligos: aukštas kraujo spaudimas, diabetas, epilepsija, inkstų ar širdies sutrikimai, autoimuninės ligos (vilkligė, astma).
- Akušerinė anamnezė: ankstesni cezario pjūviai, priešlaikinis gimdymas, persileidimai, gimdos anomalijos, nevaisingumo gydymas.
- Gyvenimo būdas: rūkymas, alkoholio vartojimas, netinkama mityba, antsvoris arba labai mažas kūno svoris.
- Nėštumo ypatumai: daugiavaisis nėštumas (dvyniai, trynukai), placentos problemos, preeklampsija.
Kilo.lt mitybos patarimai nėščiosioms
Nėštumo stebėjimas ir diagnostika
Nėštumo stebėjimas esant padidintos rizikos faktorių yra procesas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad nėščios moterys gautų tinkamą medicininę priežiūrą. Gydytojai atlieka įvairius diagnostinius metodus, siekdami įvertinti motinos ir vaisiaus sveikatos būklę:
- Ultragarsiniai tyrimai (echoskopija) - stebima vaisiaus raida ir organų formavimasis.
- Kraujo ir šlapimo tyrimai - vertinami rodikliai, rodantys anemiją, infekcijas ar diabeto riziką.
- Genetinės konsultacijos ir prenataliniai tyrimai - siekiant nustatyti galimas genetines anomalijas.
- Kardiotokografija (CTG) - vaisiaus širdies ritmo ir gimdos susitraukimų stebėjimas.
Rekomendacijos pasiruošimui ir priežiūrai
Geriausia būtų su savo organizmu susipažinti iki pastojant. Pavyzdžiui, folio rūgštį reikėtų pradėti gerti likus 4-6 savaitėms iki pastojant, nes ji būtina širdies struktūros formavimuisi. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pirmus tris nėštumo mėnesius vyksta vaisiaus organų genezė ir išorės faktoriai gali stipriausiai jį paveikti.
| Rizikos grupė | Pagrindinis stebėjimo tikslas |
|---|---|
| Maža rizika | Šeimos gydytojo priežiūra, reguliarūs patikrinimai. |
| Didelė rizika | Akušerio ginekologo priežiūra aukščiausio lygio įstaigoje. |
Priežiūra po gimdymo
Sveikatos problemos, kurios atsirado laukiantis, kartu su gimdymu nesibaigia. Moterys, kurios nėštumo metu turėjo problemų dėl aukšto kraujo spaudimo, gestacinio diabeto ar preeklampsijos, turi potencialią riziką, jog ateityje joms išsivystys kardiovaskulinės sistemos patologija. Įprastai „galimybių langas“, kai dar galima sustabdyti prasidėjusius neigiamus procesus, užtrunka apie 2 metus po gimdymo.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
