„Miesto laboratorija“: bendruomenės ir inovatyvios miesto daržininkystės erdvė
Antakalnyje, tarp žaliuojančio Sapiegų rūmų parko ir gilumoje pasislėpusio Trinitorių vienuolyno įsikūręs bendruomenės ir edukacijos centras „Miesto laboratorija“.
Tiesa, vos įžengus, jis stipriai keičia vaizduotėje nusistovėjusį įprasto bendruomenės centro paveikslą: lyg madingoje, postindustrinėse patalpose įsikūrusioje kavinėje, čia jaukiai dera daugybė skirtingų baldų ir indų bei išradingų interjero sprendimų. Prisėsti kavos kviečia ilgas baro stalas, o iš po didelių durų švyti ryški rožinė spalva - ten po specialiomis lempomis auga daržovės, šaknis sumerkusios ne į dirvą, o į vandenį.
Visa tai - ne didelių investicijų, o keleto labai iniciatyvių žmonių pagalba atsiradusi erdvė, kurioje laiką leidžia Antakalnio gyventojai ir svečiai iš kitų rajonų ir net kitų miestų.
„Tai pirmiausiai - vieta kaimynams“, - šypsosi viena iš įkūrėjų Goda Sosnovskienė.
Kaip gimė „Miesto laboratorija“?
Idėjinė „Miesto laboratorijos“ komanda susibūrė „Antakalnio darže“ - tai iki šiol gyvuojanti miesto daržininkystės iniciatyva Sapiegų parke, Antakalnyje.
Goda pasakoja: „Viskas prasidėjo labai netikėtai. Susitikome Antakalnyje esančiame bendruomenės darže, visą sezoną kartu auginome daržoves, organizavome bendruomenei renginius ir labai susidraugavom.“
Agnė Gaisrė priduria: „Kitoje Sapiegų parko pusėje yra Antakalnio bendruomenės daržas, kur visos susipažinome. Daržas turi trumpą sezoną, spalį viskas užsidaro, o norėjosi ko nors daugiau. Pradėjome galvoti, ką darysime, tuo metu nebuvo Antakalnyje jokios kavinės, kur susitikti po darbų.“
Pirmus metus kartu bendruomenės šiltnamyje augino pomidorus, susidraugavo, suprato, kad juos vienija panašios vertybės ir interesai - bendruomeniškumas, meilė gamtai, tvaresnio ir aplinką tausojančio gyvenimo būdo idėjos.
„Buvo nemaža komanda žmonių, kurie daržininkavo. Pradėjome svajoti, ką tiksliai norėtume daryti - kažkas norėjo kavinės, kažkas - bendruomenės centro, kiti - centro, kuriame galima kalbėti apie tvarumą, rodyti visokiausius dalykus sau ir kitiems, pristatyti eko-inovacijas. Sukūrėme didelį projektą galvoje“, - kolegę papildo Goda.
Taip pamažu pradėjo rinkti lėšas - rengė kaimynų dienas, kepė pyragus, vaišino jais už auką ir panašiai. Labai nedidelėmis sumomis pradėjo kaupti pirminį kapitalą idėjai, kuri kol kas tik plaukiojo ore.
Kai pastatas buvo paskirtas bendruomenei, parašė projektą su konkrečia vizija - norėjo bendruomenės centro su tvaresnio, žalesnio gyvenimo būdo kryptimi. Tada ėmėsi darbo - viską plovė, dažė savo rankomis. Samdė tik būtiniausius specialistus elektros, santechnikos darbams. Agnė pabrėžia: „Nė vienas nebuvome nei projektų rašytojas, nei statybininkas ar virtuvės šefas.“
Agnė sako, kad dar pačioje pradžioje gavo labai gerą patarimą - reikia koncentruotis ne į pastatą, o į veiklas ir į bendruomenę. „Manau, šis patarimas mus išgelbėjo - neprisiskolinome pinigų brangiai komercinių pastatų nuomai ir neprisiėmėme kitų įsipareigojimų. Atrodo, turint gerų idėjų, galima bandyti jas įgyvendinti bet kur.“
Šiandien bendruomeniška „Miesto laboratorijos“ kavinė ne tik buria žmones, bet ir finansiškai išlaiko visą projektą. Kiekvienas nupirktas puodelis kavos ar pyragėlis padeda centrui keliauti toliau!
Inovatyvus hidroponinis daržas
„Miesto laboratorijos“ patalpose ištisus metus veikia hidroponinis daržas, kuriame atliekami inovatyvios daržininkystės eksperimentai.
Hidroponiniai daržai yra paplitę tose šalyse, kuriose miesto daržininkystei trūksta žemės ploto. Tokio daržo tikslas yra keliais aukštais mažame plote užauginti visko kuo daugiau, vietoje dirvos naudojant vandenį, prisotintą augalams reikalingų medžiagų.
Lietuvai, kur itin trumpas šiltasis sezonas, šis būdas visų pirma aktualus tuo, kad šviežių daržovių galima turėti ištisus metus, taip pat efektyviai reguliuojant, nedideliame plote galima užauginti didžiulį derlių. O su hidroponiniu daržu sausį gali turėti žemuogių ir bazilikų.
Hidroponinis augalų auginimo būdas laikomas vienu perspektyviausių daržininkystės metodų, nes taupo vietą, vandenį ir šviesą (o kai kur jos visai nereikia).
Šis būdas itin paplitęs didžiausiuose pasaulio didmiesčiuose, kur itin trūksta vietos ar dėl užterštumo negalima auginti daržovių tiesiog lauke (Londone hidroponiniai daržai įrengiami nebenaudojamuose metro tuneliuose, Honkonge - ant dangoraižio stogų ir pan.).
Skaičiuojama, kad hidroponiniame darže sutaupoma beveik 40 proc. vandens, lyginant su tradicine žemdirbyste. Naudojant taupias LED lempas, elektros išlaidos taip pat minimalios.
„Mums tai buvo eksperimentas, viską pasigaminome patys“, - pasakoja įkūrėjos. Daržas atlieka ir edukacinę funkciją - žmonės domisi, ateina pasižiūrėti.
Tai turbūt vienintelė vieta Lietuvoje, kur kiekvienas norintis gali laisvai ateiti ir apžiūrėti tokio daržininkavimo sistemą. Vadiname jį eksperimentu todėl, jog tai yra pakankamai naujas augalų auginimo būdas ir ne pramoniniam vartotojui išmokti derlių jame užsiauginti tenka bandymų būdu.
Tvarumo principai ir eko-iniciatyvos
Tiek „Miesto laboratorijos“ veikla, tiek pats centro įrengimas yra paremtas tvaria gyvensena. Įkūrėjos turėjo kilnų tikslą - įsikurti neperkant jokių naujų daiktų, įskaitant ir buitinius prietaisus. Vietoje to, antram gyvenimui prikėlė senus.
„Norėjome įrodyti sau ir kitiems, kad tai - įmanoma“, - kalba moterys. Ir pati vieta įrengta antrinio dizaino principu - neturi nei vieno naujo daikto. Visi baldai, indai ir net technika yra pirkta ar gauta iš antrų rankų. Tai įrodymas, kad norint atidaryti tokį centrą, kavinę ar restoraną, tau nebūtina važiuoti į parduotuvę.
Tvarumo „Miesto laboratorijoje“ išties daug. Agnė pasakoja: „Pradėkim nuo to, kad ant stogo turime saulės kolektorius, kurie šildo mums vandenį. Naudojame kompostuojantį įrenginį ir kompostinę lauke, kur keliauja visos restorano žalios atliekos. Taip pat turime pilko vandens sistemą, kur nusiplovus rankas, visas vanduo nuteka į tualeto bakelį ir yra panaudojamas nuleidžiant vandenį. Visas centras rūšiuoja šiukšles, nenaudoja vienkartinių indų.“
Jie taip pat turi kompostinę, kuri virtuvės organines liekanas paverčia kompostu per 24 valandas. Miesto laboratorija turi parengusi ir keletą edukacijų apie šiuos tvarumo principus.
Miesto laboratorija kaip bendruomenės centras ir edukacinė erdvė
Agnė ir Goda pabrėžia, kad „Miesto laboratorija“ yra vieta, kur buriasi Antakalnio gyventojai ir svečiai. „Mes visos čia gyvename, kam mus keliauti kažkur kitur? Tokia ir yra esmė - pažinti savo kaimynus, vietoje to, kad po darbų keliauti dar kažkur į kitą miesto galą.“
Goda: „Net įrengiant erdvę, nenorėjome kavinėms įprastų mažų stalelių, prie kurių galima sėdėti atskirai. Didžioji dalis renginių nėra mūsų. Iš tiesų niekada neturėjome tikslo gyventojams siūlyti tik savo idėjas. Visus kvietėme naudotis erdve, siūlyti ir įgyvendinti savo projektus.“
„Miesto laboratorija“ yra tvarus ir aplinkai draugiškas edukacinis bendruomenės centras, savyje talpinantis bendruomenišką kavinę, eko inovacijų erdvę, hidroponinį daržą, edukacinį sodą, galeriją ir net atvirą „pasidaryk pats“ žaidimų aikštelę vaikams.
Visiškai aišku, kodėl centras toks svarbus ir įdomus vietos bendruomenei, tačiau ką čia įdomaus pamatyti pasiūlytumėt Vilniaus svečiams iš kitų miestų?
Agnė: „Žmonėms iš kitų miestu paprastai būna įdomu pamatyti kaip apskritai viskas čia pastatyta ir kad tai nėra tiesiog dar viena kavinė su baldais iš parduotuvės. Mes atviri nuo vidurdienio, todėl kviečiam tiesiog užsukti išgerti kavos, suvalgyti deserto ir pabendrauti, nes beveik visada čia esame ir mes, galime apie viską papasakoti.“
Goda: „O ir pats Antakalnis vertas dėmesio - juk tai vienas seniausių Vilniaus rajonų su tiek daug įspūdingų vietų. Miesto laboratorija yra jų apsuptyje - šalia ir Sapiegų parkas ir Šv. Antakalnis išties unikalus rajonas.“
Tiems, kas dar nepažįsta Antakalnio, Goda rekomenduoja pasivaikščioti į Sapiegų mišką, vadinamąją Sapieginę. Agnė pasivaikščiojimams mėgsta Tramvajų ir Smėlio gatveles, taip pat pataria aplankyti Trinitorių vienuolyną su nuostabiu kupolu.
Miesto daržininkystės plėtra Vilniuje
Nuo miesto daržininkystės prasidėjo ir Antakalniečių bendruomenės centro „Miesto laboratorija“ veikla. Tačiau bendruomeniniai daržai Vilniuje kuriami ir sėkmingai veikia jau ne vienerius metus.
Vienas iš pirmųjų bendruomeninių daržų dar 2013 m. buvo įkurtas Antakalnyje. Veikla prasidėjo nuo trijų lauko lysvių. Vėliau daržas plėtėsi, pradėtas naudoti apleistas šiltnamis. Aktyvi bendruomenė rengė atviras talkas, kaimynų dienas, kitus renginius, kvietė norinčiuosius prisijungti. Daržą prižiūri asociacija „Antakalniečių bendruomenė“. Kasmet daržininkauja apie 20-30 žmonių.
„Per veiklą daržuose atsiranda ir aktyvi bendruomenė, todėl bendruomenės daržuose akcentą skirčiau bendruomenėms, o ne daržams. Tai net labiau socialinė veikla nei daržininkystė“, - kalba „Miesto laboratorijos“ atstovė Goda Sosnovskienė.
Bendruomeniniai daržai įvairiuose rajonuose
- Prieš penkerius metus bendruomeninis daržas atsirado Pilaitėje, šalia „Beepart“ kūrybinių dirbtuvių. Vydūno gatvėje įsikūręs daržas iš pradžių turėjo 6 lysves, vėliau plėtėsi ir šiuo metu jame yra net 33 lysvės, kurias prižiūri bendruomenės nariai.
- „Idėjų lysvė“ iniciatyva šiais metais bus įkurtas dar vienas daržas Verkiuose - prie buvusių Verkių dvaro arklidžių. Verkiuose atsiras 8 pakeltos lysvės, bus suteikta vandens prieiga, įrengtos dėžės įrankiams susidėti.
- Bendruomeninį daržą Senamiestyje, vidiniame kieme tarp Šv. Stepono ir V. Šopeno gatvių, yra įkūrusi Gėlių parko bendruomenė.
- Šalia į kultūrinę veiklą orientuota organizacija „Sodas 2123“ turi daržą Vitebsko gatvėje.
- Bendruomenės prižiūrimų daržų yra Užupyje, Šiauriniame Žvėryne.
Daržai ugdymo įstaigose ir viešosiose erdvėse
Pakeltos lysvės įrengiamos mokyklose bei darželiuose. Praėjusiais metais 17 mokyklų vykdė Vilniaus miesto savivaldybės organizuojamus visuomenės aplinkosauginio švietimo projektus, jų metu kūrė ir naudojo žaliąsias edukacines erdves, kuriose augino įvairius prieskoninius, aromatinius, vaistinius augalus, daržoves, vaismedžius ir vaiskrūmius.
„Mokyklose pakeltos lysvės dar nėra taip populiaru, o štai darželiai jau beveik visi turi mažesnes ar didesnes lysves, kai kurie - net šiltnamius. Juose vaikai susipažįsta su augalais, jų priežiūra, patys pabando užauginti daržoves“, - pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio ekologė Ona Motiejūnaitė.
Pažinti augalus ir daugiau sužinoti apie jų savybes padeda šalia esančios etiketės su augalų pavadinimais ir QR kodais, stendai su augalų gyvenimo ciklais. Pedagogai yra parengę metodinę medžiagą, skirtą mokinių augalų auginimo įgūdžiams ugdyti, supažindinti su ekologine žemdirbyste, augalų tyrimo metodikomis.
Kasmet lopšelio-darželio darže-laboratorijoje auginamos ekologiškos vaisiai ir daržovės, ne tik žadinant vaikų susidomėjimą gyvąja gamta bei augimo procesu, bet ir siekiant sveikos mitybos įgūdžių įtvirtinimo. Taip pat darže-laboratorijoje vykdomi teminiai projektai, kurių metu stebėjimų ir analizavimų būdu formuojamas vaiko suvokimas apie gyvosios aplinkos reiškinius, jų kaitą ir vystymąsi.
2017 metais, palaikomi įstaigos bendruomenės ir ypač aktyvių tėvų, dalyvavome prekybos centro IKI organizuojamame socialinės atsakomybės projekte „Sodinčius“ ir gavome dovanų šiltnamį, kurį pastatėme savo darže.
Vietos miestiečių daržams numatomos ir viešosiose erdvėse. Vilniaus miesto savivaldybė planuoja gyventojų poilsiui pritaikyti 1,2 ha ploto viešąją erdvę Naujininkuose prie Tūkstantmečio ir Dariaus ir Girėno gatvių. Teritorijoje numatyta vieta daržininkystei, kompostavimui, pavėsinė, vandens kolonėlė.
„Tai pirmoji viešoji erdvė Vilniuje, kurioje esame paskyrę vietos ir bendruomenės daržams. Tikimės, tai paskatins ne tik bendruomeniškumą, bet ir populiarins miesto daržus Vilniuje“, - teigia Vilniaus miesto savivaldybės Kraštovaizdžio architektūros poskyrio vedėja Akvilė Myško-Žvinienė.
Grigiškėse, Afindevičių gatvėje planuojamoje tvarkyti teritorijoje taip pat numatoma palikti vietą miestiečių daržams, kurie čia daržininkauja jau nuo seniau.
Valgomieji gėlynai - estetika ir edukacija
Pernai daržas-gėlynas, įkurtas Šnipiškių gatvėje prie prekybos centro CUP, džiugino vilniečius visą šiltąjį sezoną. O rudenį kartu su sostinės vaikų ir jaunimo centro „Hobiverse“ vaikais buvo švenčiama derliaus šventė. Šiemet čia bus pasodinta 387 lapinių burokėlių, 88 moliūgų, 156 lapinių kopūstų, 176 garbanotųjų kopūstų, 110 vijoklinių pupelių, 154 kukurūzų, 422 burnočių, 387 raudonėlių sodinukų. Darže nuo pernai dar liko pasėtų daugiamečių augalų: astrų, kinmėčių, mėtų, pankolių.
„Vakarų Europos šalyse itin populiarūs vadinamieji miesto daržai ir valgomieji gėlynai. Jie atrodo gražiai, tačiau kartu yra ir savotiška edukacija miestiečiams, ypač vaikams - apie augalus, daržoves, kurios atsiduria ant mūsų stalo“, - kalbėjo Vilniaus miesto parkų kraštovaizdžio architektė Vaiva Marozienė.
Vilniaus miesto savivaldybė yra parengusi gyventojams miesto daržininkystės gidą, kuris padėtų miestiečiams šalia namų įkurti savo daržą. „Susitarus su kaimynais, darželį galima įkurti ir prie daugiabučio. Tai proga ne tik užsiauginti daržovių, bet ir užmegzti ryšius su kaimynais“, - sako Ramunė Baniulienė, Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto biuro patarėja.
Edukacinės dirbtuvės ir bendruomenės skatinimas
Siekiant sumažinti savo suvartojamo maisto CO2 pėdsaką, vis daugiau miestiečių augina maistą savo reikmėms namų balkonuose ir terasose, diegia vietinės sezoninės virtuvės principus savo namuose, inicijuoja trumpąsias maisto grandines. Bendruomenė turi parengusi ir keletą edukacijų, skirtų šiems tikslams.
Pavyzdžiui, rengiamos kokedamų dirbtuvės. Ar esate girdėję apie kokedamas? „Koke“ japonų kalboje reiškia samanas, o „dama“ kamuolį. Jos dar vadinamos vargšų bonsais. Kokedamų komponavimo tradicija Japonijoje gyvuoja daugiau nei 500 metų. Jos kuriamos sodinant augalus į suspaustų žemių kamuolį, kuris apdengiamas samanomis ir aprišamas siūlais.
Dirbtuvių metu pasakojama apie kokedamos atsiradimo ištakas, supažindinama su tinkamiausiais augalais, jų derinimu tarpusavyje bei priežiūra. Tokios dirbtuvės yra skirtos draugų grupėms, įmonių kolektyvams ir kitoms kompanijoms.
Nuotolinės dirbtuvės itin tinkamos po Lietuvą ar pasaulį išsibarsčiusioms komandoms - įkvėpimas kartu daržininkauti ir per atstumą!
tags: #miesto #laboratorija #darzas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
