Laisvės gynėjų atminimas ir Joninių tradicijos: ugnies simbolika Lietuvoje
Lietuvoje ugnis - laužai ir aukurai - per amžius tapo svarbiausiu bendrystės, atminimo bei švenčių simboliu. Nuo Sausio 13-osios įvykių įamžinimo iki senųjų Rasų ir Joninių tradicijų puoselėjimo, liepsnos jungia kartas, primindamos apie tautos dvasią ir istorinę atmintį.
Sausio 13-osios atminimas: laužai, sujungę tautą
1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS. Sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
Kasmet minint šią svarbią datą, pavakarę prie Vilniaus televizijos bokšto liepsnoja atminimo laužai, vėliau jie sužimba ir prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato bei Nepriklausomybės aikštėje. Tai gyvas priminimas apie 1991-ųjų sausį, kuomet laužų šviesoje žmonės vieningai gynė šalies laisvę. Ceremoniją papildo autentiški 1991-ųjų sausio 11 dienos gynėjų priesaikos vaizdai iš dokumentinio filmo „Laužai prie Parlamento“.
SVEIKATOS MEDIS Rubrikoje „Ačiū, daktare“ – jautri padėka, menanti Sausio 13-osios įvykius
Ugnies misterija ir šventinė dvasia Joninėse
Lietuviškos tradicijos neatsiejamos nuo ugnies ritualų. Joninės - tai laikas, kai gamta pasiekia aukščiausią žydėjimo tašką, o ugnis tampa padėkos už šviesą ir saulę išraiška. Pasak etnologės dr. Daivos Šeškauskaitės, svarbu ne tik pasveikinti varduvininkus, bet ir tinkamai, laikantis visų tradicijų ir papročių, smagiai atšvęsti šią mums lietuviams labai svarbią šventę. „Kupolės, Rasos šventė yra aukščiausias Saulės ir žmonių gyvenimo taškas“, - pabrėžia etnologė.
Šiuolaikiniuose festivaliuose, tokiuose kaip „Farm on Fire“, ugnies tradicijos įgauna monumentalių formų. Čia liepsnoja įspūdingos, iki 13 metrų aukščio skulptūros-laužai, sukurti brolių menininkų Kęstučio ir Vytauto Musteikų. Vėliau ugnies ritualai vyksta prie akmens, norintieji gali basomis pereiti per žarijas, į ugnį metamos gintaro dulkės.
Simbolika ir bendruomeniškumas
Lietuvoje sutartinės taip pat tapo neatsiejama atminties ir bendrystės dalimi. Gedimino prospekte degant laisvės laužams, prie Lietuvos nacionalinio dramos teatro giedamos „Sausio sutartinės“. Kaip sako renginio organizatoriai: „Savyje daug balsų sujungiančios sutartinės simbolizuoja mūsų visuomenę, polifoniją ir bandymą sutarti turint skirtingus balsus. Būnant drauge, kartojant tas pačias eilutes, pasineriama į meditaciją, nusiraminimą, pasiekiama bendrystė per dainą“.
| Renginio tipas | Simbolinė reikšmė | Pagrindinis akcentas |
|---|---|---|
| Sausio 13-osios minėjimas | Laisvės gynimas, ryžtas | Atminimo laužai |
| Joninės / Rasos | Gyvastis, vaisingumas, saulė | Ugnies skulptūros, vainikai |
Visos šios iniciatyvos - nuo tautodailininkų kuriamo šviečiančio sodo Klaipėdoje iki memorialinių aukurų Kaune - liudija apie tautos dvasios tvarumą. Ugnis, ar tai būtų atminimo laužas už žuvusius, ar Joninių šventės apeiginis aukurų deginimas, išlieka pagrindiniu lietuvių kultūros ir tapatybės ženklu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
