Kiaušinis moko vištą: pažinimas per eksperimentus ir simboliką
Kas atsirado pirmas - višta ar kiaušinis… Greičiausiai neišspręsime šio amžino filosofinio klausimo. Bet kadangi su Saule artėja Velykos, o švenčių kraitelėje spalvų ir raštų laukia kiaušiniai, višta motinėlė tikriausiai supras ir atleis, jei dabar daugiau dėmesio teks jiems. Supažindinti mokinius su vištos kiaušiniu - ne tik maisto produktu, bet ir medžiaga, tinkančia įdomiesiems eksperimentams, yra puikus būdas pažinti pasaulį.
Genialus gamtos kūrinys
Kasdienybėje tikriausiai nedažnai galvojame, koks kiaušinis įdomus net ir nepasipuošęs, plikas. Betgi tai genialus gamtos kūrinys, tikras Kūrėjo šedevras. Kiaušinį sudaro 3 pagrindinės dalys: lukštas, trynys, baltymas.
Tiksliau, kiaušinio sandarą sudaro net 15 dalių: 1. Kevalas; 2. Išorinė pokevalinė plėvelė; 3. Vidinė pokevalinė plėvelė; 4. Vytulas; 5. Skystas baltymas; 6. Tirštas baltymas; 7. Trynio dangalas; 8. Trynys; 9. Gemalinis diskas; 10. Trynys su koncentriškai išsidėsčiusiu geltonuoju sluoksniu; 11. Trynys su koncentriškai išsidėsčiusiu baltuoju sluoksniu; 12. Trynio plėvė; 13. Vytulas; 14. Oro kamera; 15. Lukšto plėvelė.
Eksperimentai su kiaušiniais
Patyrinėkime kai kurias kiaušinio savybes atlikdami praktinius bandymus.
Plūduriuojantys ir skęstantys kiaušiniai
Kiaušinis yra tankesnis už gryną vandenį, todėl gryname vandenyje jis skęsta. Tačiau įdedant druskos į vandenį, jo tankis keičiasi. Kuo tankesnis skystis, tuo lengviau kiaušiniai jame plūduriuoja. Sūrus vanduo yra tankesnis nei paprastas vandentiekio vanduo.
Virtas ar žalias?
Kaip atskirti, kuris kiaušinis virtas, o kuris ne, jų nesudaužant? Yra keli būdai. Pavyzdžiui, kiaušinius ant stalo pasukti vienu metu: virtas kiaušinis suksis apie savo ašį ilgiau negu žalias. Žalias kiaušinis grius ant šono ir nesisuks, o virtas smagiai suksis ant bukojo savo galo. Galima kiaušinius gana stipriai pasukti paguldytus šonu: jeigu kiaušinis nustos suktis - jis virtas, jeigu suksis toliau - žalias.
Kiaušinio lukšto reakcija su skysčiais
Kiaušinio kevale yra daug porų, o jo sudėtis beveik tokia pati kaip kaulų ir dantų. Įdomų eksperimentą galima atlikti su 9% acto rūgštimi. Reakcijos metu susidaro anglies dvideginis ir kalcio acetatas. Ant kiaušinio atsiradę burbuliukai rodo, kad prasidėjo kiaušinio lukšto ėdimo reakcija. Po 24 valandų lukštas ištirps, o kiaušinio turinį gaubs tik plona beveik permatoma pokevalinė plėvelė - kiaušinis taps tarsi guminis rutulys.
| Eksperimentas | Naudojama priemonė | Rezultatas |
|---|---|---|
| „Sidabrinis kiaušinis“ | Žvakė, vanduo | Kiaušinis vandenyje atrodo veidrodinis |
| „Kiaušinis butelyje“ | Degantis popierius | Slėgių skirtumas įtraukia kiaušinį į vidų |
| „Sušaldytas kiaušinis“ | Šaldymo kamera | Skysčiai plečiasi, todėl lukštas skyla |
Simbolika ir frazeologizmas
Kiaušinis - vienas seniausių ir universaliausių simbolių, lydinčių žmoniją nuo neatmenamų laikų. Lietuvių kultūroje kiaušinis užima svarbią vietą, o frazeologizmas „kiaušinis moko vištą“ yra puikus pavyzdys, iliustruojantis jaunimo tariamą išprusimą ir kartų skirtumus. Šis posakis vartojamas, kai norima pasakyti, kad jaunas, nepatyręs žmogus moko vyresnį, labiau patyrusį žmogą. Tai ironiškas posakis, pabrėžiantis jaunimo aroganciją ir pagarbos stoką vyresniems.
Kiaušinis nuo seno laikomas vaisingumo, tobulumo, klestėjimo, sveikatos ir grožio simboliu. Jis simbolizuoja gamtos prisikėlimą, gyvybės atsiradimą, gyvenimo atsinaujinimą. Etnologė Pranė Dundulienė rašė, kad lietuvių tautosakoje žinomos sakmės, kuriose pasakojama, jog pasaulis atsiradęs iš kiaušinio. Pasaulio kilmė iš pirmykščio kiaušinio žinoma ne tik kaip orfikų pasaulio kūrimo mitas, bet ir iš indų, japonų, perujiečių, polineziečių, finikiečių, kinų, slavų ir kitų tautų mitų apie pasaulio atsiradimą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
