Pagalbinio apvaisinimo situacija Lietuvoje: demografiniai iššūkiai ir būtinybė pokyčiams
Pastaruosius 20 metų nevaisingumo problemų skaičius Lietuvoje tik didėja. Nors pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis nevaisingumas yra liga, kurią būtina gydyti, mūsų šalyje ši sritis vis dar nesulaukia reikiamo valstybinio dėmesio. Šiuo metu apie 15-20 proc. porų susiduria su vaisingumo problemomis, o prognozuojama, kad ateityje tokių porų dalis išaugs iki trečdalio. Pasak projektą rengusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), gimstančių vaikų skaičius kasmet mažėja po 1 tūkst.
Esminis įstatymo pataisų tikslas
Seime įregistruotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas siekia spręsti šią problemą, o ne apsimesti, kad jos nėra. Projektu siekiama sukurti platesnes galimybes žmonėms, kurie neturi vaikų, bet nori jų turėti. Siūloma numatyti teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas santuokos ar registruotos partnerystės sutarties nesudariusiems asmenims, bendrai gyvenantiems ne mažiau nei 1 metus, ir vienišoms moterims, kurioms nevaisingumo diagnozė yra mediciniškai pagrįsta.
„Norisi palinkėti, kad į šitą klausimą būtų pažiūrėta šiek tiek valstybiškiau, nes dabartinis lietuviškas reguliavimas, kai yra smarkiai apribotos pagalbinio apvaisinimo galimybės, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra turbūt vienas labiausiai žmones varžančių įstatymų“, - pažymi specialistai. Dabartinis reguliavimas dažnai verčia nevaisingas poras vykti gydytis į užsienio klinikas (Latviją, Skandinavijos valstybes), nors tą patį specialistai gali atlikti ir pas mus.
Pagalbinio apvaisinimo statistika ir realybė
Statistika skelbia, kad įvairaus pobūdžio vaisingumo sutrikimų turi kas penkta-šešta pora. Oficialaus nevaisingumo registro Lietuvoje nėra, tačiau epidemiologiniai tyrimai rodo, kad šalyje gali būti apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Remiantis Europos organų, audinių ir ląstelių registro duomenimis, vien 2019 metais pagalbinis apvaisinimo būdas buvo pritaikytas beveik 2200 Lietuvos porų, o daugiau nei 1000 embrionų buvo užšaldyti.
| Metai | Suteiktų paslaugų kiekis | Pacientų skaičius (moterys/vyrai) | PSDF finansavimas |
|---|---|---|---|
| Praeiti metai | ~7000 | 1520 moterų / 1240 vyrų | 3,56 mln. eurų |
Embrionų šaldymas ir procedūros eiga
Vienas aktualiausių diskusijų objektų Seime išlieka embrionų šaldymo klausimas. Specialistai pabrėžia, kad embrionus šaldyti būtina. Anot gydytojų, įprasto pagalbinio apvaisinimo metu laboratorijoje kartais sukuriama daugiau embrionų, nei reiktų vienai porai susilaukti kūdikio. Likę embrionai užšaldomi ir saugomi ateičiai, o porai nusprendus daugiau nebeturėti vaikų, gali būti leidžiama juos donuoti - perleisti kitoms poroms, kurios dėl nevaisingumo ar kitų priežasčių negali sukurti savo embrionų.
Pagalbinio apvaisinimo procedūra yra efektyviausias nevaisingumo gydymo metodas. Lietuvoje šiuo metu taikomi du pagrindiniai būdai:
- Intrauterininė inseminacija (IUI): kai specialiai paruošta vyro sperma sušvirkščiama tiesiai į moters gimdą.
- Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o susiformavę embrionai vėliau perkeliami į gimdą.
Nors medikai pabrėžia, kad pagalbinis apvaisinimas nėra panacėja ir tikimybė, jog gims gyvas kūdikis, siekia apie 30 proc., tūkstančiams šeimų tai yra vienintelė galimybė patirti tėvystės džiaugsmą. Siekiant gerinti šalies demografinę situaciją, būtina užtikrinti prieinamą ir kvalifikuotą nevaisingumo gydymą visiems piliečiams, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties ar finansinių galimybių.
tags: #dirbtinio #apvaisinimo #gime #1000 #delfi
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
