Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų.
Nėštumo laikotarpiu itin svarbu tinkama nėščiosios ir kūdikio vystymosi priežiūra, įvertinant visus veiksnius, galinčius turėti įtakos jo sveikatai gimus ir ateityje. Nors dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka, laboratoriniai tyrimai vaidina esminį vaidmenį. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra nustatyti minimalūs reikalavimai nėščiųjų patikrai, tačiau specialistai rekomenduoja ir papildomus tyrimus.
Privalomieji tyrimai patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Juos atliekant, vertinama bendra nėščiosios sveikatos būklė ir potencialios rizikos. Kai kurie iš jų yra atliekami nėštumo pradžioje, bet jų rezultatai stebimi ir 16-tą nėštumo savaitę, ar net vėliau, o esant poreikiui - kartojami.
Automatinis kraujo tyrimas, dar vadinamas bendru kraujo tyrimu, yra pats pirminis profilaktinis laboratorinis kraujo tyrimas. Jis rodo eritrocitų, trombocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Profilaktiškai šis tyrimas nėštumo laikotarpiu atliekamas bent 3-4 kartus. Jei visi bendro kraujo tyrimo rodikliai yra normos ribose, tai galima teigti, kad išsityręs asmuo daugelio ligų atžvilgiu yra sveikas. BKT parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas, parodo mažakraujystę.

Nustatoma kraujo grupė ir rezus (Rh (D)) faktorius pirmojo apsilankymo metu. Jei moters Rh (D) faktorius neigiamas, o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+). Tokiu atveju, kraujo tyrimas Rh (D) antikūnams nustatyti paimamas 12 sav. ir kartojamas 27+0-28+6 sav.
Šis tyrimas svarbus, nes parodo, ar nepadidėjęs antikūnų titras nėščiosios kraujyje. Jeigu motina, kurios kraujas yra Rh-, gamina antikūnius prieš Rh+ vaisių, šie antikūniai gali pereiti per placentos barjerą ir sunaikinti vaisiaus eritrocitus dar prieš vaisiaus gimimą arba jo gimimo metu. Antikūnai gali pažeisti vaisių: jau gimdoje gali atsirasti jam anemija, prasidėti vaisiaus vandenė, būti pažeisti vidaus organai, smegenys. Jeigu antikūnų randama, nėščioji siunčiama į perinatologijos centrą. Jeigu antikūnų nerandama, 28-32 nėštumo savaitę suleidžiama anti-D imunoglobulino.

Glikemijos tyrimas, įvertinantis gliukozės kiekį kraujyje, yra svarbus cukrinio diabeto diagnostikai. Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM) atliekamas 24-28 sav., vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 val. po 75 g gliukozės tirpalo išgėrimo. Jis padeda spręsti, koks vidutiniškai buvo paciento cukraus kiekis kraujyje 2-3 mėnesių laikotarpyje.
Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo ankščiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti. Sifilis yra bakterinė infekcija, dažniausiai perduodama lytinių santykių ar labai artimo kontakto su sergančiu žmogumi metu. Negydoma ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui, nes į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują, o kūdikis gimsta sirgdamas įgimtu sifiliu. Šiai ligai diagnozuoti atliekami RPR ir TPHA tyrimai.
Taip pat atliekamas tyrimas dėl ŽIV, nes ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi.
Hepatito B (HbsAg) tyrimas yra privalomas, nes tai virusinė infekcija, kuria užsikrečiama per kraują ar lytinių santykių metu. Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc. Hepatitui B diagnozuoti atliekami laboratoriniai tyrimai: HbsAG, Anti-Hbs, Anti-Hbcore.

Automatinis šlapimo tyrimas vertina šlapimo lyginamąjį svorį, baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų buvimą. Jis padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje.
Šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti atliekamas 12+0-16+6 nėštumo savaitę prieš siunčiant nėščiąją pas gydytoją akušerį ginekologą. Šis tyrimas turi būti atliktas ir tuo atveju, jei nėščioji pirmą kartą apsilanko pas sveikatos priežiūros specialistą vėliau nei 16+6 nėštumo savaitę. Jeigu šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti teigiamas (yra bakterijų augimo požymių), tyrimas tęsiamas - atliekama antibiotikograma.
Genetiniai tyrimai - tai medicininiai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, ar vaisius turi tam tikrų genetinių arba chromosominių sutrikimų. Nors svarbu atkreipti dėmesį, kad neinvaziniai genetiniai tyrimai dažniausiai nereiškia diagnozės, o tik parodo riziką, jie suteikia galimybę anksti įvertinti situaciją.

PRISCA (prenatal risk calculation) tyrimas Lietuvoje vis dar nėra privalomas, tačiau rekomenduojamas visoms nėščiosioms. Šis kraujo tyrimas atliekamas dviem etapais: pirmą kartą 11-13 nėštumo savaitę, antrą kartą - antrajame nėštumo trimestre, t. y., nuo 14 iki 22 nėštumo savaitės. 16-ta nėštumo savaitė patenka į šį antrojo etapo intervalą.
Trigubas testas (nuo 14 iki 21 nėštumo savaitės) nustato α fetoproteino (AFP), bendrojo chorioninio gonadotropino (hCG) ir laisvojo estriolio (uE3) koncentracijas nėščiosios kraujo serume. Įvairių studijų duomenimis, dvigubo testo veiksmingumas nustatant genetinę ligą siekia 60-79 proc., o įvertinus dar ir vaisiaus sprando raukšlės prašviečiamumą - testo veiksmingumas padidėja iki 80-90 proc. Jo metu nustatoma chromosominių ligų, tokių kaip Dauno, Edvardso, Patau sindromų ar nervinio vamzdelio pažeidimo, rizika.

NIPT yra neinvazinis mamos kraujo tyrimas, skirtas įvertinti vaisiaus genetinių ligų riziką. Tai vienas moderniausių ir saugiausių tyrimų, atliekamas jau nuo 10 nėštumo savaitės, taigi, gali būti atliktas ir 16-tą savaitę, jei nebuvo darytas anksčiau. NIPT tyrimo metu iš mamos kraujo išskiriama vaisiaus DNR ir „patikrinama“ dėl dažniausiai pasitaikančių chromosomų skaičiaus pakitimų. Tai tiksliausias atrankinis vaisiaus genetinių ligų rizikos įvertinimo tyrimas rinkoje, tyrimo tikslumas >99,9 %.

Jei chromosomų patologijos rizika padidėjusi po atrankinių tyrimų, gali būti skiriami invaziniai diagnostiniai tyrimai, kurie patvirtina arba paneigia genetinę ligą.
Štai pagrindinių genetinių tyrimų, atliekamų nėštumo metu, apžvalga:
| Tyrimas | Tipas | Atlikimo laikas | Metodas | Tikslas | Tikslumas |
|---|---|---|---|---|---|
| NIPT | Atrankinis | Nuo 10 nėštumo savaitės | Motinos kraujo analizė (laisvos vaisiaus DNR) | Chromosomų skaičiaus pakitimai (Dauno, Edvardso, Patau sindromai) | >99.9% |
| PRISCA (Dvigubas/Trigubas testas) | Atrankinis | 11-13 sav. ir 14-22 sav. | Kraujo tyrimas (AFP, hCG, uE3) ir echoskopija (sprando raukšlė) | Dauno, Edvardso, Patau sindromų, nervinio vamzdelio pažeidimo rizika | 80-90% su echoskopija |
| Choriono gaurelių biopsija | Diagnostinis | 11-13 nėštumo savaitė | Placentos audinio mėginys (per gimdos kaklelį/pilvo sieną) | Vaisiaus chromosomų anomalijos, genų ligos | Iki 99% |
| Amniocentezė | Diagnostinis | Nuo 15-16 nėštumo savaitės | Vaisiaus vandenų mėginys (adata per pilvo sieną/gimdą) | Chromosominės ir genų ligos | Aukštas |
Šiame straipsnyje apžvelgsime ligas, dėl kurių tyrimai nėra privalomi, tačiau specialistų rekomenduojami atlikti visoms nėščiosioms. Bakterijų ir virusų nešiojimas labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, nustatomas tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.
Toksoplazmozei diagnozuoti atliekami specifinių antikūnų prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai. Nėščiajai užsikrėtus toksoplazmoze I-ame nėštumo trimestre, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje. Užsikrėtus III-iame nėštumo trimestre, yra didesnė vaisiaus užkrėtimo rizika. Ligos eiga tiek nėščiai moteriai, tiek gimusiam užkrėstam naujagimiui dažniausiai yra besimptomė. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl toksoplazmozės, bet veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves.
Rubella IgG antikūnų tyrimas atliekamas imunitetui prieš raudonukę įvertinti. Nėštumo metu labai svarbu žinoti, ar esate persirgusi, ar paskiepyta nuo šios infekcijos ir ar jūsų organizmas jau turi imunitetą. Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija ir vystymosi/formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai. Atliekamas iki 13 sav. antikūnų (IgG ir IgM) tyrimą iš kraujo. Jei tyrimo rezultatas neigiamas, patariama pakartoti 24 sav.

Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais. Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos. Šiai infekcijai diagnozuoti atliekamas specifinių citomegalo viruso imunoglobulinų IgM ir IgG tyrimas. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso, tačiau jei moteris užsikrečia šiuo virusu nėštumo pradžioje, gresia persileidimas, įvairių organų raidos sutrikimai, širdies ydos.
Rekomenduojama tirtis toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių: Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum. Lytiškai plintančios ligos perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu ir nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį.
B grupės streptokokas (BGS) - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Makštyje randamas apie 20 % nėščiųjų. Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę. HSV (herpes simplex virusas) ypač pavojingas nėščiosioms gimdymo metu, nors labai retai pereina placentą ir pažeidžia vaisių.
Skydliaukės funkcijos sutrikimas yra antra pagal dažnumą endokrininė patologija, kuri gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui. Vertinant skydliaukės hormonų tyrimus, kraujyje nustatomas laisvų FT4 ir FT3 kiekis, nes tik su plazmos baltymais nesusijungę hormonai yra biologiškai aktyvūs. Skydliaukės hormonų normos skiriasi kiekvieną nėštumo trimestrą.

Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai nėštumo metu taip pat labai reikalingi. ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, jeigu padidėja - tai rodo kepenų pažeidimą. Normalaus nėštumo metu gali padidėti šarminė fosfatazė, kurią gamina placenta, todėl staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija rodo gręsiantį placentos nepakankamumą. Jei moteris pastoja jau sirgdama kepenų liga, nėštumas gali komplikuotis persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, vaisiaus raidos sutrikimais ar net vaisiaus žūtimi.
Sprendimas atlikti genetinius tyrimus - asmeninis ir priklauso nuo kiekvienos šeimos vertybių, įsitikinimų bei medicininių rekomendacijų. Pirmiausia, šie tyrimai leidžia labai anksti, dar nėštumo pradžioje, nustatyti rimtas vaisiaus sveikatos problemas. Tai suteikia tėvams ir gydytojams galimybę laiku įvertinti situaciją ir, jei reikia, imtis papildomų veiksmų ar detalesnių tyrimų.