Pastebėjote, kad Jūsų kūdikis sloguoja? Nedelskite - sloga gali komplikuotis į rimtesnius susirgimus.
Pirmiausiai būtina pažymėti, kad sloga gali būti infekcinės kilmės (sukelta bakterijų arba virusų) arba alerginės kilmės. Infekcinės kilmės slogai būdingas nosies gleivinės paburkimas, paraudimas, nosies išskyros iš pradžių dažniausiai bespalvės, vėliau tampa žalsvos arba gelsvos spalvos.
Infekcinę slogą gali lydėti kiti simptomai: kosulys, pakilusi temperatūra, sumažėjęs ar visai dingęs vaiko apetitas.
Alerginę slogą gali sukelti aplinkos poveikis, pavyzdžiui, aštrūs kvapai, dūmai, dulkės, žiedadulkės, gyvūnų kailis, nepakankamai išvėdintos patalpos ar nešvari patalynė. Alerginę slogą dažnai lydi čiaudulys, akių ašarojimas, sekretas yra gausus ir bespalvis, nosis taip pat būna paraudusi, o gleivinės - paburkusios.
Dažnai tėveliai pastebi baltos spalvos nosies gleivinės išskyras - tai nosies ertmių sekretas, susimaišęs su motinos pienu arba pieno mišiniu - jis nepavojingas, tačiau reikėtų nosytę kasdien atsargiai išvalyti, kad susikaupę nešvarumai netrukdytų mažyliui kvėpuoti.
Tikriausiai ne kartą teko girdėti, kad tai tik „slogytė“ - nieko rimto, praeis. Tačiau būtina suprasti, kad kūdikių nosies gleivinė yra itin jautri. Dėl jos purios ir dar pilnai neišsivysčiusios struktūros ypatingai linkę kauptis įvairūs nešvarumai, dulkės, bakterijos bei virusai.
Kūdikiams tampa sunkiau kvėpuoti, valgyti, domėtis aplinka. Jie gali tapti nervingi, prarasti apetitą ir norą žaisti. Dėl itin su ausimis susijusios struktūros net ir nedidelė sloga gali komplikuotis į ausies uždegimą. Kiti susirgimai, kurie gali atsirasti dėl slogos - bronchitas, sinusitas, esant rimtesniems atvejams - ir plaučių uždegimas.
Prasidėjus slogai, įvertinkite simptomų visumą. Jei Jums atrodo, kad sloga jau galėjo komplikuotis į rimtesnius susirgimus, tai būtinai nedelsdami kreipkitės į savo vaiko gydytoją.
Infekcinės slogos atveju paprastai reikia ilgesnio ir daugiau kantrybės reikalaujančio gydymo. Būtina pabrėžti, kad kūdikių slogos gydymui nepatartina vartoti vaistinių preparatų nuo slogos (dekongestantų), nes kūdikių gleivinė yra labai jautri, o šie vaistiniai preparatai tik mažina slogos simptomus. Ilgai vartojami dekongestantai gali sukelti medikamentinę slogą.

Ypatingai šiuo atveju tiktų jūros vanduo, pritaikytas būtent kūdikiams. Tai yra švelnus izotoninis jūros vanduo, kurio koncentracija lygi fiziologinio tirpalo koncentracijai (druskos koncentracija - 0,9%). Jis itin tinkamas esant šiems kūdikio negalavimams: nosies užsikimšimas, sloga, sausa, sudirgusi ar išopėjusi nosies gleivinė. Iki šiol nebuvo pastebėta jokių nepageidaujamų poveikių.
Šis jūros vanduo tiekiamas specialiose suspaustose talpyklėse. Buteliuko antgalis yra plonas, pritaikytas švelniai įlašinti jūros vandens į kūdikio nosytę arba ant vatos tamponėlio.
Naujagimiams ir kūdikiams iki 3 mėnesių jūros vandenį pirmiausiai reikėtų lašinti ant švaraus iš vatos suformuoto kūgelio ir švelniai išvalyti nosies ertmes bei ištraukti vatą jos nesukant. Kiekvieną kartą valant reikia vartoti naują vatos tamponėlį. Vyresniems kūdikiams jūros vandenį galima atsargiai sulašinti tiesiai į nosies ertmę.
Svarbu, kad kūdikis gulėtų patogiai ir lašinant jis būtų kaip galima ramesnis, taip sumažinant sužeidimo galimybę. Būtina perskaityti pakuotės lapelį prieš vartojant bet kokį preparatą.
Svarbiausia yra profilaktika. Vėdinkite patalpas, venkite aštraus kvapo kvepalų ir kosmetikos priemonių, reguliariai keiskite patalynę ir valykite aplinką bekvapiais nekenksmingais valikliais, nerūkykite ir nelaikykite kūdikio prirūkytose vietose, venkite vietų, kur daug žiedadulkių. Jei pastebėjote galimą alergiją į gyvūnų kailį, venkite kūdikio kontakto su įtariamais alergijų sukėlėjais. Tikėtina, kad tokios saugumo priemonės padės išvengti alerginės slogos.
Gausų nosies sekretą pamėginkite švelniai išvalyti su steriliu vatos tamponėliu ar medvilnės gabalėliu, pamirkytu šviežiame virintame vandenyje arba užlašinus kūdikiams tinkamo jūros vandens (svarbu, kad jūros vanduo būtų izotoninis).
Kūdikiams nuo 3 mėnesių jūros vandenį galima lašinti tiesiai į nosytę. Kad praeitų alerginė sloga, dažnai užtenka pašalinti jos sukėlėją ir kūdikis vėl jausis gerai.
Kosulys yra apsauginė organizmo reakcija, kurios tikslas - neleisti kvėpavimo takų dirgikliui patekti giliau į plaučius, todėl galima sakyti, kad kosulys yra gera organizmo reakcija. Gydant kosulį reikėtų nustatyti ir gydyti pagrindines kosulio priežastis, o tai priklauso nuo to, kas sukėlė kosulį - virusai ar bakterijos.
Bakterinį kosulį galima gydyti antibiotikais, o tačiau virusiniam reikėtų imtis kitų priemonių. Virusinis kosulys dažniausiai prasideda kaip sausas dirglus kosulys, o vėliau tampa drėgnu, išsiskiria skrepliai.

Nemažai žmonių skuba pas gydytojus dėl menkiausio kostelėjimo. Dažnai jie yra gydomi be reikalo. Net apie 50 proc. pacientų, kurie į medikus kreipiasi dėl stipraus kosulio, skiriami antibiotikai. Tačiau stiprus kosulys, kamuojantis kitais atžvilgiais sveiką suaugusįjį, dažniausiai yra virusinis ir jam gydyti antibiotikų nereikia.
Sakoma, kad kosulys - tai „plaučių sarginis šuo“. Iš tiesų tai natūralus organizmo apsauginis refleksas, kurio metu iš kvėpavimo takų pašalinamos juos dirginančios medžiagos. Tai reiškia, kad kosulį dažniausiai reikia skatinti, skystinti skreplius ir taip lengvinti atsikosėjimą.
Tai bene dažniausias peršalimo ar kitų kvėpavimo takų ligų palydovas, kuris gali varginti bet kokio amžiaus žmones. Kosulys išeikvoja daug energijos ir neigiamai veikia paciento gyvenimo kokybę.
Sausas kosulys - kai žmogus nieko neatsikosti. Šis kosulys pasireiškia virusinės kvėpavimo takų infekcijos pradžioje.
Drėgnas kosulys - kai atkosėjami skrepliai, su kuriais iš kvėpavimo takų pašalinami ligos sukėlėjai. Šlapias kosulys vaikui - dažnas simptomas, kuris gali pasireikšti po peršalimo, bronchito ar virusinės infekcijos. Nors jis skamba nerimą keliančiai, dažniausiai tai natūralus organizmo būdas išvalyti kvėpavimo takus nuo susikaupusių gleivių.
Sausas kosulys būna dirginantis ir be skreplių - vaikas tiesiog „kosti orą“. Tuo tarpu šlapias kosulys, dar vadinamas produktyviu, lydi gleivių ar skreplių išsiskyrimas. Šlapias kosulys dažniausiai atsiranda po kelių dienų nuo peršalimo pradžios, kai gleivės ima skystėti.
Dažniausios šlapio kosulio priežastys vaikams:
Pirmas žingsnis vertinant kosintį pacientą, yra kosulio trukmė. Pagal kosulio trukmę galima įtarti jį sukėlusią priežastį.
Vaikų kosulį vadiname lėtiniu, kai jis tęsiasi ilgiau nei 4 savaites. Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, kosulys vidutiniškai trunka apie 18 dienų.
Infekcijos yra bene dažniausia vaikų užsitęsusio kosulio priežastis. Po virusinės infekcijos, tokios kaip peršalimas ar gripas, kvėpavimo takai gali išlikti jautrūs ir vaikas gali kosėti net kelias savaites. Taip pat bakterinės infekcijos, tokios kaip plaučių uždegimas ar kokliušas, gali sukelti ilgalaikį kosulį. Kokliušas dažnai pasireiškia stipriais kosulio priepuoliais, kurie gali trukti net kelis mėnesius, ypač jei vaikas nebuvo skiepytas arba paskiepytas ne pilna vakcinacijos schema.
Alergijos ir astma taip pat yra dažnos ilgalaikio kosulio priežastys. Alerginis kosulys dažniausiai pasireiškia kaip sausas kosulys, kuris stiprėja naktį ar ryte. Jį gali sukelti dulkės, naminių gyvūnų plaukai ar žiedadulkės. Tuo tarpu astma pasireiškia ne tik kosuliu, bet ir dusuliu, švokštimu ar sunkumo jausmu krūtinėje. Tiesa, abi šios būklės reikalauja specialaus gydymo ir ilgalaikės priežiūros.
Refliuksas (gastroezofaginio refliukso liga, GERL) taip pat gali būti kosulio priežastis. Skrandžio rūgštis, patekusi į stemplę, dirgina kvėpavimo takus ir sukelia kosulį, kuris dažnai stiprėja naktį, kai vaikas guli. Nors ši priežastis nėra labai dažna, visgi pasitaikyti gali. Žinoma, užsitęsusį kosulį sukelti gali ir kitos ligos, pavyzdžiui, lėtinis bronchitas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, gerklų ir balso stygų ligos.
Aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos ilgalaikiam kosuliui. Sausas oras, įkvėpiami tabako dūmai, ar pelėsių buvimas namuose gali nuolat dirginti vaiko kvėpavimo takus ir skatinti kosulį.
Kosulys taip pat gali atsirasti dėl kai kurių vaistų, vartojamų dideliam kraujospūdžiui mažinti (AKF I). 10 - 20 proc. pacientų, kurie vartoja angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius, kyla sausas kosulys. Kosulys gali atsirasti iš karto pavartojus preparatą arba po kelių mėnesių. Nustojus vartoti preparatą anksčiau ar vėliau sausas kosulys praeina.
Nors užsitęsęs vaiko kosulys ne visuomet yra rimtos ligos požymis, yra situacijų, kuomet tiesiog būtina kreiptis į gydytoją. Pirmasis signalas - tai kosulio trukmė. Jei kosulys tęsiasi ilgiau nei keturias savaites ir negerėja, būtina išsiaiškinti jo priežastį.
Tačiau kai kurių simptomų nereikėtų ignoruoti net ir anksčiau. Pavojingi simptomai, tokie kaip dusulys, švokštimas kvėpuojant, karščiavimas, trunkantis ilgiau nei tris dienas, ar mėlynuojantys lūpų kampai, yra aiškus ženklas, kad reikia skubios medicininės pagalbos. Taip pat verta sunerimti, jei kosulys yra labai stiprus, trukdo miegoti ar valgyti, arba jei vaikas kosėja su krauju. O jei vaikas jaučiasi itin išsekęs, greitai pavargsta, pradeda kristi svoris ar jį kamuoja krūtinės skausmas, tai taip pat gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas.
Gydytojas gali atlikti įvairius tyrimus, kad nustatytų kosulio priežastį. Vienas pagrindinių tyrimų yra kvėpavimo takų klausymas stetoskopu, siekiant išgirsti, ar nėra švokštimo, kuris būdingas astmai ar infekcijoms. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant patikrinti infekcijų ar uždegimų rodiklius. Esant poreikiui, gydytojas gali paskirti krūtinės rentgenogramą, kuri padeda nustatyti galimą plaučių uždegimą ar kitas kvėpavimo takų problemas. O jei įtariamas alerginis kosulys, gali būti atlikti alergijos testai.
Svarbiausia - nebijoti kreiptis į specialistus, jei kyla abejonių dėl vaiko būklės. Ankstyvas problemos nustatymas ne tik padeda greičiau išgydyti kosulį, bet ir apsaugo nuo galimų pavojingų komplikacijų.
Kai kosulys nėra lydimas pavojingų simptomų, padėti vaikui ir palengvinti jo būklę bei savijautą galima ir namuose. Viena svarbiausių sąlygų - užtikrinti, kad namų aplinka būtų tinkama vaiko kvėpavimo takams. Sausas oras gali dirginti kvėpavimo takus, todėl rekomenduojama naudoti oro drėkintuvus arba bent jau pastatyti didelį indą su vandeniu kambaryje. Tai ypač naudinga šaltuoju metų laiku, kai patalpų oras dėl šildymo tampa labai sausas. Taip pat verta dažnai vėdinti patalpas, užtikrinant gaivaus oro cirkuliaciją.
Ypatingai svarbu, kad vaikas gertų pakankamai skysčių, nes jie padeda drėkinti kvėpavimo takus ir skystina gleives. Tai gali būti paprastas vanduo, šiltos arbatos su medumi (vaikams vyresniems nei vienerių metų) ar net lengvi sultiniai. Tačiau reikia vengti pernelyg karštų gėrimų, kurie gali dirginti gleivines.
Be jokios abejonės, natūralios priemonės, tokios kaip garų inhaliacijos, taip pat gali būti veiksmingos. Garai padeda atlaisvinti gleives ir palengvina kvėpavimą.
Mityba taip pat yra labai svarbi. Maistas, kuriame gausu vitaminų ir mineralų, stiprina imuninę sistemą. Tad įvairūs vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai ir maistas, turintis daug vitamino C, gali padėti organizmui kovoti su infekcijomis.
Na ir galiausiai, apsaugokite vaiką nuo bet kokių dirgiklių, tokias kaip cigarečių dūmai, stiprūs kvapai ar dulkės, nes jie gali paskatinti kosulį.
Vienas iš dažniausių tėvų klausimų susidūrus su užsitęsusiu vaiko kosuliu yra toks: ar reikalingi vaistai? Atsakymas priklauso nuo kosulio priežasties ir vaiko būklės. Nors kai kuriais atvejais vaistai yra būtini, daugeliu atvejų kosulys praeina ir be jų. Svarbu suprasti, kad kosulys yra organizmo gynybos mechanizmas, todėl vaistai, kurie tik slopina šį simptomą, gali būti ne visada naudingi.
Pavyzdžiui, įvairūs sirupai išties gali suteikti laikiną palengvėjimą, tačiau jie negydo pagrindinės priežasties. Be to, sirupų su medžiagomis, slopinančiomis kosulį ar skystinančiomis gleives, reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes netinkamas jų naudojimas gali turėti šalutinį poveikį. Pavyzdžiui, sausam ir dirginančiam kosuliui gali būti skiriami sirupai, slopinantys kosulio refleksą, o šlapiam kosuliui - atsikosėjimą lengvinantys ir gleives skystinantys preparatai.

Jei norima palengvinti kosulį sukeltą gerklės dirginimo, galima išbandyti vaikiškus geriamuosius purškalus ar ledinukus, kurie ramina sudirgusią gleivinę ir mažina uždegimą. Vieni populiariausių yra ledinukai su šalavijais ir svilarožėmis bei ledinukai su islandine kerpena.
Na, o antibiotikai yra būtini tik tuo atveju, jei kosulį sukelia bakterinė infekcija, pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar kokliušas. Jie neduoda jokios naudos, jei kosulio priežastis yra virusinė infekcija ar alergija. Be to, per dažnas ir nepagrįstas antibiotikų vartojimas gali sukelti vaiko organizmo atsparumą šiems vaistams, todėl jie turėtų būti skiriami tik gydytojui nustačius tikslią diagnozę.
Trumpai tariant, vaistai turėtų būti naudojami tik tada, kai to iš tiesų reikia. Pagrindinis tėvų tikslas turėtų būti ne tik simptomų slopinimas, bet ir pagrindinės kosulio priežasties pašalinimas.
Sergant vaikui, svarbu ne tik nustatyti slogą sukėlusią priežastį, bet ir apibrėžti vaiko amžių. Slogos gydymas kūdikiams skiriasi nuo slogos gydymo būdų, taikomų vyresnio amžiaus vaikams.
Suaugusiesiems slogą lašeliniu būdu dažniausiai perduoda rinovirusai, o kūdikių slogos priežastys gali būti labai įvairios. Nosies gleivinės uždegimas kūdikius vargina dažniau nei suaugusiuosius, nes kūdikiai negali kvėpuoti per burną. Štai kodėl svarbu padėti kūdikiui tokioje situacijoje. Tačiau tradicinės priemonės nuo slogos turi būti labai apgalvotos, jas naudoti reikia labai atsargiai, geriausia - pasitarti su gydytoju.
Gydant tokius mažus vaikus namie pirmiausia reikia labai atsargiai ištraukti išskyras, užkemšančias kvėpavimo takus. Kūdikis pats negali išsišnypšti nosytės, todėl likutinėms išskyroms atskiesti naudojamas labai švelnus druskos tirpalas arba jūros vanduo.
Išvalyti kūdikio nosytę padeda kambario drėkinimas ir tinkama poza lovoje, leidžianti lengviau ištekėti išskyroms.
Sloga gali būti ne tik peršalimo pasekmė, bet ir vienas iš artėjančio dantų dygimo simptomų. Tokiu atveju sloga ypatinga - išskyros skaidrios, vandeningos, varvančios smakru, kur susijungia su gausiomis seilėmis. Vaikas gana dažnai kiša rankas į burną, niurzga, blogai miega, dažnai pabunda rėkdamas. Tokiu atveju taip pat galima naudoti aspiratorių, o vaiko smakrą valyti servetėle.
Prieš naudojant tradicines priemones nuo slogos vaikui, pirmiausia verta nustatyti slogos atsiradimo priežastį. Vienos tradicinės priemonės pasiteisins esant virusinei ar bakterinei slogai, kitas naudosime esant alerginei slogai, dar kitos padės, kai sloga atsiras, pavyzdžiui, dygstant dantims. Taigi daug kas priklauso ir nuo vaiko amžiaus.
Jei vaikui sloga atsirado neseniai ir nepasireiškė kitų nerimą keliančių simptomų (aukšta temperatūra, bendras sveikatos būklės pablogėjimas), verta griebtis toliau pateiktų tradicinių priemonių nuo slogos.
Pirmiausia išbandykite aspiratorių. Jūsų mažylis nepajėgia savarankiškai išsivalyti nosytės, todėl kvėpavimo takams išvalyti pravers specialus nosies aspiratorius, tai yra aparatas nosies sekretui ištraukti. Jis veiksmingesnis ir saugesnis už iki šiol naudotas pompas (specialius įtaisus, padedančius lengvai pašalinti gleives iš kūdikio nosytės), nes jos didele jėga siurbdavo gleives dirgindamos gleivinę. Tas pats gali nutikti ir per dažnai naudojant aspiratorių, todėl gydytojai rekomenduoja juo nepiktnaudžiauti, naudoti apdairiai. Vaistinėse galima įsigyti rankiniu principu veikiančių arba elektroninių aspiratorių.

Kitas dėmesio vertas slogos gydymo būdas - druskos tirpalo arba jūros vandens lašinimas į nosį. Šios medžiagos padeda suskystinti išskyras, taip jos lengviau pasišalina iš kvėpavimo takų.
Tinkamas skysčių kiekis ir drėkinimas gali padėti išgydyti slogą. Norėdami atskiesti kvėpavimo takus užkemšančias išskyras ir palengvinti jų ištekėjimą, nepamirškite vaikui duoti daug skysčių (geriausia šiltų) ir pasirūpinti, kad patalpa, kurioje jis būna, būtų tinkamai drėkinama.
Gydant slogą vaikui, leidžiama naudoti inhaliacijas, tačiau tik švelnių preparatų, be kvapiųjų aliejų, nes jie gali dirginti gleivinę. Rekomenduojamos druskos tirpalo inhaliacijos, kurios švelniai suskystina išskyras ir padeda išvalyti nosį, taip palengvindamos kvėpavimą. Vaiko inhaliacijoms galima pridėti vaistažolių, pavyzdžiui, ramunėlių, čiobrelių, nes jos pasižymi dezinfekuojamuoju ir sutraukiamuoju poveikiu.
Svarbu atitinkamai guldyti vaiką miegoti. Mažus vaikus sloga vargina dažniausiai naktį. Jie neužmiega, nes negali laisvai kvėpuoti. Pravers po lovytės kojomis pakištos knygos, kad vaiko galva būtų aukščiau už liemenį ir išskyros galėtų laisvai tekėti. Tai tikrai geresnė alternatyva, nei padėti pagalvę, kuri gali neigiamai veikti gležną kūdikio stuburą. Dieną patariama kūdikį paguldyti ant pilvo.
Pasivaikščiojimai ir kambario vėdinimas prisideda prie spartesnio pasveikimo. Grynas oras gerai veikia nosies gleivinę, todėl nepamirškite vaiką išvesti pasivaikščioti (nebent pasireiškia ir kitų nerimą keliančių simptomų) ir vėdinti kambarių, nes vėdinant bus lengviau iš aplinkos pašalinti virusus ir mikroorganizmus.
Verta parinkti atitinkamą dietą slogai gydyti. Sergant sloga vaiko mitybą reikia papildyti vitaminų ir mikroelementų turinčiais produktais. Ypatingą dėmesį skirkite vitaminui C. Jis, sutraukdamas kraujagysles, numalšina slogos simptomus ir papildomai sustiprina imuninę sistemą.
Mairūnų tepalas - viena iš natūralių priemonių nuo slogos, kurią galima naudoti vienų metų amžiaus vaikui. Tepalas palengvina kvėpavimą ir apramina sudirgintą epidermį aplink nosį.
Vaiko slogą lengviau išgydysite taip pat naudodami mažiesiems skirtus nosies lašus.

