Sveikata planuojant nėštumą: svarbiausi patarimai

Sprendimas susilaukti vaiko - vienas svarbiausių gyvenimo įvykių, reikalaujantis atsakingo požiūrio. Sąmoningas nėštumo planavimas leidžia sumažinti medicininių komplikacijų riziką ir padeda porai lengviau prisitaikyti prie naujo gyvenimo etapo. Pasak gydytojos akušerės-ginekologės Dianos Ripinskės, svarbiausia, kad abu partneriai būtų pasiruošę ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.

Pasiruošimo žingsniai: nuo vizito pas gydytoją iki gyvenimo būdo pokyčių

Pirmas žingsnis - atviras pokalbis su partneriu apie lūkesčius dėl tėvystės. Kai sprendimas priimtas, kitas svarbus žingsnis - profilaktinė gydytojo konsultacija. Planuojant nėštumą rekomenduojama apsilankyti pas:

• Gydytoją akušerį-ginekologą: atliks būtinus tyrimus (pvz., PAP testą, ultragarsinį tyrimą), įvertins reprodukcinę sveikatą.
• Šeimos gydytoją: įvertins bendrą sveikatos būklę, lėtines ligas ir paskirs reikiamus kraujo tyrimus (bendrą kraujo tyrimą, feritiną, vitamino D kiekį).
• Gydytoją odontologą: rekomenduojama susitvarkyti dantis iki nėštumo, nes infekcijos židinys burnoje gali pakenkti ir mamai, ir vaisiui.

Sveikata ir vaisingumas

Kasdieniai įpročiai turi tiesioginę įtaką vaisingumui. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir žalingų įpročių atsisakymas padeda gerinti tiek moters, tiek vyro reprodukcinę sveikatą. Ypatingas dėmesys skiriamas kūno svoriui - tiek jo trūkumas, tiek perteklius gali sutrikdyti ovuliaciją ir apsunkinti pastojimą. Optimalus kūno masės indeksas (KMI) turėtų būti tarp 18,5 ir 24,9.

Mityba ir folio rūgštis

Nėštumo planavimas yra visiškai nesuderinamas su žalingais įpročiais. Svarbiausias papildas planuojant nėštumą - folio rūgštis. Ji kritiškai svarbi normaliam vaisiaus nervinio vamzdelio vystymuisi. Rekomenduojama kasdien vartoti 400 mikrogramų (mcg) folio rūgšties mažiausiai 1-3 mėnesius iki planuojamo pastojimo ir tęsti bent iki 12 nėštumo savaitės.

Amžiaus įtaka ir papildomi tyrimai

Planuojant nėštumą neišvengiamai tenka įvertinti ir amžiaus įtaką vaisingumui. Moterų vaisingumas pradeda mažėti sulaukus 35 metų, o vyrų - nuo 42 metų didėja genetinių ligų rizika. Jei nepavyksta pastoti per vienerius metus, rekomenduojama atlikti išsamesnius tyrimus, tačiau esant žinomoms būklėms (pvz., endometriozei, PKS) arba vyresniam amžiui, tyrimus reikėtų atlikti anksčiau - nepavykus pastoti per 6 mėnesius.

Tam tikrais atvejais gali būti rekomenduojami genetiniai tyrimai, ypač jei šeimoje yra buvę paveldimų ligų. Svarbu nepamiršti ir lėtinių ligų kontrolės: jei moteris serga, pavyzdžiui, skydliaukės ar cukrinio diabeto ligomis, jų eiga turėtų būti stabilizuota dar prieš pastojimą.

tags: #moteru #planuojanciu #nestuma #sveikata

• „Spinduliuko“ ugdymo kokybė
• Nuoširdi odė motinai ir kraštui
• kaip žlugo „Vievio paukštynas“: teisiniai ginčai ir pasekmės
• Istorija ir raida: ikimokyklinis ugdymas Riešėje
• Pieninių dantų vystymasis