Ar kada susimąstėme, kad vaiką ugdyti svarbu ne tik teoriškai, bet ir praktiškai - per įvairias fizines veiklas? Nuo pat pradžių vaikas tą daro per skonį, lytėjimą, žinoma - ir judesį. Judesys ir muzika vaikui nėra svetima, tai jam yra įgimta. Turbūt ne kartą esame matę, kaip vos užgrojus muzikai vaikas, dar net nevaikščiodamas, pradeda judėti į ritmą ir atrasti savo kūno galimybes? Judėjimas vaikui - natūralus dalykas, ir būtent dėl to toliau lavinti vaiką pasitelkiant tai, kas jam sava, - teisingas pasirinkimas.

Nėra jokios ribos, nuo kada turėtume pradėti supažindinti vaiką su muzika ir judesiu - kuo anksčiau, tuo geriau. Vaikas, jau būdamas pilvelyje, pradeda girdėti garsus, muziką, ypatingą ryšį sukuria su mamos balsu. Jau tada galime pradėti supažindinti jį su šiuo aktyviu pasauliu - dainuoti, klausytis įvairios muzikos. Gimęs vaikutis jau reaguoja į skirtingus tonus, atskiria linksmas tonacijas nuo liūdnų.
Studijos parodė, kad vaikučiai, kurie patyrė ryšį su tėvais per muziką ir judesį, lengviau nusiramindavo, anksčiau pradėdavo reaguoti ir suprantamai komunikuoti su tėvais - pamojuoti ranka, parodyti į daiktą, kurio nori. Vaikai yra labai skirtingi, kiekvienas turi savo mokymosi metodą ir skirtingus vystymosi etapus, tačiau muzikos ir judesio nauda pasireiškia ankstyvame amžiuje.
Judėjimas ir muzika - natūralios ugdymo formos. Vaikams tai nėra svetima, jų smegenys atranda asociacijas, o tai veda prie lengvesnio mokymosi. Ne viena studija įrodžiusi, kad vaikui mokantis vieną ar kitą dalyką veikia tik tam tikra smegenų dalis. Muzikinis ugdymas veikia ne tik už klausymą atsakingą smegenų dalį, tai turi įtakos ir kitoms veikloms. Muzikinis lavinimas daro didelę įtaką emocijų reguliavimui, padeda vaikams išmokti ramiau reaguoti į įvairias situacijas ir lengviau suvaldyti pyktį. Jis taip pat labai prisideda prie kalbos lavinimo, o tai padeda vaikams save geriau išreikšti.
Muzikavimas, muzikos pažinimas turi ir savaiminę, ir instrumentinę ugdomąją vertę. Muzikinė veikla leidžia vaikams patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį pasitenkinimą, skatina pasitikėjimą savimi. Ji ugdo discipliną, didina motyvaciją, gerina emocinę pusiausvyrą. Muzikavimas daro teigiamą poveikį ugdytinių intelektui, jų akademiniams pasiekimams. Mokymas(is) groti instrumentais lavina smulkiąją motoriką ir aktyvina skirtingas smegenų sritis. Dainavimo praktika lavina mokinių klausą, balsą, išraiškos galimybes. Muzikavimas grupėje, kolektyvinis kūrybinių užduočių sprendimas lavina mokinių socialinius įgūdžius, ugdo empatiją.

Kūno perkusija yra puikus būdas įtraukti vaikus į aktyvią muzikinę veiklą, ypač darželio amžiaus. Tai leidžia jiems naudoti savo kūną kaip instrumentą, plojant, trepsint, spragint pirštais ar net mušant per kelius ir šlaunis. Tai ne tik lavina ritmo pojūtį, bet ir skatina koordinaciją, klausą bei bendravimą. Kūno perkusija yra prieinama visiems, nereikalauja jokių specialių instrumentų, todėl ją lengvai galima integruoti į darželio ar namų aplinką.
Pamokėlių metu žaidžiami muzikiniai ritminiai žaidimai, kurio metu naudojama kūno perkusija ir popieriniai puodeliai arba kiti daiktai, kuriuos galima rasti namuose. Vaikai mokosi žaisti kartu, kurti ritmą ir derintis prie kitų. Tai padeda jiems suprasti muzikos elementus ir muzikos kalbos savybes per aktyvią veiklą.
Muzika ir šokis tiesiog neatsiejami dalykai, taigi vaiką geriausia lavinti kombinuojant šias veiklas. Šokis - viena iš išraiškos formų, ir vaikui tai gali būti puikus būdas pažinti save, ypač jei jis gali improvizuoti, o ne tik mokytis žingsnelių. Namuose galite su vaiku dainuoti, pavyzdžiui, atrasti daugiau būdų, kaip dainuoti vieną ir tą pačią dainą: lėtai, greitai, garsiai, tyliai, šnabždėti ir t. t. Galite žinomas pasakas perteikti judesiu ar visai be žodžių, klausytis įvairios muzikos, atsiliepti į vaiko smalsumą ir išbandyti įdomiai skambantį puodą!

Visi vaikai turi muzikinių gabumų, tačiau kaip viskas toliau klostysis, dažniausiai priklauso nuo įdėto darbo - nuo to, kada pradėsite supažindinti vaiką su muzika, ir tęstinumo, nuolatinio praktikavimo dažnumo. Iš tiesų visi vaikai turi polinkį į muziką. Labai dažnai tėvai nusprendžia, kad jų vaikas neturi „talento“, „neduota“. Tikrai gali būti vienas vaikas gabesnis, imlesnis, kitas galbūt lėčiau įsisavinti informaciją, tačiau kiekvienas turi savo, t. y., individualų, mokymosi metodą, tik reikia jį paskatinti ir padrąsinti. Viskas priklauso nuo mokymo metodo.
Pradinio ugdymo uždaviniai - puoselėti įgimtą vaikų muzikalumą, lavinti ikimokykliniame amžiuje įgytus muzikinės raiškos gebėjimus. Vyrauja aktyvi muzikinė veikla, kuri apima muzikavimą, muzikos kūrimą ir muzikos pažinimą bei vertinimą.
Geriausiems rezultatams pasiekti svarbus tęstinis mokymas, o ne tik muzikos klausymas namuose. Muzikinis lavinimasis gali padėti pasiekti geresnių rezultatų įvairiose srityse.

Įgyvendinant muzikinio ugdymo programas ugdomos įvairios kompetencijos, kurios yra gyvybiškai svarbios vaiko visapusiškai raidai:
Sudominti vaiką muzika - galybė būdų. Tėveliai gali namie eksperimentuoti su įvairios muzikos klausymu tam tikroje situacijoje arba prieš miegą, norėdami vaiką nuraminti. Suteikti vaikui galimybę prisiliesti prie įvairių muzikos stilių - tikrai geras sprendimas. Vaikas praplečia akiratį ir dar geriau susipažįsta su supančiu pasauliu. Didžiausią naudą vaiko raidai teikia, kai jis vienu ar kitu būdu reaguoja į muziką, pavyzdžiui, dainuoja, šoka, ploja į ritmą ar sukuria istoriją, susijusią su klausoma muzika.
Jei ieškote alternatyvų, kaip galėtumėte lavinti vaiko muzikinius ir šokio gebėjimus namuose, yra įvairių edukacinių programų, skirtų 0-3 metų ir 2-6 metų amžiaus vaikams, kurios padeda tėvams kurti artimą ryšį su vaikais, visapusiškai lavinti mažylius per muziką ir šokį, ir praleisti daugiau kokybiško laiko drauge. Kiekvienoje tokios programos pamokoje rasite mokytojos patarimus, kurie padės pritaikyti dainą ar žaidimą kiekvienam amžiaus tarpsniui.