Patvirtintos Bendrosios priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos (toliau - bendrosios programos) yra nacionalinio lygmens teisės aktas, reglamentuojantis ugdymo turinį ir padedantis siekti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme apibrėžtų švietimo tikslų.

Bendrųjų programų paskirtis - sukurti ugdymo pamatą, sudarantį galimybes mokiniams siekti pradinio, pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo, ir apibrėžti mokymosi turinį, kuriuo remdamiesi mokytojai padeda mokiniams siekti mokymosi tikslų.

Priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas padeda pamatus asmens ir valstybės savikūrai. Asmeniui suteikiamos visaverčiam ir prasmingam gyvenimui reikalingos kompetencijos, padedama nuolat tobulinti kognityvinius, fizinius, socialinius ir emocinius gebėjimus, atskleisti bei plėtoti gabumus, formuotis moralinių ir pilietinių vertybių sistemą, ugdyti laisvo ir atsakingo asmens savimonę.

Bendrosios programos nuosekliai plėtoja ankstesnių metų bendrosiose programose įvardytą vertybėmis ir kompetencijomis grįsto ugdymo turinio kryptį. Jomis siekiama stiprinti asmens vertybinių nuostatų, pasitikėjimo savo galiomis, atsparumo, kūrybiškumo ir pilietiškumo ugdymą bei sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti aukštesnius pasiekimus, suteikiant tvirtą žinių pagrindą.

Vertybės ir kompetencijos - ugdymo pagrindas

Ugdymo turinys grindžiamas nuosekliu ir sistemingu bendražmogiškųjų vertybių ir kompetencijų ugdymu, siekiant asmens gerovės ir visuomenės pažangos. Mokinių ugdymo rezultatai apibrėžiami kaip asmens savybių, bendražmogiškųjų vertybių ir kompetencijų ugdymo pasiekimai.

Siekiant asmens ir visuomenės gerovės, ugdomas doras, jautrus, tvirto charakterio, atsakingas, įsipareigojęs Lietuvai, nesavanaudis žmogus. Vertybių ugdymas yra vienas esminių ugdymo tikslų, nes vertybės sudaro asmens tapatybės branduolį. Bendrosiose programose daug dėmesio skiriama demokratijos, empatijos, orumo, atsakomybės ugdymui. Vertybės bendrosiose programose ugdomos įgyvendinant mokymosi turinį.

Įgyvendinant bendrąsias programas, ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos yra vienodai svarbios ir ugdomos įgyvendinant visas bendrąsias programas. Kiekvienos kompetencijos ugdymo intensyvumas priklauso nuo konkrečios bendrosios programos.

Pažinimo kompetencija apima motyvaciją ir gebėjimą pažinti save ir pasaulį, įgyjant suvokimą (perimant) žmonijos kultūrinę patirtį. Ji apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus.

Struktūra ir turinys

Bendrosios programos parengtos įgyvendinant Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, remiantis Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ ir Bendrųjų programų atnaujinimo gairėmis.

Bendrosiose programose siektini ugdymo rezultatai aprašyti kaip mokinių kompetencijų ugdymo pasiekimai. Pasiekimų sritys ir pasiekimai bendrosiose programose išskirti, remiantis Kompetencijų raidos aprašu. Pasiekimai siejami su išskirtais kompetencijų sandais ir jų raiška. Mokymosi turinys susietas su kompetencijoms ugdyti aktualiais kontekstais.

Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje pateikiamos mokymosi turinio gairės. Mokymosi turinys, priklausomai nuo dalyko, pateikiamas metams arba dvejiems. Daug dėmesio skirta mokymosi turinio vertikaliai ir horizontaliai dermei - užtikrinta mokymosi turinio dermė, pereinant iš vienos ugdymo programos į kitą, ir pagal galimybes užtikrinta dermė tarp dalykų konkrečioje klasėje. Vyresnėse klasėse anksčiau nagrinėtos temos plėtojamos ir gilinamos.

Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose mokymosi turinys pateikiamas, išskiriant privalomąjį dalyko turinį (ne mažiau kaip 70 proc.) ir pasirenkamąjį turinį (ne daugiau kaip 30 proc.). Pasirenkamąjį turinį renkasi mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių galimybes, pažangą ir pasiekimus, polinkius bei derindamas su kitais mokytojais. Jis gali būti skiriamas žinioms ir gebėjimams įtvirtinti ar gilinti, sudėtingesnėms temoms nagrinėti, mokinių žinių ir gebėjimų spragoms šalinti, tarpdalykinėms temoms plėtoti, projektinėms ir kitoms pažintinėms kūrybinėms veikloms organizuoti.

Vertinimas

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas yra svarbi ugdymo proceso dalis visais mokymosi etapais. Mokytojas, planuodamas bendrosios programos įgyvendinimą, pirmiausia numato siekiamus ugdymo rezultatus, reikiamus pasiekimų įrodymus, metodus įrodymams rinkti ir vertinti. Vėliau numatoma, ko ir kaip bus mokoma ir mokomasi, siekiant ugdymo tikslų.

Skiriami du pagrindiniai vertinimo tipai: formuojamasis ir apibendrinamasis.

• Formuojamasis vertinimas - tai grįžtamasis ryšys ugdymo procese, skirtas mokinio pažangai skatinti, stebėti ir vertinti. Jis padeda mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipia, ką dar reikia išmokti, ir leidžia mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, padedantis mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, ir planuoti ugdymą.
• Apibendrinamasis vertinimas - juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį ar programą. Priešmokykliniame ugdyme apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą. Pagal poreikį taip pat galima taikyti tarpinį vertinimą.

Pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme apibendrinamasis vertinimas sukuria sąlygas konstruktyviai kelti ugdymo tikslus, pasirinkti tinkamus mokymo ir mokymosi būdus, pateikti pasiekimų įrodymus mokiniui, jo atstovams pagal įstatymą ir mokytojams.

Vidiniu apibendrinamuoju vertinimu mokytojas apibendrina mokinio mokymosi pasiekimus, jo rezultatus fiksuoja pažymiu ar kita forma. Išoriniu apibendrinamuoju vertinimu užtikrinamas patikimas, duomenimis grįstas ugdymo proceso grįžtamasis ryšys. Jis suteikia galimybę šalies mastu informuoti bendruomenę apie tai, kaip sekasi siekti užsibrėžtų nacionalinių švietimo tikslų.

Išorinis apibendrinamasis vertinimas apima pradinio ugdymo nacionalinį pasiekimų patikrinimą (NMPP), pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP), valstybinius brandos egzaminus (VBE). VBE sudaro dvi dalys, kurių įvertinimas taškais perskaičiuojamas į balus nustatyta tvarka.

Pasiekimų lygiai ir vertinimo aplankai

Bendrosiose programose pateikiama pasiekimų raida mokytojui rodo nacionalinius siekinius. Mokiniai mokosi skirtingu tempu, skiriasi ir jų išmokimo kokybė.

Priešmokyklinio amžiaus mokinių pasiekimų lygiai yra: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose išskirti slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis lygiai.

Pradinio ugdymo programoje mokinių pažangai ir pasiekimams fiksuoti ir vertinimo informacijai pateikti naudojami pasiekimų lygiai ir vertinimo aplankai. Šiuos aplankus, mokytojo padedami, mokosi sudaryti patys mokiniai; taip jie kartu mokosi įsivertinti pasiekimus. Mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami.

Vertinant mokinių pasiekimus, kaupiami mokinio pasiekimų įrodymai. Suplanuoto mokymosi etapo pabaigoje įrodymai apibendrinami: priešmokykliniame ugdyme parengiant aprašą, pradiniame - nustatant pasiekimų lygį, o pagrindiniame ir viduriniame - parašant pažymį. Vertinimas leidžia pastebėti, kuomet mokiniui reikalinga trumpalaikė ar tęstinė mokymosi pagalba.

Tarpdalykinė integracija ir rekomendacijos

Siekiant ugdyti kompetencijas, ugdymo procese svarbu tarp įvairių dalykų užtikrinti daugialypius ryšius. Susiformuoti visapusišką nagrinėjamų reiškinių vaizdą mokiniui padeda tarpdalykinė integracija temos, problemos, metodo pagrindu, ugdant tam tikrus gebėjimus ar kompetencijas, organizuojant individualias ir bendras veiklas.

Bendrosios programos sukuria prielaidas įgyvendinti tarpdalykinę integraciją, nes, siekiant užtikrinti įvairių dalykų sąsajas, tos pačios tarpdalykinės temos, problemos skirtingais aspektais analizuojamos iš skirtingų mokslų perspektyvos. Tarpdalykinės temos bendrosiose programose parinktos, atsižvelgiant į jaunam žmogui aktualius klausimus ir šiandienos aktualijas artimiausioje aplinkoje, valstybėje ir pasaulyje: santykis su pačiu savimi, prasmės siekis, tautos ir valstybės praeitis, dabartis ir ateitis, globalaus pasaulio keliami geopolitiniai, ekologiniai, socialiniai ir ekonominiai iššūkiai.

Siūlymai pasirenkamajam mokymosi turiniui pateikiami Nacionalinės švietimo agentūros parengtose bendrųjų programų įgyvendinimo rekomendacijose, kurios skelbiamos švietimo portale „Švietimo portalas | Pradinis“.

Atnaujinimo procesas

Iš viso atnaujintos 47 programos. „Svarbu pažymėti tai, kad pasilikome galimybę programas tobulinti, atsižvelgdami, kaip praktiškai mokytojams seksis diegti atnaujintas mokymo programas“, - sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė. Atnaujintose bendrosiose programose laikomasi į kompetencijas orientuoto ugdymo krypties.

Nacionalinė švietimo agentūra organizavo renginių ciklą, skirtą aptarti atnaujintų Bendrųjų programų įgyvendinimo rekomendacijų panaudojimo galimybes 2022-2023 m. m. Renginių metu buvo pristatomos konkretaus mokomojo dalyko ugdymo turinio kaitos aktualijos, įgyvendinimo galimybės, dalijamasi sėkmingos praktikos geraisiais pavyzdžiais, aptariami brandos egzaminų rezultatai.

tags: #del #priesmokyklinio #ugdymo #bendrosios #programos #patvirtinimo

• Žiogo kostiumas vaikams: užsakymo instrukcija
• Kaip puoselėti prigimtinį vaikų kūrybiškumą
• Komfortas ir našumas vaikų ASICS bateliuose
• Rizika nėštumo metu
• Apžvalga ir vertinimas darželyje