Mamos Pieno Riebumas: Išsamus vadovas apie kūdikio mitybą ir pieno gamybos veiksnius

Pienas ir pieno produktai yra svarbi daugelio žmonių mitybos dalis. Tačiau pieno riebumas yra svarbus rodiklis tiek pieno gamintojams, tiek žindančioms mamoms. Ūkininkams tai tiesiogiai susiję su pajamomis, o mamoms - su kūdikio mityba ir sotumu. Šiame straipsnyje aptarsime, kas lemia pieno riebumą abiem atvejais, atsižvelgiant į mitybos ypatumus, laktacijos laikotarpį ir kitus svarbius veiksnius.

Pieno Riebumas: Kas Tai Yra ir Kodėl Tai Svarbu?

Pieno riebumas yra vienas pagrindinių pieno kokybės rodiklių, kuris turi įtakos tiek komercinei vertei, tiek maistinei naudai. Pieno produktai pagal kokybės reikalavimus yra skirstomi į kategorijas pagal juose esantį riebalų kiekį. Pavyzdžiui, liesais laikomi pienas, kefyras, jogurtas, varškė, sudėtyje turintys ne daugiau 0,5 proc. riebalų.

Ūkininkams superkamas pienas perskaičiuojamas į bazinį naudojant tam tikrą koeficientą, apskaičiuotą atsižvelgiant į riebalų ir baltymų kiekį. Svarbu pažymėti, kad baltymų įtaka koeficientui yra 1,5 karto didesnė negu riebalų. Todėl siekti didesnio pieno baltymingumo yra naudingiau, negu didinti jo riebumą.

Naujas požiūris į sočiuosius riebalus pieno produktuose

Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas pasakoja, kad nuo praėjusio amžiaus pradžios pradėta svarstyti, jog gyvūninės kilmės produktai, kuriuose yra didžiausias sočiųjų riebalų kiekis, galimai didina riziką sirgti nutukimu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Pirminės rekomendacijos, skatinančios vartoti liesus produktus, dažnai sočiuosius riebalus vertino kaip vieną atskirą elementą, bet ne kaip sudedamąją produkto dalį. Pavyzdžiui, sočiųjų riebalų suvartojimą rekomenduota riboti iki maždaug 15-20 gramų per dieną, kas užtikrina apie dešimtadalį žmogaus energijos poreikio.

„Taigi, nuriebintos pieno produktų versijos žmonėms tarsi leido saugiau jaustis juos vartojant. Vis dėlto pastaraisiais metais buvo atliktas ne vienas tyrimas, rodantis, kad liesi produktai negali būti laikomi palankesniais sveikatai už riebius, o pastarieji buvo nepelnytai kaltinami nutukimo ar širdies ligų priežastimi. Iki šiol visuomenėje sklandančios prieštaringos nuomonės apie pieno produktus ir jų riebumą trikdo sveikata besirūpinančius žmones - neretai tai girdžiu iš savo pacientų. Tačiau šie mitai neteisingi ir dėmesį atkreipti reikėtų visai ne į produkto riebumą“, - kalba gydytojas E. Grišinas.

E. Grišinas svarsto, kad poveikis žmogaus organizmui priklausys nuo konkretaus produkto cheminės sudėties. „Todėl sotieji riebalai, dermėje su vitaminais D, K, probiotikais, kalciu bei sfingolipipdais, jogurte ar sūryje neturės tiesioginės įtakos antsvoriui - priešingai nei vaisių sultys ar saldinti gaminiai, turintys visai kitokią cheminę kompoziciją. Svarbu ir tai, kad pieno produktų sočiųjų riebalų rūgščių sudėtis yra kitokia nei raudonoje mėsoje - negalime jų tapatinti, kalbėdami apie neigiamą poveikį sveikatai“, - naują požiūrį į nenuriebintus pieno produktus aiškina E. Grišinas.

Kaip Padidinti Pieno Riebumą Karvių Ūkiuose?

Pieno gamintojams vertėtų žinoti tam tikras priemones, kurias naudojant galima koreguoti pieno sudėtį. Svarbiausių pieno komponentų - baltymų ir riebalų - kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių: karvių genetikos, laktacijos tarpsnio, primelžiamo pieno kiekio, amžiaus, sveikatos, aplinkos sąlygų ir šėrimo. Iš tikrųjų genotipas lemia maždaug 55 proc. gyvulio ypatybių, o likę 45 proc. priklauso nuo fenotipo, t. y. išorinių veiksnių. Išorinių veiksnių poveikis pastebimas labai greitai, tačiau yra ribojamas genetinių galimybių. Iš visų minėtų fenotipinių veiksnių didžiausią įtaką turi šėrimas. Jį keičiant, kinta ir pieno sudėtis.

Šėrimo Rekomendacijos

Ūkininkai, kuriems svarbu gauti daug baltymų ir riebalų turintį pieną (žinoma, atsižvelgiant į veislės galimybes), šėrimą turėtų tvarkyti, laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų:

• Parinkti pašarus, geriausiai tinkančius pieninėms karvėms.
• Siekti, kad karvės suėstų kuo daugiau pašarų.
• Turėti tikslius šeriamų pašarų cheminės sudėties ir kokybės duomenis.
• Paruošti labai aukštos kokybės žolinius pašarus ir tinkamai juos laikyti.
• Sudaryti racionus, turinčius reikiamą kiekį energijos, baltymų, ląstelienos, mineralinių medžiagų ir riebaluose tirpių vitaminų.

Ar karvių organizmas bus aprūpintas energija ir maisto medžiagomis, priklauso nuo suvartojamų sausųjų medžiagų (SM) kiekio. Padidinus pašaro SM suvartojimą iki 3,6-4,0 kg/100 kg karvės kūno masės, labai pagerėja aprūpinimas energija, todėl pieno baltymingumas gali didėti 0,2-0,3 proc. Suvartojimui didelės įtakos turi SM kiekis pašaruose.

Pašarų karvės suėda daugiau, kai:

• Kasdien išvalomos ėdžios (tai ypač svarbu šiltuoju metų laiku).
• Ėdžios tinkamo ilgio, ir prie jų vienu metu lengvai telpa visos karvės.
• Šeriama dažnai ir laikomasi įprasto nuoseklumo.
• Raciono drėgnis ne didesnis kaip 50 proc.
• Suaugusios karvės ir pirmaveršės laikomos atskirose grupėse, kad pastarosios nebūtų nustumiamos nuo ėdžių.
• Pašarai racione keičiami palaipsniui.
• Karvidėje įrengtos patogios grindys ir gera ventiliacija.

Pažymėtina, kad, dažnai šeriant, ne tik suėdama daugiau pašarų, bet didėja ir riebalų kiekis piene. Šeriant karves visų raciono pašarų mišiniu (TMR), dažnas šėrimas pieno riebumui įtakos beveik neturi.

Koncentratų Įtaka

Koncentruotųjų ir apėmingųjų pašarų tarpusavio santykis racione turi didelę įtaką primilžiui ir pieno sudėčiai. Pieningų karvių racionuose koncentruotieji pašarai sudaro 40 proc. ir daugiau. Tačiau dėl itin didelio koncentratų kiekio racione pieno riebumas gali sumažėti daugiau kaip 1 proc., o baltymų, priešingai, - padidėti 0,2-0,3 proc. Nepatartina vienu kartu karvėms duoti daugiau kaip 3 kg koncentratų. Melžiant iki 20 kg pieno, pakanka skirti 100-200 g koncentratų 1 kg primelžto pieno, jei primilžis didesnis kaip 32 kg, galima skirti iki 400 g. Netgi labai pieningai karvei duoti daugiau kaip 16 kg koncentratų per parą nėra gerai.

Javų smulkinimo laipsnis ir jų rūšis taip pat veikia pieno sudėtį. Šeriant traiškytais javais, gaunamas didesnio baltymingumo pienas, negu sumaltais. Avižos, palyginti su miežiais, pieno baltymingumą mažina 0,1-0,2 procento.

Ląstelienos Įtaka

Pieningų karvių racionų SM žalios ląstelienos turėtų būti apie 20 proc., o mažesnio produktyvumo karvių - apie 24 proc. Ląsteliena išlaiko struktūriškumą ir gerina didžiojo prieskrandžio veiklą tik tada, jeigu žoliniai pašarai smulkinami ne mažesniais kaip 1 cm ilgio gabalėliais. Minimalus struktūrinės ląstelienos kiekis yra 400 g/100 kg kūno masės. Šeriant racionais, kuriuose ląstelienos mažai arba žoliniai pašarai yra labai susmulkinti, neišvengiamai pasireiškia acidozė, prastėja karvių apetitas, jos liesėja, mažėja piene riebalų, bet 0,2-0,3 proc. daugėja baltymų.

Baltymų Įtaka

Karvės, iš kurių primelžiama 22-24 kg pieno, turėtų gauti racioną, kurio SM yra 15 proc., o primelžiant 50 kg ir daugiau - 18 proc. žalių baltymų. Iš šio kiekio 6,0-7,2 proc. turėtų tekti didžiajame prieskrandyje neskaidomiems ir 11-12 proc. - skaidomiems baltymams. Pieno baltymingumui įtakos turi toji pašaro baltymų dalis, kuri nesuskaidoma didžiajame prieskrandyje ir nepakitusi nukeliauja į šliužą bei plonąją žarną. Taigi pieno baltymingumą galima gerinti į karvių racionus įtraukiant daugiau tokių pašarų, kurių baltymai didžiajame prieskrandyje sunkiai suskaidomi. Pagrindinis šių baltymų šaltinis yra termiškai apdoroti pašarai. Mokslininkai, remdamiesi 20 metų trukusių tyrimų rezultatais, teigia, kad baltymų kiekį piene galima padidinti net 0,5 proc. Tokie rezultatai buvo gauti, pridėjus į karvių racionus didžiajame prieskrandyje neskaidomų kritinių amino rūgščių lizino ir metionino.

Riebalų Įtaka

Primelžiant per laktaciją daugiau kaip 9 000 kg pieno, į karvių racionus galima pridėti riebalų. Jie didina raciono energinę vertę, taip pat ir primilžį. Tačiau kai riebalai raciono sausojoje medžiagoje sudaro 6-7 proc., pieno baltymingumas mažėja 0,1-0,2 proc., o riebumas nekinta arba nežymiai didėja. Daug riebalų turinčiame racione būtina didinti kalcio (iki 0,95 proc. SM) ir magnio (iki 0,35 proc. SM) kiekį.

Šėrimo taisyklės bandos produktyvumui gerinti

Ar tinkamai šeriamos karvės, galima spręsti pagal riebalų ir baltymų santykį piene. Kuomet Holšteinų veislės karvių piene baltymai sudaro mažiau kaip 80 proc. riebalų kiekio (santykis 1,0:0,8), akivaizdu, kad karvės su raciono pašarais gauna mažai baltymų. Pateikiame keletą šėrimo taisyklių, kurių laikydamiesi galite pagerinti savo bandos produktyvumą:

• Daugiausia pieno karvė turi duoti 6-10 savaitę po apsiveršiavimo. Kiekvienas papildomas litras tuo metu - tai 200-225 l pieno per visą laktaciją.
• Pasiekusios didžiausius primilžius, pirmaveršės kasdien duoda po 0,2 proc. (per mėnesį 6 proc.), o suaugusios karvės - 0,3 proc. (per mėnesį 9 proc.) pieno mažiau.
• Baltymų ir riebalų santykis piene turi būti 0,75-0,8:1. Jei jis mažesnis, racione trūksta baltymų arba netinkamas skaidomų ir neskaidomų baltymų balansas, jei didesnis - per daug riebalų.
• Norint šėrimu pakeisti pieno sudėtį, pieno riebalus padidinti lengviau, baltymai daug lėčiau didėja, o laktozė dažniausiai visai nekinta.
• Kad esant karštam orui nesumažėtų pieno riebumas, šerkite dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, tuomet ėdžiose visuomet bus šviežio pašaro, kurį karvės noriau ėda. Daugiau pašarų duokite vakare.

Kaip Padidinti Mamos Pieno Riebumą Žindymo Metu?

Skubame nuraminti - motulė gamta taip jau viską surėdė, kad mamos pienas turi unikalią savybę - jis yra būtent tokios sudėties, kokios reikia kiekvienam mažyliui. Nėra dviejų moterų, kurių pieno sudėtis būtų identiška. Žindymas yra natūralus ir svarbus procesas, tačiau jis apipintas įvairiais mitais ir klaidingais įsitikinimais.

Mamos pieno sudėties unikalumas ir kintamumas

Po gimdymo krūtyse pradeda gamintis priešpienis. Šis tirštas, lipnus skystis dažnai vadinamas „skystuoju auksu“ - ne vien tik dėl gelsvos ar geltonos spalvos, bet ir dėl savo savybių: jis labai svarbus maitinant ir nuo neigiamo poveikio saugant trapius ir pažeidžiamus naujagimius. Priešpienyje riebalų yra mažiau nei brandžiame mamos piene, tačiau imuninių medžiagų yra net 10 tūkst. Pirmą parą jo gaminasi labai nedaug - tik 2-5 mililitrai, tačiau ką tik gimusio naujagimio skrandukas dar betūris, tad tokio kiekio pakanka.

Mamos gana dažnai mano, kad jų pienas yra per liesas. Paprastai mamos pienas yra pakankamai riebus. Jo riebumas varijuoja nuo dviejų iki šešių procentų. Kai kurių mamų pienas gali būti truputį mažiau riebus nei kitų. Gali būti, kad pieno riebumas skirsis ir tos pačios žindyvės krūtyse - vienoje bus liesesnis, o kitoje - riebesnis. Įtakos gali turėti net nėštumo metu priaugtas svoris - kuo nėštukė jo priaugs daugiau, tuo riebesnis pienas gaminsis jos krūtyse. Per liesas mamos pienas pasitaiko ypač retai, tik tuomet, kai mama smarkiai badauja, pavyzdžiui, Afrikos valstybėse. Ar jūsų pienas nėra liesas, nustatyti galima tik jį ištyrus, tačiau tai nėra tikslinga, nes mamos pieno riebumą gali lemti daug veiksnių, pavyzdžiui, paros laikas (rytas, diena ar vakaras), žindymo metas (pradžia ar pabaiga).

Riebalų kiekis piene padidėja žindant. Riebalų kiekis kinta kiekvieno maitinimo metu. Pats riebiausias pienas gaminasi naktį, paryčiais, o vakare yra liesenis. Tai lemia fiziologija. Žindymo pradžioje greitai ir gausiai besiskiriantis pienas yra pats liesiausias. Vėliau to paties žindymo metu, pieno srovei lėtėjant bei krūčiai minkštėjant, riebalų piene daugėja. Nėra akimirkos, kada staiga liesas baigiasi ir prasideda riebus. Riebalų ir kalorijų kiekis didėja tolydžio. Pradžioje kūdikis iš daugiau pieno gauna mažiau kalorijų, o pabaigoje - daugiau kalorijų iš mažiau pieno. Taigi, kuo ilgiau žindysite, kuo krūtis atrodys tuštesnė ir kuo lėčiau iš jos bėgs pienas, tuo riebesnis jis bus. Pieno riebėjimo ciklas kiekvienoje krūtyje prasideda iš naujo.

Vakarais mamoms patariama su vaikeliu būti kuo daugiau, kad jos kiek įmanoma anksčiau pastebėtų, kada jis nori valgyti, ir galėtų jam pasiūlyti krūtį, kol mažylis dar nepradėjo verkšlenti. Atsipalaiduokite ir kuo dažniau žindykite mažylį. Taip jis gaus daugiau riebalų. Taip pat, kuo daugiau pieno bus ištraukiama (nesvarbu, ar jį ištrauks mažylis, ar jūs pati, traukdama pientraukiu arba rankomis), tuo riebesnis gaminsis „galinis“ pienas. Tai labai svarbu žinoti, jei kūdikėliui yra užsitęsusi naujagimių gelta, kuri pasireiškia kaupiantis geltonam pigmentui (bilirubinui) naujagimio organizme, nudažančiam odelę ir gleivines geltonai. Ši geltona medžiaga labai gerai pasišalina su išmatomis, o šių daugiau būna tuomet, kai vaikelis gauna riebesnį pienelį.

Mokslininkai, tyrinėdami mamos pieno sudėties kitimą įvairiais laktacijos periodais (antraisiais ir trečiaisiais vaikelio žindymo metais), pastebėjo, kad pieno riebumas ne sumažėja, o priešingai - tik padidėja. Manoma, kad taip nutinka dėl to, jog mažylio augimas ir vystymasis sparčiausias būtent pirmaisiais trimis gyvenimo metais. O augančiam organizmui būtina papildyti mitybą reikalingomis medžiagomis: riebalais, baltymais, vitaminais, mikroelementais, imuninėmis medžiagomis. Todėl mamos pienas tarsi prisiderina prie šių mažo žmogučio poreikių.

Mamos pieno sudėtis ir kūdikio poreikiai

Motinos pienas yra tobulas maistas, turintis tinkamu santykiu visų medžiagų, reikalingų kūdikiui gerai augti ir normaliai vystytis. Jo sudėtinės dalys gaunamos iš motinos kraujo, atitekančio į krūtų liaukas, kur virsta pienu, o paskui galop tampa vaiko kraujo ir kūno dalelėmis. Produkto sudėtį įprasta vertinti pagal jame esančias maistingąsias medžiagas: baltymus, riebalus, angliavandenius. Tačiau pati svarbiausia ir gausiausia moters pieno sudėtinė dalis yra vanduo, sudarantis apie 88-90 procentų viso tūrio, jis numalšina kūdikio troškulį net ir karščiausią dieną.

Baltymų moters piene yra apie 3,5 karto mažiau negu karvės piene: atitinkamai 0,9 ir 3,4 procento. Gyvulių jaunikliams reikia greitai atsistoti ir patiems eiti, o kad jų raumenys būtų stiprūs, reikia daugiau baltymų. Be to, dalį motinos pieno baltymų sudaro antiinfekciniai baltymai, kurie iš virškinimo trakto beveik nerezorbuojami. Skirtingai nuo karvės pieno, kuriame vyrauja sunkiai virškinamas ir lėtai įsisavinamas varškės baltymas kazeinas, moters piene daugiau yra vandenyje tirpių baltymų albuminų, kurie labai lengvai įsisavinami iš žarnyno į kraują. Tad nenuostabu, kad žindomas kūdikėlis nori valgyti dažnai, nes greitai suvirškina ir vėl guvus, o vaikelio, pagirdyto karvės pieno mišiniu, skrandis ilgam apkraunamas darbu, smegenų veikla prislopsta, nes energija sutelkiama sunkiam virškinimui.

Pagrindinis moters pieno angliavandenis yra pieno cukrumi vadinama laktozė. Tai yra disacharidas, sudarytas iš dviejų monosacharidų - galaktozės ir gliukozės. Galaktozė reikalinga galaktolipidų sintezei, kurie būtini centrinės nervų sistemos vystymuisi. Bet pirmiausia laktozė - tai lengvai ir greitai panaudojamos energijos šaltinis. Ji patenkina apie 40 procentų kūdikio energijos poreikių ir ypač tinka smegenų veiklai. Dėsninga, kad kuo didesnės yra žinduolių rūšies smegenys, tuo daugiau laktozės yra piene. Moters piene laktozės koncentracija didžiausia iš visų žinduolių rūšių, jos ten yra pusantro karto daugiau negu karvės piene. Net ir varganai besimaitinančios moters piene laktozės vis tiek bus tiek pat - nuo 6,2 iki 7,2 procentų.

Motinos pieno riebumas pirmiausia priklauso nuo kūdikio poreikių. Naujagimiui skirtame priešpienyje riebalų yra tik 2 procentai, o jau subrendusiame piene, pavyzdžiui, penkioliktąją dieną - vidutiniškai 4 - 4,5 procento. Naktį, kai kūdikis daugiau laiko praleidžia miegodamas - ir mamos pienas būna liesesnis, o dieną - riebesnis. Žindymo pradžioje, kai vaikui gyvybiškai svarbiau pirmiausia atsigerti, pienas liesesnis, o baigiant, dėl sotumo - riebesnis, net iki 4-5 kartų. Moters pieno riebalai ypatingi. Dėl to žindomų kūdikių poodis yra tvirtesnis ir stangresnis negu mišiniais maitintųjų.

Jei išgirsite ką nors postringaujant, kad motinos piene yra nedaug kai kurių vitaminų ir mineralų, todėl esą kūdikiui reikia maisto papildų, neskubėkite jų pirkti ir duoti vaikeliui. „Daugiau“ nebūtinai reiškia „geriau“. Organizmui reikalinga įvairių medžiagų pusiausvyra. Štai, pavyzdžiui, geležies, kuri būtina kraujo hemoglobinui susidaryti, motinos piene išties nėra daug - tik 40 mcg/100 ml pieno. Kalcio daugiau yra karvės piene, bet žmogaus kūdikio organizme jis blogai įsisavinamas - tik 25 procentus, o iš motinos pieno kūdikio žarnyne absorbuojami 67 procentai kalcio. Kalcis svarbus kaulų ir dantų tvirtumui. Tačiau kalciui patekti į tas struktūras reikalingas ir vitaminas D, kuris pasigamina kūdikio odelėje, jei saulėtą dieną jis pabūna lauke. Jei mama normaliai maitinasi, jos piene yra užtenktinai B grupės vitaminų ir vitamino C. Verta žinoti, kad šis svarbus vitaminas nėra kaupiamas motinos kūne, taigi jo reikia gauti kartu su maistu ar papildais kiekvieną dieną.

Mamos mityba ir pieno gamyba

Moksliniai tyrimai nėra įrodę, kad kažką vartojant mes padidinsime pieno gamybą. Pieno gamybą skatina pats kūdikio maitinimas, t. y. stimuliacija. Tad norint ją didinti reikėtų dažninti žindymą arba nutraukiamo pieno kiekį. Taip pat būdamas apžiojęs krūtį kūdikis ne visada žinda. Tad kartais įvedamas papildomas pieno nusitraukimas, kad padidinti jo gamybą. Tačiau to nereikėtų patiems spręsti ir jeigu kyla mintys, jog pieno trūksta, reikėtų pasitarti su specialistu.

Kalbant apie dažnai minimus žolinius preparatus: pankolis - tikrai nėra tinkamas, jis priskiriamas prie neurotoksiškų priemonių. Vaistinė ožragė - yra šaltinių, kad gali prisidėti prie pieno gausinimo. Alaus mielės - gurkšnojant nealkoholinį alų, poveikis gali būti vien dėl to, kad atsipalaiduosite ir romantiškai vakarosite kartu su vyru,“ - su šypsena pasakoja Eglė.

„Svarbiausia yra tiesiog nepamiršti pasirūpinti, kad pakankamai valgytumėte ir gertumėte. Tuomet bendra savijauta bus geresnė, o kai jaučiatės ramiai ir atsipalaidavusiai, viskas daug paprasčiau. Pieno gamybai organizmas papildomai išnaudoja apie 300 - 500 kalorijų, tad tam reikia turėti ir papildomai energijos. Neretai mamos dalinasi, kad troškulys ir alkis tampa nuolatiniais palydovais,“ - akcentuoja žindymo konsultantė.

Kūdikio svorio augimas ir mamos pienas

Sparčiausiai auga naujagimis. Pirmaisiais trimis gyvenimo mėnesiais žindomų kūdikių svoris auga greičiau negu tokį pat mišinių kiekį išgeriančių jų dirbtinai maitinamų bendraamžių kūno masė. Nenuostabu, juk motinos pienas yra lengviau virškinamas ir geriau pasisavinamas nei mišiniai. Vėliau, kūdikio virškinimo sistemai bręstant, jau ir iš mišinių jis geba pasisavinti daugiau maisto medžiagų. O maitinamiems iš buteliuko kūdikiams dažniausiai sugirdoma daugiau, negu reikia jų alkiui numalšinti. Todėl pirmųjų metų pabaigoje dauguma dirbtinai maitintų vaikų būna sunkesni už žindytuosius.

Svorio skirtumus labiausiai lemia skirtingas riebalų kaupimas poodyje. Dirbtinai maitinamų kūdikių jis būna gausesnis. Į karvės pieno mišiniais girdomų kūdikių kraują išskiriama daugiau insulino, skatinančio riebalų atsidėjimą poodyje, kartu daugėja ir riebalus kaupiančių ląstelių. Žindomus kūdikius nuo persivalgymo (ir nuo įpročio tai daryti visą gyvenimą) ir nutukimo saugo pats motinos pienas: žįsdamas kūdikis iš pradžių gauna liesesnį ir saldesnį pradinį pieną, o galinis riebesnis pienas, kuris ir suteikia sotumo jausmą, yra ir mažiau saldus, todėl ir kūdikis žinda vis lėčiau ir ne taip energingai. Ūgio, galvos apimties didėjimo ir visi kiti žindomų kūdikių vystymosi parametrai bei sveikata nenukenčia.

Žindymo įtaka vaiko protiniam vystymuisi

Pirmieji apie tyrinėjimus, bylojančius, kad kūdikystėje žindyti vaikai geriau negu maitinti dirbtinai vystosi protiškai, Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai paskelbė 1929 m. Daugelis aplinkybių lemia vaiko vystymąsi ir intelektą. Tai sudėtingos biologinių-genetinių, šeimos aplinkos ir socialinių-ekonominių veiksnių sąveikos rezultatas. Brandžios asmenybės moterys kelis kartus dažniau renkasi kūdikio maitinimą krūtimi, o ne iš buteliuko. Tai liudija tyrimų, atliktų ne tik Amerikoje ar Anglijoje, bet ir Lietuvoje, rezultatai.

Anglijos ir Naujosios Zelandijos mokslininkai, tyrę maitinimo įtaką neišnešiotų labai mažo gimimo svorio vaikų protiniam vystymuisi, rado, kad aštuonerių metų amžiuje intelekto koeficientas buvo vidutiniškai dešimčia balų aukštesnis tų, kurie naujagimystėje maitinti motinos pienu. Tai, jog pirmosiomis gyvenimo savaitėmis jie buvo laikomi inkubatoriuje ir maitinami per zondą, leidžia manyti, kad vystymosi pranašumą sąlygojo taip pat ir biologiniai paties motinos pieno veiksniai.

Našlaičiams, negaunantiems motinos pieno, ir kūdikiams, kurių mamytės žindyti negali ar (daug dažniau) nenori, maistas paprastai gaminamas iš lengviausiai prieinamos ir pigiausios žaliavos - kito žinduolio, tačiau biologiškai žmogui labai tolimo - karvės - pieno. Šio gyvulio pieną reikia labai perdirbti, kad bent kiek tiktų žmogaus kūdikiui maitinti. Gaminant mišinius, jis gerokai praskiedžiamas (kad nebūtų per daug baltymų - perteklius kenksmingas), pilama daug cukraus (nes karvės piene, net ir nepraskiestame, angliavandenių gerokai mažiau negu moters piene), augaliniais aliejais kompensuojamas riebalų stygius ir dar pridedama įvairių papildų, kurių išties tik menką dalį kūdikiui pavyksta pasisavinti, ir dar nežinia, ar tikrai be nepageidaujamų pasekmių.

Žindymo Patarimai

Pirmą kartą pažindyti kūdikį reikėtų per pirmą valandą po gimimo. Mama ir kūdikis turėtų būti kuo mažiau atskirti vienas nuo kito, kad kūdikis galėtų dažnai žįsti krūtį. Sėkmingo žindymo sėkmę lemia palaikymas ir tinkama informacija. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad žindymo sėkmę lemia būtent palaikymas. Svarbu skirti laiko žinioms, nes jos įgalina ir suteikia daugiau pasitikėjimo savimi.

Sėkmingo žindymo rekomendacijos:

1. Žindoma tik pagal kūdikio poreikį.
2. Leisti žįsti, iki kūdikis paleis krūtį pats arba kietai užmigs, aktyviai žindęs 20-30 min.
3. Prieš duodama krūtį kūdikiui, visada palaukite, kol jis išsižios.
4. Atsipalaiduokite.

Mitai apie Žindymą ir Pieno Riebumą

Beveik kiekviena mama žindymo kelionėje susiduria su žindymo mitais. Svarbu atskirti faktus nuo klaidingų įsitikinimų, kad žindymas būtų kuo sėkmingesnis ir malonesnis.

Mitas: Man dingo pienas.

Sakau vienareikšmiškai - pienas imti ir dingti negali. Po gimdymo už pieno gamybą atsakinga endokrininė sistema ir hormonai, tad nežiūrint į tai, ar jūs žindysite, ar ne, pieno bus. Jeigu po gimdymo buvo kažkokių probleminių situacijų, kūdikis buvo atskirtas, nežindė, tuomet 2 - 3 parą po gimdymo krūtys bus gausios pieno. Maždaug 1 - 2 savaitės po gimdymo už pieno gamybą tampa atsakinga autokrininė sistema ir viskas vyksta pagal paklausos - pasiūlos principą.

Mitas: Neprivalgo - arba per liesas pienas.

Visų moterų pieno santykis, kiek jame yra baltymų, riebalų, angliavandenių, yra tikrai labai panašus. Tad valgomu maistu mes jo negalime nei pariebinti, nei paliesinti. Tai, ką mamos mato bandydamos įvertinti pieno riebumą, priklauso nuo įvairių aspektų. Kokiu būdu tai daroma - rankomis ar pientraukiu? Kokiu paros metu? Ar vaikui dar nežindus, kai krūtis pilna pirmojo pieno? Skirtingais būdais gausite skirtingą nusistovėjusios grietinėlės kiekį, tačiau iš to mes nesprendžiame apie pieno kokybę.

Mitas: Žindanti mama negali gerti kavos.

Labiausiai viskas priklauso nuo išgeriamo kiekio ir kavos paruošimo būdo. Jeigu geriate plikomą kavą, neretai jau atšalusią, tirščiai būna ilgai išmirkę ir kofeinas išsiskyręs dideliais kiekiais. Saikingas kofeino vartojimas paprastai neturi žalingo poveikio kūdikiui.

Mitas: Skausmas žindant yra normalu.

Skaudėti neturi, bet jautrumas gali būti. Pirmosiomis savaitėmis po gimdymo speneliai jautrūs, nes vyksta adaptacija. Jautrumas jaučiamas, kai liečiasi rūbai, kai šluostote rankšluosčiu, kai vaikas netyčia sučiumpa. Bet tai ne toks jausmas, kai kenčiate ir sunku kvėpuoti. Po tokių pakentėjimų atsiranda žaizdos ir jos nėra taip lengvai pagydomos. Jei jaučiate skausmą, kreipkitės į žindymo specialistą.

Mitas: Krūtis reikia saugoti nuo šalčio, kad neperpūstų.

Vėjas „nupūsti“ jūsų pieno tikrai negali. Jeigu jus vėjas įtakoja ir įprastai jo saugotės, nes susergate, tuomet ir žindymo metu tai darykite. Tačiau jei žiemą maudydavotės eketėje, tuomet specialiai nereikėtų per daug prisirengti ir papildomai saugotis, nes kaip tik sukaisite. Svarbiausia - jaustis patogiai ir rūpintis savo sveikata bendrai.

Mitas: Jei kūdikis neėmė krūties per pirmas valandas, tai ir nebežįs.

Kūdikiai po gimdymo labai skirtingai elgiasi. Tai priklauso ir nuo nėštumo, ir pačio gimdymo. Jei gimdymas buvo sunkus, ilgas, medikamentinis - išvargusi bus ne tik mama, visą šią kelionę kartu praėjo ir kūdikis. Tad visiškai natūralu, jei kūdikis bus mieguistas, neims krūties ir norės tik miegoti. Tai nereiškia, kad jis niekada nežįs; tereikia kantrybės ir palaikymo.

Mitas: Juk žindyti natūralu, tai ir labai lengva.

Natūralumas ir lengvumas ateina su žiniomis. Kol žinių nėra, deja, tai nėra taip lengva. Žindymas yra procesas, kurio reikia mokytis ir mamai, ir kūdikiui. Sėkmės raktas - tinkama informacija ir palaikymas.

tags: #mamos #pieno #riebumas

• Nėštumo metu kamavusi pienligė
• Svarbiausi patarimai tėvams apie kūdikio priežiūrą per karščius
• Stilius ir šiluma vaikiškoms movoms
• Teisinės nuostatos dėl vaiko išlaikymo
• skaitykite gydytojos įžvalgas apie darbą su šeimomis