Trojos karas: istorija, legenda ir archeologiniai faktai
Trojos karas - tai dešimt metų trukęs legendinis karas, vienas iš pagrindinių įvykių graikų mitologijoje, turėjęs didelę įtaką antikinei kultūrai. Pagal antikos tradiciją šis konfliktas vyko apie 1194-1184 m. pr. Kr., tačiau dabartinių mokslo tyrimų duomenimis - apie 1260-1180 m. pr. Kr.
Mito pradžia siejama su trimis deivėmis - Hera, Afrodite ir Atėne - bei jų nesutarimu dėl „gražiausiosios“ titulo. Dzeusas teisėju paskyrė Parį, Trojos karalaitį, kuriam kiekviena deivė žadėjo apdovanojimą. Afroditė, pažadėjusi gražiausios pasaulio moters meilę, nugalėjo, o Paris pagrobė Spartos karaliaus Menelajo žmoną Helenę. Šis poelgis įžiebė karo ugnį ir užtarnavo Helenai reputaciją moters, dėl kurios veido į jūrą išplaukė „tūkstantis laivų“.
Istorinis kontekstas ir archeologiniai radiniai
Neįmanoma tiksliai nustatyti, ar Trojos karas buvo tik legenda, ar istorija, tačiau „Iliadoje“ gausu tikslių bronzos amžiaus geografijos ir materialiosios kultūros aprašymų. Homeras daug kartų užsimena apie puikias Trojos žirgų savybes, o archeologiniai radiniai - daugybė arklių kaulų ir su jais susijusių geležies dirbinių - atitinka šiuos aprašymus. 1870 m. Henrikas Šlymanas atkasė Chisarliko kalvą, kurioje aptiko devynis miestų sluoksnius. Šiandien daugelis mokslininkų linkę manyti, kad Homero Troja - tai šeštasis arba septintasis miesto sluoksnis.
| Laikotarpis | Istorinis įvykis |
|---|---|
| XIII a. pr. Kr. | Mikėnų ir Trojos prekybiniai konfliktai |
| 1260-1180 m. pr. Kr. | Spėjamas Trojos karo laikas |
| 1822 m. | Pirmieji Trojos griuvėsių atradimai |
Trojos arklys ir miesto žlugimas
Dėl Trojos žirgų, tai daugumai žmonių geriausiai žinomas vadinamasis Trojos arklys. Esą graikai laikė apgulę Trojos miestą, bet niekaip negalėjo jo užimti, tad Odisėjas sugalvojo pagaminti didžiulį medinį arklį. Trojėnai nepaklausė žiniuonių įspėjimų ir įsitempė medinį arklį į miestą, o naktį iš jo iššokę kariai atvėrė miesto vartus savo kariuomenei. Miestas buvo sugriautas ir sudegintas.
Vieno vaikino, kuris buvo teisus dėl Trojos arklio, tragedija – Noah Charney
Svarbu paminėti, kad Artimuosiuose Rytuose esama maždaug XIII a. pr. Kr. arklio formos taranų, naudotų miesto gynybos įtvirtinimams pralaužti, aprašymų ir piešinių. Tai rodo, jog Homero aprašytas arklys galėjo turėti realų istorinį pagrindą.
Kodėl karas buvo toks svarbus?
Būdamas strategiškai patogioje vietoje, miestas kontroliavo laivybą Dardanelų sąsiauriu ir susikrovė nemenkas sumas iš prekinių mikėniečių laivų. Hetitų archyvuose rasti dokumentai rodo, kad mikėniečiai ir hetitai nesutarė dėl įtakos zonų šiaurės vakarų Mažojoje Azijoje. Trojos karas tapo epiniu pasakojimu apie didingą graikų istorijos epochą, kuri iki šių dienų žavi pasaulį ir yra studijuojama archeologų bei istorikų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
