Šiame straipsnyje aptariama vaiko globa (rūpyba) Lietuvoje, jos teisinis reglamentavimas, organizavimo tvarka ir finansinė parama globėjams bei pensijų skyrimas globotiniams. Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos pagrindinėmis nuostatomis, vaikui turi būti teikiama tokia apsauga ir globa, kurios reikia jo gerovei užtikrinti. Nepilnametis turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kurios garantuotų jo fizinę, protinę, dvasinę, dorovinę ir socialinę raidą. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad šios jo teisės būtų įgyvendinamos ir tuomet, kai nėra jo tėvų, kai tėvai šių pareigų negali atlikti arba kai tėvų valdžia įstatymine tvarka yra apribota.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija Lietuvoje ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. LR Seimui priėmus Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ratifikavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr.60-1501). Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos pagrindinėmis nuostatomis, 1996 m. kovo 14 d. LR Seime priimtas LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas Nr. I-1234. Šis įstatymas apibrėžia vaiko teisinę apsaugą šalyje: nustato, suderinus su 1992 m. Konstitucija, vaiko teises ir jo teisėtus interesus.
LR Civiliniame kodekse Nr. VIII - 1864 (Žin., 2000, Nr. 74-2262) vaikas įvardijamas kaip nepilnametis, kuris iki 14 metų laikomas neveiksniu ir todėl pats negali įgyvendinti asmeninių ir turtinių teisių. Svarbios nuostatos, įtvirtintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (1995 m. rugsėjo 20 d. specialiojo komiteto pranešime (A/44/736 ir Corr. 1)), kuri nustato, kad vaikas yra individas, turi teisę žinoti savo tėvus ir augti šeimoje. Svarbu, kad jis būtų gerai parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje ir išauklėtas taikos, kilnumo, pakantumo, laisvės, lygybės, solidarumo dvasia.
Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. IX-1569 patvirtino Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją (Žin., 2003, Nr. 52-2316). Šioje Koncepcijoje, vadovaujantis bendrais pagrindais, kuriais remiantis būtų galima daryti nuoseklias reformas, Lietuva įsipareigojo siekti visapusiškos vaiko apsaugos ir jo gerovės. Pagal Koncepcijos nuostatas, vaiku yra laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, o vaiko gerovės politika yra socialinės politikos dalis, apibrėžta trimis principais - vaiko teise į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą. Vaiko apsauga - tai teisė augti tėvų šeimoje ir gauti profesionalią pagalbą, kuri jį apsaugotų nuo socialinio ir individualaus smurto.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 184 patvirtino Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2005-2012 metų planą. Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos įgyvendinimo 2005 - 2006 metų laikotarpiu ypatingas dėmesys buvo skiriamas ir vaiko globos institucinei sistemai tobulinti. Vykdant Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2005 - 2012 metų plano 4.2 priemonę, parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007 - 2012 metų planas.
Šios Strategijos tikslas - atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius, sudaryti prielaidas vaikui augti biologinėje šeimoje, o netekusiam tėvų globos vaikui - tinkamas globos (rūpybos) ar įvaikinimo sąlygas, kurios atitiktų vaiko interesus bei poreikius augti šeimos aplinkoje arba šeimai artimoje aplinkoje ir tinkamai pasirengti savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. Siekiant įgyvendinti Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos pirmąjį tikslą - pertvarkyti vaiko globos (rūpybos) sistemą, kad ji atitiktų vaiko geriausius interesus - tėvų globos netekusį vaiką siuntimo į globėjus (rūpintojus) šeimas lygio siektina reikšmė 2012 metais turėjo būti 55 procentai, lyginant su dabartine 2006 m. 16 procentų. Siektinas vaikų skaičiaus mažėjimas globos institucijose siektina reikšmė 2012 metais - 30 procentų, lyginant su 2006 m. Ne tik mažėjo vaikų skaičius globos institucijose, bet ir didėjo valstybės finansiniai asignavimai, skiriami vaikų globos namų investiciniams projektams įgyvendinti.
Lisabonos strategijoje raginama plėtoti: informacinę visuomenę, mokslą, švietimą ir žmogiškuosius išteklius. Jauniems žmonėms būtina pagelbėti projektuojant profesinę karjerą. Daugiau dėmesio skirti socialinės atskirties mažinimui. Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su įtraukimu į darbo pasaulį kuo įvairesnių socialinių grupių atstovų, sukuriant jiems tinkamas darbo sąlygas ir sudarant galimybes tobulinti profesinius įgūdžius ar pasiruošti darbui.
Vaiko globa (rūpyba) - likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys auginti vaiko. Pagrindinė globos nustatymo priežastis vaikams - tėvų nesidomėjimas vaikais, jų nepriežiūra, netinkamas auklėjimas, fizinio ar psichologinio smurto naudojimas.
Vaikui iki 14 metų yra nustatoma globa ir skiriamas globėjas. Vyresniems negu 14 metų vaikams, steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Be tėvų globos likusio vaiko apgyvendinimas globos įstaigoje - tarpinė ir laikina priemonė, ieškant ilgalaikio sprendimo, t.y. grąžinimo į biologinę šeimą ar įvaikinimo.
Socialinės globos gavėjai: be tėvų globos likę vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa, vaikai su negalia. Vaikams su negalia globos paslaugos teikiamos socialinės globos namuose vaikams su negalia, socialinės globos namuose vaikams ir jaunimui su negalia.
Vaiko globa gali būti laikinoji arba nuolatinė, o jos forma priklauso nuo aplinkybių ir vaiko poreikių.
| Globos tipas | Apibrėžimas | Paskyrimo tvarka |
|---|---|---|
| Vaiko laikinoji globa (rūpyba) | Laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. | Nustatoma savivaldybės mero potvarkiu. |
| Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) | Nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. | Nustatoma teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą. |
Globos formos apima skirtingas aplinkas, kuriose vaikas gali augti:

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. A1-93 ''Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo'' pakeitimo" Nr. A1-384 (Žin., 2008, Nr. A1-384) nurodoma, kad trumpalaikę/ilgalaikę socialinę globą vienu metu gali gauti ne mažiau kaip 10 asmenų ar įstaigos, kuriose namų aplinkoje grupėmis apgyvendinami asmenys (ne daugiau kaip po 10 asmenų vienoje grupėje).
Valstybės ir savivaldybės vaikų globos namų tikslus ir uždavinius, globos namų teises, darbo organizavimą, darbuotojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, darbo apmokėjimo tvarką, finansavimą, vaiko apgyvendinimą, jo laikiną išleidimą ir išvykimą bei globos namų likvidavimą, reorganizavimą ir pertvarkymą reglamentuoja Bendrieji valstybės ir savivaldybės vaikų globos namų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A1-68.
R. Pabedinskienė (2004), atskleisdama vaiko globos teorinius metmenis, pateikė išvadą, kad „Pagal institucinį vaiko globos organizavimo modelį yra išskiriami du kriterijai: pavaldumas (steigėjas) ir teikiamos paslaugos. Šie kriterijai lemia vaiko globos institucijos veiklos pobūdį, todėl vaiko apgyvendinimą tam tikro tipo vaiko globos institucijoje lemia vaiko išsivystymas, sveikata, amžius bei institucijoje teikiamos paslaugos.
Jeigu norite globoti (rūpinti) šeimoje be tėvų globos likusį vaiką, turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Jeigu esate Kauno miesto gyventojas, turite kreiptis į Kauno miesto vaiko teisių apsaugos teritorinį skyrių (A. Juozapavičiaus pr.).
Globoti (rūpinti) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise. Nuolatiniu globotoju gali tapti 21-65 m. asmenys turintys sąlygas vaikui augti (būstas nebūtinai turi būti nuosavas). Budintis globotojas neprivalo būti susituokęs ir turėti jam priklausantį būstą.
Štai pagrindiniai žingsniai, kuriuos reikia atlikti norint tapti globėju (rūpintoju):
Tapus vaiko globėju (rūpintoju), per visą globos laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir kiti globos centro specialistai, kurie teiks įvairiapusę pagalbą, paramą, kvies Jus aktyviai įsilieti į globėjų (rūpintojų) bendruomenę. Globos koordinatorius ir globos centro specialistų komanda suteiks Jums galimybę tobulinti savo gebėjimus vaikų auginimo srityje, suteiks įvairiapusę paramą ir pagalbą, kvies aktyviai įsitraukti į globėjų bendruomenę, dalyvauti susitikimuose, renginiuose.
Kiekviena savivaldybė budinčiam globotojui per globos centrą, taip pat globėjui (rūpintojui) gali tiesiogiai skirti ir mokėti pagalbos pinigus Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip pat skirti vienkartinę materialinę pagalbą (įsikurti, gydytis ir pan.) ar kitas išmokas.
Budintiems globotojams teikiama finansinė parama apima:
Budintiems globotojams Globos centras taip pat organizuoja laikino atokvėpio paslaugas, kurių tikslas - suteikti trumpalaikį poilsį budintiems globėjams - atgauti energiją, jėgas, atkurti darbingumą, dalyvauti sociokultūriniame visuomenės gyvenime. Jos teikiamos budinčio globotojo ir Globos centro susitarimu. Budintys globotojai privalo baigti mokymus pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos pagrindinę dalį ir specializuotų mokymų dalį - šie mokymai nekainuoja.

Socialinė globa atskirta nuo kitų socialinių paslaugų rūšių, vadovaujantis 2006 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymo Nr.X-493 nuostatomis. Dažniausiai socialinės globos paslaugas teikia socialiniai darbuotojai, kurie patys yra šios paslaugos organizatoriai bei koordinatoriai. Teikdami socialines paslaugas, socialiniai darbuotojai bendradarbiauja su kitų profesijų specialistais. Socialinis darbas, jo teikiamos paslaugos turi turėti kokybės standartus ir jų siekti. B. Žydžiūnaitė (2007) teigia, kad socialinio darbo kokybė nėra objektyvus, nekintantis dydis. Kokybė, kokybės standartai yra susitarimo dalykas, todėl socialinio darbo kokybės samprata nebus ta pati įvairiose valstybėse.
Šios institucijos rūpinasi, kad paslaugos būtų geros, kiek galima pigesnės, kad joms pakaktų numatyto biudžeto. Socialiniai darbuotojai tiesiogiai dirba su klientais ir jiems rūpi, kad jų darbui būtų sudarytos tinkamos sąlygos, kurios leistų dirbti kokybiškai. Svarbi individuali prieiga prie kliento, ir kad vienam atvejui išnagrinėti reikia daug laiko. Socialinio darbo klientams norisi gero santykio, supratimo, saugumo, pagarbos, užuojautos.
Galimybė išmatuoti socialinio darbo poveikį globos namų ugdytiniams yra labai ribota. Kaip išmatuoti, ar socialinis darbuotojas kiek nors padeda jiems spręsdamas problemas, siekdamas pozityviosios ugdytinis socializacijos? Kaip išmatuoti socialinio darbuotojo ir globotinis santykis intensyvumą, pasitikėjimą vienas kitu, atvirumą? Respondents atsakymų pasiskirstymas sudaro sąlygas tvirtinti, kad, pereinant prie dešimties socialinės globos paslaugų licencijavimo, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai daug dėmesio privalo skirti darbui su socialinės globos įstaigos vadovais ir visų pirma jiems išaiškinti, kas yra kokybiška, vakarietiškus standartus atitinkanti socialinė globa.
Asmens teisių užtikrinimo principai socialinėje globoje:

2006 m. sausio 19 d. priimtas LR Socialinių paslaugų įstatymas Nr.X-493. Šis įstatymas Lietuvoje ir sukuria prielaidas naujos - socialinio darbo - profesijos tapsmui. Socialinis darbas, kaip profesinė veikla, yra pripažintas visame pasaulyje. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. sausio 4 d. įsakymu Nr.A1-2 patvirtintame ,,Socialinio darbuotojo kvalifikacinis reikalavimų apraše" socialinis darbas apibūdinamas kaip ,,profesinė socialinio darbuotojo veikla, nukreipta ryšių tarp žmonių ir jų aplinkos pagerinimui, siekiant sustiprinti asmens ar jų bendruomenės prisitaikymo prie aplinkos galimybes bei padėti jiems integruotis visuomenėje". Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. sausio 4 d. įsakymu Nr.A1-2 patvirtintame ,,Socialinio darbuotojo kvalifikacinis reikalavimų apraše" socialinis darbuotojas - ,,asmuo, dirbantis socialinį darbą ir turintis reikiamą kvalifikaciją".
Pensijos ir kompensacijos skiriamos asmenų, turinčių teisę jas gauti, arba asmenų globėjų, jeigu šie asmenys pripažinti neveiksniais šioje srityje, arba jų, kaip neįgaliųjų, aprūpintojų, arba jų įgaliotų asmenų (toliau kartu - teisėti atstovai) prašymu. Pensijos nepilnamečiams asmenims skiriamos jų tėvų (įtėvių) ar globėjų (rūpintojų) prašymu.
Prašymai teikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms (toliau - Fondo administravimo įstaiga). Kreipimosi dėl pensijos ar kompensacijos data laikoma diena, kurią gautas prašymas su visais Nuostatų 6, 11-13 ir (ar) 40 punktuose nurodytais pensijai ar kompensacijai skirti būtinais dokumentais. Jeigu prašymas skirti pensiją ar kompensaciją su visais reikiamais dokumentais siunčiamas paštu, kreipimosi dėl pensijos ar kompensacijos data laikoma prašymo išsiuntimo diena, pažymėta vietos pašto spaude.
Jeigu asmuo kartu su prašymu pateikia ne visus dokumentus, kurių reikia pensijai ar kompensacijai skirti, Fondo administravimo įstaiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į asmenį, prašydama pateikti trūkstamus dokumentus arba ją informuoti, kad dokumentų nepateiks, jei šios informacijos nepateikė prašyme skirti pensiją ar kompensaciją. Jei asmuo Fondo administravimo įstaigą informuoja, kad nepateiks pensijai ar kompensacijai skirti būtinų dokumentų, nurodytų Nuostatų 6.4.1-6.4.12 ir (ar) 40.1 papunkčiuose, vadovaujamasi Nuostatų 10 punktu. Asmuo, informuodamas Fondo administravimo įstaigą, kad nepateiks Nuostatų 6.4.1 papunktyje nurodyto dokumento, Fondo administravimo įstaigą taip pat informuoja apie darbovietes, kuriose jis dirbo iki 1993 m. gruodžio 31 d., ir darbo jose laikotarpius arba nurodo, kad iki 1993 m. gruodžio 31 d. nedirbo.
Kreipdamasis (atvykęs į Fondo administravimo įstaigą, registruotu laišku ar elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje) dėl pensijos ar kompensacijos skyrimo, asmuo ar jo teisėtas atstovas turi pateikti dokumentų, kurių reikia pensijai ar kompensacijai skirti, originalus arba patvirtintas jų kopijas, išskyrus atvejus, kai duomenys (dokumentai), būtini pensijai ar kompensacijai skirti, yra valstybės ar žinybiniuose registruose, valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose arba Fondo administravimo įstaiga šiuos duomenis (dokumentus) gauna tiesiogiai pagal duomenų teikimo sutartis.
Jei asmuo pateikia dokumentų kopijas, jos turi būti patvirtintos dokumentus išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, įstaigos ar organizacijos, notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, arba konsulinio pareigūno, arba kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno. Pensijai ar kompensacijai skirti ir (ar) mokėti pateikti dokumentai, išduoti užsienio valstybių institucijų, turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 10 nustatyta tvarka.

Jei besikreipiantis dėl pensijos ar kompensacijos skyrimo asmuo Fondo administravimo įstaigą informuoja, kad pats nepateiks pensijai ar kompensacijai skirti būtinų Nuostatų 6.4.1-6.4.12 ir (ar) 40.1 papunkčiuose nurodytų dokumentų, Fondo administravimo įstaiga per 5 darbo dienas nuo nurodytos informacijos gavimo dienos, o jei asmuo nurodo, kad nepateiks Nuostatų 6.4.1 papunktyje nurodyto dokumento, - per 5 darbo dienas nuo informacijos apie darbovietes, kuriose jis dirbo iki 1993 m. gruodžio 31 d., ir darbo jose laikotarpius gavimo dienos arba nurodymo, kad iki 1993 m. gruodžio 31 d. nedirbo, pati surenka trūkstamus dokumentus (jų kopijas).
Svarbu: Neįgaliųjų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (visiškos negalios invalidų) slaugos namuose, laikas teisei į išankstinę senatvės pensiją nustatyti pagal Pensijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalį jų globėjams ir rūpintojams skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią jie paskirti globėjais ar rūpintojais. Jeigu asmuo paskirtas globėju ar rūpintoju anksčiau, negu jo globotiniui ar rūpintiniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. globotinis ar rūpintinis pripažintas visiškos negalios invalidu), šio neįgalaus asmens slaugos namuose laikas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią globotiniui ar rūpintiniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. globotinis ar rūpintinis pripažintas visiškos negalios invalidu).
Priėmusi sprendimą dėl pensijos ar kompensacijos skyrimo, Fondo administravimo įstaiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas asmeniui turi išsiųsti (įteikti) šio sprendimo nuorašą. Asmens prašymu pateiktų dokumentų originalai jam grąžinami. Fondo administravimo įstaigoje paliekamos grąžinamų dokumentų kopijos, patvirtintos Fondo administravimo įstaigos valstybės tarnautojų ar darbuotojų, įgaliotų tvirtinti kopijų tikrumą. Paskyrus pensiją, Fondo administravimo įstaiga asmeniui išduoda pensijos gavėjo pažymėjimą, kurio formą nustato Fondo valdyba.
Pensijas ir kompensacijas moka Fondo administravimo įstaiga. Pensijos, išskyrus išankstinę senatvės pensiją, ir kompensacijos mokamos už einamąjį mėnesį Fondo valdybos nustatyta tvarka. Išankstinė senatvės pensija ir nukentėjusių asmenų, nukentėjusių asmenų našlių ir našlaičių bei mokslininkų valstybinės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį.
Išmokant pensiją pagal Pensijų įstatymo 42 straipsnio 5 dalį, išvykimo mėnesiu laikomas mėnuo, kurį išvykstantis gyventi į užsienį asmuo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja savo išvykimą. Užsienyje gyvenantys asmenys, gaunantys pensijas pagal Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2-4 punktus, 42 straipsnį, iki kiekvienų metų pabaigos turi atsiųsti (pateikti) Fondo administravimo įstaigai dokumentą, patvirtinantį, kad gyvena užsienio valstybėje arba kad gyvi ir yra tam tikroje vietovėje, išskyrus Nuostatų 331 punkte nustatytą atvejį. Šis dokumentas turi būti išduotas (dokumento kopija patvirtinta) ne anksčiau kaip einamųjų metų spalio 1 d. Laiku neatsiuntus (nepateikus) šio dokumento, pensijos mokėjimas nuo ateinančių metų sausio 1 d. sustabdomas. Pateikus trūkstamą dokumentą, pensijos mokėjimas pratęsiamas nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu pensijos gavėjui teisė gauti šią pensiją buvo išlikusi.
Jei Fondo administravimo įstaiga duomenis apie tai, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje arba kad gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, iš kitos valstybės kompetentingos įstaigos gauna tiesiogiai (arba asmuo, atvykęs į Fondo administravimo įstaigą, pateikia galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, raštu patvirtina savo gyvenamąją vietą užsienio valstybėje ir pateikia toje užsienio valstybėje išduotą dokumentą, kuriuo remiantis galima nustatyti, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje (užsienio valstybės išduotą piliečio pasą, tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą ar kt.), ji praneša asmeniui, jog jam nereikia siųsti dokumento, patvirtinančio, kad jis gyvena užsienio valstybėje arba kad gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.
Ši informacija pateikiama remiantis teisės aktais, galiojančiais 2023 m. spalio 26 d.