Vaikų sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau viena svarbiausių ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos sudedamųjų dalių yra vaikų fizinis aktyvumas. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir savitas, todėl ir sveikatos ugdymas turi būti labai individualus, priklausantis nuo vaiko sveikatos, užsigrūdinimo laipsnio, fizinio parengtumo, nervų sistemos stabilumo, šeimoje sudarytų įgūdžių ir įpročių. Fiziškai aktyvus gyvenimo būdas, sportavimas laisvalaikiu yra žinomi kaip fizinį pajėgumą, savijautą gerinantys ir sveikatą stiprinantys veiksniai.

Fizinis aktyvumas padeda tenkinti biologinį vaiko poreikį judėti, skatina motorikos vystymąsi, stimuliuoja organizmo augimą, gerina protinį ir fizinį darbingumą, stiprina sveikatą. Remiantis 2018 metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuvoje pakankamai fiziškai aktyvūs buvo tik 10 proc. 10-17 metų vaikų. PSO ir Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centrai 5-17 metų vaikams rekomenduoja kasdienę, bent 60 min. trukmės vidutinio ar didelio intensyvumo fizinę veiklą, kuriai nereikėtų ypatingų sąlygų ar didelių pastangų. Be to, į kasdienį vaikų fizinį aktyvumą 3 k./sav. turėtų būti įtraukiama raumenis bei kaulus stiprinanti fizinė veikla.
Vaikai gali rinktis jiems patinkančią fizinės veiklos formą, atitinkančią minėtas rekomendacijas. Pateikiame palyginamąją lentelę pagal fizinio krūvio pobūdį:
| Intensyvumas | Veiklos pavyzdžiai | Požymiai |
|---|---|---|
| Vidutinis | Spartus ėjimas, paspirtukas, dviratis | Vaikas gali kalbėti, bet negali dainuoti |
| Didelis | Bėgimas, futbolas, šokinėjimas per virvę | Sunku pasakyti kelis žodžius be stabtelėjimo |
Fizinio raštingumo sąvoka turėtų būti suvokiama kaip gebėjimas panaudoti bendruosius judėjimo įgūdžius kompetentingu, sąmoningu būdu ir elgsena. Labai svarbu nepamiršti, kad ikimokyklinis amžius yra pats reikšmingiausias ugdant vaikų fizinį raštingumą. Tad tikslinga vaikus išmokyti pasirinkti ne tik mėgstamą fizinę veiklą, bet ir tinkamai pasirinkti saugius fizinius pratimus.

Dažnai tenka girdėti klausimus: ar gali vaikai atlikti jėgos pratimus, ar tai nepavojinga? Sporto mokslas jau seniai paneigė šiuos mitus. Kalbant apie vaikus ir paauglius, jėgos pratimai yra labai svarbūs norint sustiprinti kaulus, minkštuosius audinius ir taip sumažinti traumų tikimybę. Be jėgos pratimų atlikimo, labai svarbu vaiką išmokinti ir pagrindinių bazinių judesių: taisyklingas ėjimas, bėgimas, šuoliai, metimai, kūlversčiai, gaudymas.
Judrieji žaidimai - tai vaikui maloni veikla, kurioje jis elgiasi spontaniškai, pats numato žaidimo tikslus, suteikia jiems prasmę ir kontroliuoja šią veiklą. Žaisdami vaikai išmoksta sutartinai veikti didelėje žaidėjų grupėje, paklusti žaidimo taisyklėms, tiksliai atlikti pareigas. Sukviesti žaisti padeda linksmos skaičiuotės, eilėraštis, mįslės, žvali nuotaika, siurprizai. Mokytojas ar tėvai gali kryptingai veikti žaidėjus, ugdyti teigiamus asmenybės bruožus: drausmingumą, iniciatyvumą, pagalbą draugui, tikslo siekimą.

Tėvų ir pedagogų uždavinys - padėti vaikams pajusti fizinio aktyvumo džiaugsmą. Ilgainiui jie patys nuspręs, kokią vietą jų gyvenime užims sportas. Svarbiausia yra nuo mažens mokyti ir išmokyti kūno kultūros pagrindų: taisyklingos laikysenos ir kvėpavimo, sportinių žaidimų, įvairių pratimų, skirtų kūnui stiprinti.