Iškilios asmenybės ir jų gimimo datos: žvilgsnis į Plungės krašto ir Lietuvos šviesuolių palikimą

Pateiktame tekste, skirtame sudaryti straipsnį apie Gedrės Miseikienės gimimo datą, informacija apie šią asmenybę nebuvo rasta. Tačiau jame gausu duomenų apie kitas iškilias Plungės krašto ir Lietuvos asmenybes, nurodant jų gimimo datas bei indėlį į įvairias sritis. Šis sąrašas atskleidžia turtingą regiono ir šalies kultūrinį, mokslinį bei visuomeninį gyvenimą, pristatant žmones, formavusius savo laikmečio istoriją.

Švietėjai, mokslininkai ir pedagogai

Tarp žymių pedagogų ir mokslininkų randame Elena Adomavičienė (1931 04 12 - 2012 04 01), pedagogė, kraštotyrininkė, edukologijos mokslų daktarė. Ji dirbo Šiaulių pedagoginiame universitete. 1962 - 1982 m. buvo Plungės 1-osios vidurinės mokyklos direktorė. Dr. Kazys Almenas (1907 04 01 - 1980 01 27) buvo veterinarinės medicinos ir agronomijos mokslų daktaras, Lietuvos veterinarijos akademijos dėstytojas. Vėlesniais metais Kazys Almenas (1935 04 11 - 2017 10 07) tapo fiziku, inžinieriumi ir rašytoju. Vitalija Stankevičienė 1995 m. Daujėnuose įkūrė individualią įmonę „Saimeta“ ir atidarė kepyklą. Rimantas Balsys (g. 1961 02 25) yra humanitarinių mokslų daktaras, KU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. Jis gimė ir mokėsi Plungėje. Liepa Butkytė-Gasiulė (g. 1987 09 28 d.) yra Vilniaus universiteto gyvybės mokslų centro biotechnologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, biomedicinos mokslų daktarė. Donatas Butkus (1936 01 24 - 2025 11 18) - Lietuvos geofizikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, Ekologijos ir žmonių saugos tarptautinės mokslų akademijos narys (1997 m.). Dirbo docentu Vilniaus pedagoginiame universitete. Antanas Daukša (1904 01 11 - 1974 02 08) buvo ekonomistas, VU prodekanas.

Literatūros, meno ir kultūros veikėjai

Lietuvos kultūros lauke ryškius pėdsakus paliko įvairių sričių kūrėjai. Povilas Abelkis (1906 01 27 - 1957 08 07) buvo prozininkas ir leidėjas, gimęs Žemaičių Kalvarijoje. Vytautas Alantas (Jakševičius) (1902 06 18 - 1990 06 24) - rašytojas, žurnalistas. Plungės gimnazijoje 1924-1925 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, kur parašė eilėraščių rinkinį „Amžini laužai“. Stasys Anglickis (1905 12 22 - 1999 02 26) buvo poetas, gimęs Bernotavo kaime. Julius Anusavičius (1825 04 24 - 1907 02 26) taip pat buvo poetas ir 1863 m. sukilimo dalyvis. Paulius Augius (Augustinavičius) (1909 09 02 - 1960 12 07) buvo dailininkas, grafikas. Romualdas Balčiauskis (1957 12 14 - 2002 03 14) - muzikantas, Plungės meno mokyklos pedagogas ir muzikos instrumentų derintojas. Buvęs Plungės kultūros namų direktorius (1997 - 1991). Jam vadovaujant buvo pastatytas naujas kultūros namų pastatas. Jonas Brežinskis (g. 1878) buvo vienas iš „Saulutės” laikraščio, ėjusio Nepriklausomos Lietuvos metais, korespondentų. Jam priklausė slapyvardis Izidorius Brutenis. Ignas Budrys (1933 12 25 - 1999 01 29) - tapytojas, akvarelistas. Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė (g.1947 03 11) - dailininkė, tapytoja, grafikė, gimusi Plungėje. Tautodailininkas ir medžio drožėjas Jakovas Bunka (1923 07 13 - 2014 07 30) gimė ir gyveno Plungėje, buvo Plungės žydų muziejaus įkūrėjas ir vadovas, o nuo 2012 m. - Plungės miesto garbės pilietis. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875 09 22 - 1911 03 10), dailininkas ir kompozitorius, mokėsi Plungėje, M.Oginskio muzikos mokykloje. Jo žmona, rašytoja Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė (1886 03 13 - 1958 12 01) jaunystėje su tėvais gyveno Kuliuose. Karolis Dapkus (1933 12 19 - 2020 07 22) buvo aktorius ir artistas, gimęs Plungėje. Borisas Dauguvietis (1885 03 26 - 1949 07 13) - režisierius, aktorius, dramaturgas, artistas, karo metais gyvenęs Plungės rajone. Juozas Domarkas (g. 1936 07 28) yra dirigentas, dirbantis nacionalinėje filharmonijoje ir yra Plungės miesto garbės pilietis (nuo 2003). Stasys Domarkas (g. 1939 04 15) taip pat dirigentas, Klaipėdos muzikinio teatro vadovas, vyriausiasis dirigentas.

Religinės bendruomenės ir dvasininkai

Dvasinė lyderystė ir religinė veikla taip pat yra svarbi regiono istorijos dalis. Benediktas Apolinaras Bagdonas (g. 1907 07 23 - 1977 12 20) buvo kunigas pranciškonas. Nuo 1950 gyveno ir kunigavo JAV, Bridgeville. Brunonas Bagužas (1920 08 31 - 2008 09 09) buvo kunigas, politinis kalinys, dėstė Kretingos Šv. Antano kolegijoje, parašė prisiminimus, tris pamokslų tomus, Alsėdžių parapijos istoriją, buvo aktyvus Sąjūdžio veikėjas. Kunigas vienuolis pranciškonas Tėvas Paulius, Saulius Bytautas (g. 1958), 17 metų kunigavo Plungėje (1995 - 2012). Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius (1887 11 23-1946 11 18) rėmė Žemaitijos partizanus ir kunigavo Alsėdžiuose. Stanislovas Budvytis (1896 05 05 - 1961 10 23) buvo kunigas kanauninkas, Mažeikiuose pastatęs Švenčiausios Jėzaus Širdies bažnyčią. Kunigas rezidentas Antanas Bunkus (1923 04 01 - 2018 07 05) yra Grūšlaukės parapijos bažnyčios statytojas. Algirdas Mykolas Dobrovolskis - Tėvas Stanislovas (1918 09 29 - 2005 06 23) buvo kunigas, pamokslininkas, vienuolis kapucinas, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai veikėjas. 1945 - 1947 m. kunigavo Plungėje.

Visuomenės ir politikos veikėjai, sportininkai

Regionas taip pat išaugino daug aktyvių visuomenės ir politikos veikėjų bei sportininkų. Vitalijus Andriušaitis (g. 1927 06 26 - 2006 10 09) buvo kandidatas į sporto meistrus, sporto mokyklos treneris, ir Plungės miesto garbės pilietis (nuo 2001). Plungės miesto tarybos pirmininku-burmistru 1934 - 1940 m. buvo Kazimieras Augūnas. Vanda Bendorienė (g. 1953 12 28) yra įmonės Plungės vaikų globos agentūra Cyrulis” vadovė ir Plungės miesto garbės pilietė (nuo 2017m.). Rimantas Benetis (g. 1957 07 03) yra prof. dr., KMU klinikų kardiochirurgijos klinikos vadovas, KMU Medicinos fakulteto docentas, Kauno apskrities kardiochirurgijos ekspertas, bei Plungės miesto garbės pilietis (nuo 2010m.). Rasa Budbergytė (g. 1960 05 08) - Lietuvos teisininkė, politikė, Seimo narė, 2016 m. paskirta LR finansų ministre. Kazys Budginas (g. 1872 06 14 - ) 1-ojo pasaulinio karo metais (nuo 1915) buvo Plungės burmistru. Vladas Burba (g. 1966 09 10) - buvęs Lietuvos dziudo imtynininkas, olimpietis, gimęs Plungėje. Laima Domarkaitė (g. 1970 04 01) yra Lietuvos šachmatininkė, Moterų FIDE meistrė (1998 m.), daugkartinė Lietuvos moterų šachmatų čempionė, Lietuvos olimpinės moterų šachmatų rinktinės narė.

Iškiliausių Plungės krašto ir Lietuvos asmenybių gimimo datos bei indėlis

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis

Gabriẽlės Petkevičáitės-Btės atminmo medãlis „Tarnaukite Lietuvai“, Seimo įsteigtas apdovanojimas, skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Medalis gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams, piliečių bendruomenėms, asociacijoms ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, atitinkantiems apdovanojimo medaliu skyrimo kriterijus. Apdovanojimo medaliu skyrimo kriterijus nustato ir apdovanojamą medaliu asmenį išrenka Seimo valdybos sudaryta komisija. Siūlyti kandidatus apdovanoti medaliu turi teisę valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, asociacijos, mokslo, mokymo, kultūros įstaigos, piliečių bendruomenės, labdaros organizacijos ir kiti juridiniai asmenys. Nugalėtojai skelbiami ir apdovanojami kasmet 03 30 (G. Petkevičaitės-Bitės gimimo diena) Panevėžyje vykstančiame renginyje.

Vietos verslo ir ūkininkų iniciatyvos

Pateiktame sąraše taip pat atsispindi įvairios vietos verslo ir ūkininkų iniciatyvos, kurios prisideda prie regiono ekonomikos. 1998 m. ūkininkas Audrius Banionis įkūrė ūkį, kuris darbščių žmonių pastangomis išaugo į daugiašakį ūkį. Ūkininkų Audronės ir Albino Kisielių įkurta įmonė savo veiklą pradėjo 1996 metais. Vitalija Stankevičienė 1995 m. Daujėnuose įkūrė individualią įmonę „Saimeta“ ir atidarė kepyklą, kurioje pagal šeimos receptą, naudojant tik natūralias žaliavas bei medinius duonkubilius, buvo kepama lietuviška ruginė duona. Kasia ir Zbignevas Jankūnai ūkinę veiklą pradėjo 1990-ais metais, įsigiję 8,1 ha žemės ir tris melžiamas karves. Su didele meile, tik iš natūralių produktų, mažoje šeimos kepyklėlėje kepami tradiciniai šakočiai, kuriems suteiktas Lietuvos tautinio paveldo produkto sertifikatas. UAB „Du medu“ pagrindinės veiklos kryptys: ekologinis ūkininkavimas, ekologiškų produktų perdirbimas, jų gamyba ir pardavimas. Pirkėjų itin pamėgta ekologinė naminė duona ne tik kepama, bet ir užauginama šeimos ūkyje nuo grūdo. 2003 metais Edmundas ir Regina Šimatoniai įkūrė žemdirbystės ūkį ir jau antrą dešimtmetį šviežiomis daržovėmis džiugina Ukmergės, Utenos ir Vilniaus miestų ir rajonų gyventojus. Ūkis specializuojasi ankstyvųjų bulvių auginime. UAB „Mėsos guru“ - tai pietvakarių Lietuvoje, Šakių rajone, įsikūrusi moderni, aukščiausios kokybės jautieną ruošianti ir rinkai tiekianti kompanija. Ūkininko Dariaus Marcinkevičiaus ūkis įkurtas 2011 metais sausio 12 dieną, kuris randasi Kiemėnų kaime, Pasvalio rajone. Ūkyje yra auginamos kiaulės, grūdinės kultūros, pašariniai augalai. Įmonė savo veiklą pradėjo kepdama kaimišką ruginę duoną ir pyragus. Visa duona kepama pagal senovinius receptus malkomis kūrenamoje krosnyje. MB „Samogitia Merchant“, dar kitaip vadinama „Naturalia ūkis“, prekiauja Lietuvos ūkyje užaugintų mėsinių galvijų šviežia mėsa - veršiena, ėriena, triušiena, vištiena, kalakutiena, kiauliena. Iš derlingų Suvalkijos lygumų, iš Vilkaviškio raj. užaugintos braškės auginamos nuo 1999 m. Mažoji bendrija „Chotėjus“ yra įsikūrusi Panevėžyje. Veikla prasidėjo nuo šakočių kepimo, kurie kepami pagal receptą, atkeliavusį iš „smetoniškos“ Lietuvos laikų. UAB „Karališka žuvis“ - Vilniaus pašonėje įsikūręs nedidelis žuvies ruošimo cechas su tradicine rūkykla, moderniais metodais valdanti „Geros Žuvies“ prekinį ženklą. Uždaroji akcinė bendrovė Dembavos medelynas įsikūrusi Panevėžio rajone, Dembavos kaime. Gintas Cimakauskas ūkininko ūkį įkūrė 1998 m. rugpjūčio 27 d. Pagrindinės ūkio veiklos kryptys - augalininkystė ir paukštininkystė. Ramunė Cibienė savo bitynus yra išdėsčiusi Anykščių ir Ukmergės rajonų pamiškėse arba prie buvusių vienkiemių, apsodintų liepų ir klevų alėjomis. UAB “Namų tekstilė” pradėjo savo veiklą nuo 2003m. spalio mėn. UAB „A grupė“- lino tekstilė Jūsų šeimai ir namams.

Ūkininkai Dalia ir Edvardas Abukauskai raugia įvairiausius vaisius ir daržoves. Jų asortimentas gausus ir daugelį gali nustebinti: agurkai, paprikos, visų rūšių kopūstai, aitriosios paprikos, moliūgai, česnakai, slyvos, kriaušės, obuoliai, pomidorai, šparaginės pupelės, smidrai, kukurūzai, įvairios mišrainės, kimchi ir daugybė kitų. Tai yra natūralus probiotikas, reikalingas mūsų organizmui. Valdemaro Ašmėgos ūkis tiekia išskirtinės kokybės bičių produktus: medų, bičių duonelę, žiedadulkes, pikį, mišinukus. 2000 m. Leonas Rutkauskas Širvintų rajone, Motiejūnų kaime įkūrė modernų kalakutų auginimo ūkį. Vitalijus Petronis ūkininkauja nuo 1998 m., o nuo 2000 m. pradėjo sodinti sodą ir uogyną. Sode auga devynių veislių obelys. Širvintų rajono Meiliūnų kaime turintys pieno fermą ūkininkai Asta ir Eugenijus Paliuliai Vilniuje veikiančiuose mobiliuose turgeliuose kasdien parduoda nedideliame savo cechelyje pagamintus pieno produktus - sūrius, varškę, pieną. Algirdas Misiūnas puoselėja nemenką bitininkystės ūkį, pradėtą kurti daugiau nei prieš dešimtmetį nuo dviejų avilių. Ūkininkė Rasa Skučienė augina avietes, braškes, gervuoges ir obelų sodą. Barčių kaime nuo 2006 metų ūkininkaujantys Zita ir Vytautas Keršiai augina ir prekiauja įvairiomis daržovėmis, vaisiais ir vištų kiaušiniais. Gintaro Sabaliausko 2005 m. registruotame uogininkystės ūkyje, Sasnavoje, Marijampolės savivaldybėje, auga beveik visos vasaros uogos. Pūrų šeimos ūkis žiemą augina mėsinius viščiukus. Mindaugo Šlapkausko ūkis įkurtas 2004 metais, bet pirmieji sodinukai pasodinti 2006 metais - 30 arų aviečių laukelis. Šiuo metu Mindaugo Šlapkausko ūkis siekia 12 ha sodų bei uogynų. Ūkininkas-bitininkas Gražvidas Rakauskas 1980 m. baigė Kauno Mičiurino tarybinį ūkį - technikumą ir įgijo bitininko specialybę. Ūkininkės Skaidrutės Slibinskienės ūkis yra įkurtas 1995 m. Vilkaviškio raj., Pilviškių sen., Talkiškių kaimo nuošaliame vienkiemyje. Jau beveik 20 metų gyvuojantis Audriaus ir Aušrinės Daugėlų pieno ūkis užsiima pieno ir pieno produktų gamyba. UAB „Gėlės ir daržovės“ nuo 2009 metų augina gėles ir daržoves uždarame ir atvirame grunte. Ūkininko Manto Baršio „Laužėnų kaimo sūrinės“ šeimos ūkyje auginamos ožkos, duodančios skanų, mišku kvepiantį pieną. Ožkų pienas perdirbamas į kelių rūšių brandintą, šviežią sūrį bei jogurtą. Bronislovo Vošterio ūkis augina sėmenis, kmynus, žirnius, belukštes avižas. Taip pat ūkis gamina sėmenų aliejų, rapsų aliejų. Ežerų krašte įsikūrusio ūkio žuvies veisimo ir auginimo tradicijos mena dar gilius 1924 m. Mes kepame pyragus: šakočius ir šimtalapius. UAB “Gardulis” turi gilias tradicijas mėsos gaminių, ypač rūkytų, gamyboje.

tags: #gedre #miseikiene #kada #gimusi

• stilingi ir patogūs vaikiški kalėdiniai megztiniai
• Veiklos penkiamečiams Marijampolėje
• Sužinokite daugiau apie Chicco kūdikių prekių asortimentą
• fizinio aktyvumo nauda laukiantis
• Patarimai maloniam naujagimio maudymui