Socialinės globos įstaigų veikla Lietuvoje yra griežtai reglamentuojama daugybe teisės aktų, kurie užtikrina teikiamų paslaugų kokybę, darbuotojų kompetenciją bei gyventojų teisių apsaugą. Teisminė praktika šioje srityje dažnai remiasi šių pamatinių dokumentų aiškinimu, todėl įstaigų vadovams ir darbuotojams svarbu gerai išmanyti tiek nacionalinius įstatymus, tiek specifinius ministro įsakymus.

Pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis visą sistemą, yra Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas (2006 m.). Svarbūs ir kiti teisiniai aktai, nustatantys įstaigų veiklos standartus:
Svarbu paminėti, kad vietos savivaldos lygmeniu yra priimami papildomi dokumentai, tokie kaip Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos aprašai (pvz., Varėnos rajono savivaldybės mero 2024 m. rugpjūčio 6 d. potvarkis Nr. MV-446) bei mokėjimo už paslaugas tvarkos.
Teisminėje praktikoje dažnai nagrinėjami ginčai, susiję su darbo santykiais ir darbuotojų kvalifikacija. Pagrindiniai reikalavimai įstaigų personalui nustatyti šiuose dokumentuose:
| Dokumentas | Paskirtis |
|---|---|
| Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksas | Elgesio standartų nustatymas |
| Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašas | Kompetencijos vertinimas |
| Darbo laiko sąnaudų normatyvai | Darbo krūvio reglamentavimas |
Stacionarios socialinės globos įstaigos privalo laikytis griežtų higienos normų bei sveikatos priežiūros reikalavimų. Svarbiausi teisės aktai čia yra:

Be minėtų sričių, įstaigų veikla neatsiejama nuo dokumentų valdymo, kurį reglamentuoja Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, bei asmens duomenų apsaugos, kurią prižiūri Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Tinkamas visų šių normų laikymasis padeda išvengti teisinių ginčų ir užtikrinti sklandų socialinės globos įstaigos darbą.