Magijos menas: Patarimai, kaip sekti pasakas vaikams
Pasakos yra daugiau nei tik istorijos - tai tiltas iš širdies į širdį, lavinantis kalbą, skatinantis fantazuoti ir padedantis pažinti gyvenimą bei save. Jos džiugina ir, jei reikia, nuramina. Pasakos gali tapti puikia tėvų ir vaikų bendravimo priemone. Vaikai, kuriems skaitomos pasakos, suvokia, kad tuo metu tėveliai skiria dėmesį tik jiems.
Niekada nėra per anksti vaikams sekti ir skaityti pasakas. Pasakas sekti ir dainuoti lopšines vaikui galima nuo pat pirmų dienų. Amerikos pediatrų akademija pabrėžia skaitymo garsiai svarbą visiems ikimokyklinio amžiaus vaikams, įskaitant ir kūdikius. Logopedė K. Jurevičiūtė priminė, kad pasakas sekantys ar jas vaikams skaitantys tėvai gali labai lengvai paskatinti vaikus ir pačius kurti pasakas.
Kodėl pasakos yra svarbios vaiko raidai?
Rudolfas Štaineris, Valdorfo pedagogikos įkvėpėjas, yra pasakęs, kad pasakos - tai tautų sapnai. Taip, kaip mūsų naktiniai sapnai gali mums pašnabždėti tai, ko kasdienybėje nepastebime, ko nenorime suprasti, taip ir pasakos pasakoja apie tai, kad vyksta mūsų dvasioje. Vaikams nereikia aiškinti pasakų, jų namai yra mūsų pasąmonė.
Bruno Bettelheimas, garsus žydų kilmės amerikietis vaikų psichologas ir psichiatras, savo darbe „Kodėl mums reikia stebuklo“ teigia, kad pasakos per savo unikalią struktūrą perduoda vaikui tai, kas labai svarbu kiekvienam bręstančiam žmogui - įrankius suvaldyti savo vidinį pasaulį, orientyrus suvokti sudėtingas gyvenimo situacijas ir pagalbą ieškant iš jų išeities. Pasakos padeda pažinti save ir kitus, skirti gėrį ir blogį, priimti ne tik šviesiąją, bet ir tamsiąją gyvenimo pusę, suteikia drąsos ir mažina įtampą susidūrus su bauginančia, nepažįstama tikrove.
Dvasinės būsenos pasakose nusakomos piešiant vaizdus ir pasakojant apie veikėjų elgesį. Pasakose dvasiniai vyksmai perteikiami vaizdais. Kai herojus susiduria su dideliais vidiniais sunkumais, kurie atrodo neįveikiami, neaprašoma jo psichologinė būsena - užtat vaizduojama, kad jis pasiklydo tankiame, neįžengiamame miške, nežino, kuriuo keliu pasukti, neteko vilties iš ten išeiti. Tai reiškia, kad sąmoningas siekis suteikti konkrečiam žmogui ką nors konkretaus niekada negali būti meno kūrinio tikslas.
Pasaka visų pirma yra meno kūrinys. Jei pasaka sekama turint kokį nors kitą apibrėžtą tikslą, o ne suteikti jam daugiau patirties, ji virsta pamokoma istorija, pasakėčia ar kokia kitokia didaktika ir geriausiu atveju randa atgarsį vaiko sąmonėje, o vienas didžiausių šios literatūros formos privalumų yra tai, kad ji tiesiogiai veikia ir vaiko pasąmonę.
Kaip efektyviai sekti pasakas?
Visa pasakos galia guosti, jos simbolinės prasmės ir ypač tarpusavio bendravimo prasmė geriausiai atsiskleidžia tada, kai pasaka sekama, o ne skaitoma. Sekti geriau, nei skaityti, nes tai leidžia būti lankstesniam. O jei ji skaitoma, tai turėtų būti daroma emociškai įsitraukiant į pasakojimą ir rodant dėmesį vaikui, įsijaučiant į pasakos reikšmę jam. Pasaka vaikui paveikiausiai sekama tada, kai pasakojimo procese dalyvauja ne tik pasakotojas, bet ir vaikas, ir abu daro tam procesui įtaką.
Pasiruošimas pasakos sekimui
- Įsivaizduokite pasaką. Perskaitykite kelis kartus, pagyvenkite su ja, mintyse susikurkite filmą - vieną vaizdinį po kito. Įsivaizduokite, kaip atrodo pasakos herojai, kuo jie apsirengę, kokiuose rūmuose ar trobelėje gyvena, ant kokios krosnies žarsto pelenus, kaip atrodo kvailelio ganomos kiaulės. Kai mintyse susikursite filmą, nebereikės teksto mokytis mintinai, jūs tiesiog „žiūrėsite“ ir pasakosite.
- Išmokite svarbiausias frazes. Kitas žingsnis - išsirinkite kelias frazes, kurios jums atrodo labai svarbios ar gražios, jaudinančios. Jas išmokite mintinai ir kiekvieną kartą, kai seksite, jas pakartokite žodis žodin. Vaikams tai suteiks saugumo, padarys pasaką „atpažįstamą“.
- Išsiaiškinkite neaiškius žodžius. Jei pasakoje minimas „kančiukas“ ar „grabas“, vaikas būtinai paklaus, ką tai reiškia. Pagalvokite, kaip trumpai paaiškinsite mažam vaikui. Tik jokiu būdu neišmeskite iš pasakos neaiškių žodžių - kuo turtingesnė mūsų kalba, tuo turtingesni esame mes patys. Ilgametė žurnalo autorė, pedagogė Vilma Grigienė, sekdama pasakas, stengiasi nieku gyvu netrumpinti, įsiminti visus tuos nesuprantamus, bet ypatingą pasigardžiavimą vaikams teikiančius žodelyčius. Pavyzdžiui, ver-še-ni-kė. Skamba lyg koks burtažodis. Vaikams burtažodžiai patinka. Ji nekeičia senovinių žodžių suprantamais (pavyzdžiui, jei pasakoje yra kančiukas, taip ir seka, nevadina jo botagėliu, bet jei vaikas paklausia, išverčia). Kalbą ji labai brangina, mano, kad ji gali daug papasakoti apie mūsų mąstymą, ir net jei pasakose išlenda to meto svetimybės, mano, kad jos yra svarbios.
Kaip sekti pasakas - praktiniai patarimai
- Rinkitės liaudies, o ne autorines pasakas. Geriau rinkitės liaudies, o ne autorines pasakas. Jei pasaką skaitote, rinkitės knygą be iliustracijų. Tai leidžia vaikui pačiam susikurti vaizdinius.
- Kartokite tas pačias pasakas. Jei vaikas prašo tos pačios pasakos, sekite tą pačią tol, kol jos prašys, net jeigu tai truktų metus. Jei prašo vis naujos, bandykite susitarti ar sukurti tokį ritualą, kad tą pačią pasaką seksite bent kelis kartus. Pradžioje patartina pradėti nuo trumpesnių, pasakų su pasikartojimais, kurias vaikas lengvai įsimintų. Ypač tinka rimuotos pasakos, sekamos su judesiais - jas vaikas mielai kartoja. Pasikartojimai pasakojimui suteikia įtaigumo. Be to, pasikartojantys elementai padeda mažyliui atpažinti pasaką.
- Sekite gyvai ir su intonacija. Patrauksite mažylio dėmesį, jeigu pasakodami įterpsite neįprastų garsų. Jeigu kaitaliosite balsą, nuolat jį paplonindami ir pastorindami - klausytis bus dar įdomiau.
- Leiskite vaikui pasirinkti. Vaikų literatūrą vertėtų rinktis pagal amžiaus kategoriją. Tačiau nereikėtų nuvertinti vaiko interesų - prie skaitymo kartu su suaugusiais pratę ikimokyklinio amžiaus vaikai geba patys puikiai pasirinkti kūrinį iš namų bibliotekos, kurio tema jiems įdomi, o iliustracijos traukia akį.
- Neskubėkite. Jei vaikui, besiklausančiam pasakos, iškyla klausimai, suaugęs turėtų padaryti pauzę ir į juos atsakyti, kartu padiskutuoti. Svarbu paaiškinti skaitomos istorijos sąsajas su realiu gyvenimu, vaiko kasdienybe. Knygos dažnai padeda mažiesiems išreikšti savo mintis ir jausmus, aptarti problemas, jas išspręsti, rasti atsakymus į rūpimus klausimus.
- Nagrinėkite iliustracijas. Skaitydami kartu su vaiku, stabtelėkite įdėmiai apžiūrėti ir aptarti iliustracijas. Paprašykite vaiko įvardinti, kas jose pavaizduota ir kaip iliustracija yra susijusi ar papildo istoriją. Nevenkite užduoti ir daugiau klausimų, susijusių su iliustracijomis ar tekstu - tai skatina samprotauti, lavina vaizduotę, kūrybiškumą ir verbalinį mąstymą.
- Niekada nenaudokite pasakos paskatinimui ar bausmei.
- Tėvų pavyzdys. Vaikai mokosi iš tėvų pavyzdžio. Asmeninis pavyzdys yra svarbiausia. Vaikų skaityti nepriversi.
Vaikų dalyvavimas ir pasakos adaptacija
Liaudies pasakos formavosi kuriant ir perkuriant tas pačias istorijas, kai suaugusieji milijonus kartų jas sekdavo įvairiausiems kitiems suaugusiesiems ir vaikams. Kiekvienas pasakotojas sekdamas pasaką šalindavo ir pridėdavo kokių nors elementų, siekdamas padaryti ją prasmingesnę sau ir klausytojams, kuriuos gerai pažinojo. Kreipdamasis į vaiką, suaugusysis reaguodavo į tai, ką pavykdavo nuspėti iš jo reakcijų. Vis nauji pasakotojai perkurdavo pasaką atsižvelgdami į klausimus, kurių užduodavo vaikai, į džiaugsmą ir baimę, kurią vaikai rodydavo atvirai arba glausdamiesi prie suaugusiųjų. Aklai laikantis išspausdinto pasakos varianto, jos vertė labai sumenksta.
Laimei, vaikai ne tik žino, kaip reaguoti, kai tėvai iškraipo pasakas, bet ir moka savaip susitvarkyti su pasakos elementais, prieštaraujančiais jų emociniams poreikiams. Jie elgiasi taip: visiškai pakeičia pasaką ir prisimena ją kitokią nei pradinis variantas arba papildo detalėmis. Tokį laisvą kaitaliojimą skatina tai, kad pasakos įvykių eiga fantastinė. Pasakojimus, kurie neigia mumyse tai, kas iracionalu, taip varijuoti sunkiau.
Pats gražiausias dalykas kuriant pasakas su vaikais - tai ne tik pats kūrimo procesas, bet ir tai, kas vyksta po to. Pasakos pradeda gyventi savo gyvenimą jūsų šeimoje. Galite iliustruoti sukurtas pasakas kartu - piešti paveikslėlius, lipinti iš plastilino, net siūti personažus. Galite rengti „pasakų vakarus“, kai visa šeima renkasi ir kuria naujas istorijas arba tęsia senas. Svarbiausia - leiskite vaikams matyti, kad jų kūrybiškumas yra vertinamas. Klausykite atidžiai, užduokite klausimus, stebėkitės jų idėjomis. Net jei pasaka atrodo keista ar nelogiška, nereguliuokite per daug. Vaiko vaizduotės pasaulyje visi katinai gali skraidyti, o medžiai - kalbėti. Pasakų kūrimas su vaikais - tai investicija į jų kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį. Kiekviena sukurta pasaka - tai bendras nuotykis, bendra paslaptis, bendras lobis.
Pasakų kūrimas kartu su vaikais
Pasakų kūrimas su vaikais - tai ne tik linksmas laisvalaikio praleidimas. Tai tikra vaizduotės treniruotė, kalbos ugdymas ir emocinio intelekto lavinimas viename. Kai kuriate pasakas kartu, jūsų vaikas mokosi išreikšti mintis, spręsti problemas kūrybiškai ir suprasti, kad jo idėjos yra vertingos. Daugelis tėvų galvoja, kad pasakų kūrimui reikia specialių talentų ar rašytojo įgūdžių. Tiesą sakant, reikia tik noro ir šiek tiek fantazijos - o vaikai turi jos ištisas vandenynus!
Kūrybiškų pasakų kūrimo metodai
- Atsitiktinių žodžių žaidimas. Paruoškite dėžutę ar maišelį ir įmeskite į jį popierėlio lapelius su įvairiais žodžiais: daiktais, veiksmais, būdvardžiais. Kai ateis pasakos kūrimo metas, kiekvienas ištraukia po tris-keturis žodžius. Štai jūsų pasakos ingredientai! Dabar reikia sugalvoti istoriją, kuri sujungtų visus šiuos keistus elementus. Šis metodas puikiai tinka net mažiems vaikams, kurie dar nemoka skaityti - jie gali piešti paveikslėlius vietoj žodžių.
- Grandininė pasaka. Šis metodas idealiai tinka šeimoms, kuriose keletas vaikų arba kai norite įtraukti visą kompaniją. Vienas žmogus pradeda pasaką vienu-dviem sakiniais, kitas tęsia, trečias prideda savo posūkį. Įdomiausia, kad niekas nežino, kur pasaka baigsis! Svarbiausia - nustatyti keletą pagrindinių taisyklių. Šis metodas puikiai lavina klausymo įgūdžius, nes reikia atidžiai sekti, ką pasakė ankstesnis žmogus.
- Pasakos iš nuotraukų. Kiekviena šeima turi krūvas nuotraukų - telefone, kompiuteryje, senose albumuose. Kodėl gi jų nepanaudoti pasakų kūrimui? Galite naudoti ir žurnalų iškarpes, atvirukus, savo piešinius. Ypač įdomu naudoti keistas reklamas ar abstrakčius paveikslus - jos skatina dar kūrybiškiau mąstyti. Vyresniems vaikams galite duoti užduotį fotografuoti specialiai pasakai.
- Daiktų istorijos. Pažvelkite į savo namus nauju žvilgsniu. Kiekvienas daiktas gali turėti savo istoriją, savo gyvenimą, savo nuotykius. Šis metodas ypač patinka mažesniems vaikams, kurie dar tiki, kad daiktai gali būti gyvi. Šis metodas turi ir praktinę naudą - jis padeda vaikams kitaip pažvelgti į savo daiktus, galbūt labiau juos vertinti.
- Pasakos su žemėlapiu. Prieš kurdami pasaką, nupieškite žemėlapį. Tai gali būti tikras geografinis žemėlapis arba visiškai fantastinis. Kai žemėlapis paruoštas, pasirinkite pradinį tašką ir kelionės tikslą. Kiekviena žemėlapio vieta gali tapti pasakos skyriumi. Galite naudoti ir tikrus žemėlapius - miesto, kuriame gyvename, ar šalies. Vyresniems vaikams patinka sudėtingesni žemėlapiai su keliomis galimomis kryptimis. Galite sukurti interaktyvią pasaką, kur kiekviename kryžkelėje herojus (ir klausytojai) sprendžia, kur eiti toliau.
- Pasakos apie jausmus. Vienas giliausių būdų kurti pasakas - pradėti nuo jausmo ar emocijos. Šis metodas ypač naudingas, kai vaikas išgyvena sunkų laikotarpį, turi baimių ar nerimą. Galite kurti pasakas apie įvairias emocijas: pyktį, džiaugsmą, liūdesį.
- Pasakos su žaislais. Ištraukite žaislų dėžę ir tegul vaikas pasirenka kelis žaislus ar daiktus. Būtent šie daiktai taps pasakos veikėjais. Dabar sukurkite sceną. Galite naudoti stalą, grindis, net lovą. Ir pradėkite pasakoti. Tegul vaikas juda žaislais, o jūs kartu kuriate istoriją. Šis metodas ypač geras mažesniems vaikams, kurie dar mokosi kalbėti ir išreikšti mintis.
Svarbūs aspektai sekant pasakas
Kai suaugusysis sekdamas pasaką jaučiasi esąs aktyvus dalyvis, vaikas ją suvokia iš esmės kitaip ir gali iš jos daug daugiau pasisemti. Taip palaikoma jo asmenybė, nes jis patiria ypatingų dalykų kartu su kitu žmogumi, kuris, nors ir suaugęs, visiškai supranta vaiko jausmus ir reakcijas.
Pasakos sekėjo tikslas turi būti toks kaip Goethės motinos: kartu patirti pasakos teikiamą malonumą, nors suaugusiajam ir vaikui ji gali teikti malonumą dėl visai skirtingų dalykų. Vaikui patinka fantazija, o suaugusiajam visai gali būti malonu dėl to, kad malonumą patiria vaikas. Vaiką gali pradžiuginti tai, kad jis dabar save kokiu nors atžvilgiu supranta geriau, o suaugusysis sekdamas pasaką gali džiaugtis, jog vaikas ką nors suprato taip netikėtai, kad net apstulbo.
Ko reikėtų vengti
- Perdėtas aiškinimas. Niekada negalima „aiškinti“ vaikui pasakų prasmės. Bettelheimas teigia, kad nedera sekti pasakų, norint pamokyti. Mažo vaiko reakcijos į pasaką dažniausiai yra nesąmoningos, tad tegu jos tokios ir lieka.
- Ignoruoti vaiko poreikius. Jei tėvai yra linkę vaiko nepaisyti ar pernelyg rūpinasi tuo, kas vyksta jų pačių pasąmonėje, jie gali sumanyti sekti pasakas pagal savo, o ne vaiko poreikius. Pasakose dvasiniai vyksmai perteikiami vaizdais.
- Literalaus vertinimo. Jei pasakos laikomos tikrovės aprašymu, jose iš tiesų viskas siaubinga: jos žiaurios, sadistiškos ir panašiai. Bet kaip psichologinių vyksmų ir keblumų simboliai pasakos yra visai teisingos. Kai kurios pasakų personažų veiksmai gali atrodyti žiaurūs, tačiau jie būtini pasakų magijai perteikti.
- Ignoruoti vaiko jautrumą. Dauguma vaikų yra pasirengę suvokti šias pasakų magijos priemones. Žinoma, pasitaiko itin jautrių vaikų, kuriems kai kurie pasakų vaizdai sukelia pernelyg gilių neigiamų emocijų.
Knygų pasirinkimas ir skaitymo ritualas
Siekdami paversti skaitymą su vaiku kasdieniu šeimos ritualu, šiam užsiėmimui galite skirti vos penkias minutes per dieną. Tačiau svarbu tai daryti kasdien. Šis ritualas užtikrina ne tik kokybiškesnį ir ramesnį vaiko nakties miegą, bet ilgainiui formuoja ir pozityvius elgesio pokyčius - mažina agresiją ir hiperaktyvumą. Maloni dienotvarkės dalis.
Knygų žodynas - kalbos ugdymo mokykla. Knygų skaitymas turi pranašumą prieš kalbėjimą šnekamąja kalba. Rašytinis tekstas skiriasi nuo kasdien mūsų vartojamos kalbos. Skaitydami eilėraščius ar senovines pasakas, susiduriame su žodžiais, kurių apskritai nevartojame.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
