Skaudi netektis ištiko Lietuvos kūrybos bendruomenę - mirė žinoma dizainerė, aprangos ženklo visai šeimai „Buboo“ įkūrėja Erika Puodėnienė. Mados kūrėja mirė pirmąjį šių metų birželio šeštadienį, birželio 3 dieną, pralaimėjusi kovą su ilgai ją kankinusia sunkia liga. Ši žinia persmelkė visą bendruomenę, palikdama didelį liūdesį ir neįtikėtiną tuštumą.

Apie Erikos Puodėnienės mirtį pranešta pirmadienio vakarą Lietuvos kūrėjus, dizainerius, siuvėjus, menininkus vienijančio portalo „Lietuvos kūrėjai“ feisbuko puslapyje. E. Puodėnienės gedi vyras, vaikai, sesuo ir mama. Viso „Lietuvos kūrėjų klubo“ vardu buvo pareikšta didžiulė užuojauta šeimai - vyrui Mindaugui, sūneliui Dovydui ir dukrytei Izabelei, sesei, mamai ir kitiems artimiesiems. „Liūdime su Jumis iš visos širdies“, - rašoma pranešime.
Erika visada pirma reikšdavo paramą visiems likimo nuskriaustiems - aukodavo vaikams, Ukrainai ir kur tik kas paprašydavo ištiesti pagalbos ranką. Jos šviesus atminimas ir darbai bus prisimenami ilgai. „Palaikykime šį šeimos verslą įsigydami „Buboo“ kepures, rūbus, padėdami „Buboo“ šeimos klubui augti ir gyvuoti ilgai ilgai. Erika to būtų tikrai norėjusi!“ - kviečiama „Lietuvos kūrėjų“ feisbuko puslapyje.
Meilę madai Erika Puodėnienė atrado dar vaikystėje. Kaip pasakojo 38 metų Erika, „Tikriausiai tai įgimta, nes nuo vaikystės matydavau, kaip mano mama siuvasi sau rūbus, dekoruoja avalynę ir galbūt paveldėjau tą siekį ieškoti nestandartinių sprendimų, kai neini į parduotuvę, bet kuri daiktą pats.“ Ši įgimta aistra vėliau virto sėkmingu verslu.
Būdama vos 20-imties, Erika išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. „Tuomet su draugėmis išvažiavome keliems mėnesiams, norėdamos įsitikinti, ar tikrai Amerikoje visos svajonės virsta realybe“, - prisiminė ji. Įsikūrusios Šiaurės Karolinoje esančiame Šarlotės mieste, jos suprato, kad kelių mėnesių nepakaks, ir pasiliko ilgiau. Jos susirado darbus, pradėdamos nuo paprasčiausių - padavėjos ir barmenės.
Erika žingsnis po žingsnio kilo karjeros laiptais: tapo restorano vadove, paskui įsidarbino prestižiniuose viešbučiuose. Ji pabrėžė, kad „Amerikoje nėra stebuklų, iš dangaus pinigais nelyja - norint gero rezultato reikia dirbti neskaičiuojant valandų.“ Daug fizinių ir psichologinių pastangų reikalaujantis darbas galiausiai atnešė ir rezultatų: ji galėjo gyventi visavertį gyvenimą, įsigijo namą netoli miesto centro, automobilius galėjo keisti kas kelis metus, o spintos lūžo nuo rūbų.

Vis dėlto, sunkiausia Amerikoje Erikai buvo tai, kad ji buvo be šeimos. Kai ateidavo gražiausios, jaukiausios metų šventės ir ji būdavo viena, suvokdavo, kad nori grįžti ten, kur jos artimieji, sukurti šeimą ir kad jos vaikai galėtų bendrauti su seneliais realybėje, o ne per telefoną. Nors mintys grįžti į Lietuvą aplankydavo labai dažnai, mesti gerai apmokamo darbo ir grįžti į gimtąją šalį bei viską pradėti nuo nulio vis pritrūkdavo ryžto.
Tačiau vienas trumpas grįžimas į Lietuvą viską apvertė aukštyn kojomis. Amerikoje Erika jau buvo išgyvenusi 9 metus, kai grįžo į Lietuvą dviems mėnesiams - pakvietė į vestuves. Tai įvyko prieš 10 metų. Erika nedvejodama sutiko atskristi, nes labai norėjo pabūti vestuvėse su daug lietuviškų papročių. Šventės rytą jos paimti atvyko draugė su vyru ir jų draugu Mindaugu, kuris, kaip paaiškėjo, buvo vienišas. „Nemaniau, kad taip būna, bet mano ir Mindaugo jausmai įsiplieskė staiga. Ir tai apvertė mano gyvenimą aukštyn kojomis“, - pasakojo Erika.
Aplinkiniai jų santykiams nepritarė, sakydami, kad Erika vis tiek išvažiuos į Ameriką, nes ten buvo gerai įsitvirtinusi, o Mindaugas liks Lietuvoje, nes čia turėjo gerą darbą. Tačiau netrukus Mindaugas Erikai pasipiršo, ir ji net nedvejodama sutiko už jo tekėti - viskas klostėsi žaibo greičiu ir labai natūraliai, jie norėjo būti kartu ir nebesiskirti. Nors gyvenimo Amerikoje reikėjo atsisakyti, kas Erikai buvo labai sunku, nes ten jau turėjo susikūrusi pasaulį, kuriame viskas klostėsi gerai, meilė ir netrukus juos pradžiuginęs pirmagimis Dovydas, o vėliau gimusi dukra Izabelė, leido suvokti, kad pagaliau tai, apie ką svajojo dar gyvendama Amerikoje, ji turi Lietuvoje.

Erika - komunikabili, itin bendrauti mėgstanti moteris. Su vyru Mindaugu ji augina du vaikus - Dovydą ir Izabelę. Ji mėgsta gaminti, domisi įvairiomis pasaulio virtuvėmis, labai mėgsta šokti, tačiau didžiausią vietą jos širdyje užima mada. Tačiau šeima jiems visada buvo pirmoje vietoje, ir jie jokiu būdu nenorėjo tapti tėvais, kurie įsisukę į verslą vis mažiau laiko praleidžia su vaikais. Nuo pat pradžių Erika stengėsi suderinti vaikų auginimą ir verslą.
Mintys pradėti verslą gimė kartu su pirmagimiu Dovydu. Erikai ir jos vyrui Mindaugui visuomet kirbėjo mintis, kad reikia sukurti ką nors savo. Buvo daug įvairių minčių, kokio verslo imtis - nuo medienos iki vėžių veisimo - bet tik gimus Dovydui, Erikai „atsivėrė čakros“. Tada, kai ji ieškojo sūnui kokybiškos stilingos kepurėlės ir niekaip nerado, kas jai patiktų, ji pati sukūrė kelis kepurių eskizus ir išsirinkusi medžiagą nuvežė pas siuvėją. „Rezultatas patiko ne tik man, bet ir vyrui Mindaugui, kuris žinodamas mano aistrą madai pasiūlė pradėti kurti drabužius“, - prisiminė Erika. Nuo tos akimirkos ji pradėjo tai daryti, sukūrė prekinį ženklą, kuris dabar žinomas kaip „Buboo“.

Prekės ženklą „Buboo“ E. Puodėnienė įkūrė grįžusi iš JAV. Rinkdami pavadinimą, Erika ir Mindaugas norėjo, kad jis būtų ne tik vaikiškas, nes kūrė ir suaugusiems, ir ne lietuviškas, nes nuo pat pradžių siekė patekti į tarptautinę rinką. „Bubbo“, išvertus iš lotynų kalbos, yra didysis apuokas.
Už šio šeimos verslo vairo stovėjo Erika ir Mindaugas, kurie kūrė Lietuvai, Lietuvą, Lietuvoje. „Buboo“ - tai kokybiški ir stilingi drabužiai vaikams ir mamoms. Erika kūrė naujus drabužių modelius, ieškojo kokybiškos medžiagos, o vyras užsiėmė pardavimų strategija. „Pamenu, sukūrusi naujų modelių svarsčiau kreiptis į draugę siuvėją, tačiau vyras nuo pat pradžių skatino viską daryti rimtai ir sukurti prekių ženklą. Drauge mes esame puiki komanda: jeigu ką nors sumąstau, man tučtuojau reikia tai įgyvendinti, o jis pirmiausia apgalvoja, numato kelis žingsnius į priekį“, - verslo pradžią prisiminė Erika. Jų mažas šeimos verslas kopė į kalnus, lankė tarptautines parodas, dideliu darbu įrodė, kad kai tiki tuo, ką darai - gali nuveikti labai daug.

Verslas atnešė sėkmę - Erika ne kartą dalyvavo vienoje didžiausių vaikiškų drabužių ir aksesuarų parodoje „Playtime Paris“, o jos gaminiai atsidūrė tarp mados tendencijų. „Kai pamatėme, kad mūsų kūriniai pristatomi kaip sezono „must have“ šalia kitų, visame pasaulyje garsių aprangos prekių ženklų, negalėjome patikėti. Vienas atrinktas rūbas jau yra labai didelis pripažinimas, tačiau stilistų dėmesį patraukė net trys mūsų kūriniai - arbūzinės spalvos kepurė, kaklaskarė ir vaikiškos kelnės“, - su pasididžiavimu pasakojo Erika.
Idėjų ir įkvėpimo ji specialiai neieškojo, viskas ateidavo savaime. Erika domėjosi naujausiomis mados tendencijomis, o gaminiai gimdavo natūraliai, pirmiausia atsižvelgiant į šeimos poreikius. Pirmiausia gaminį sukurdavo modeliuotoja, tada buvo siuvami pavyzdžiai, matuojama, tampoma, bandoma, skalbiama, ir tik tada, kai visas patikros kelias praeidavo, užsakymas perduodamas siuvyklai. Kartais poreikį padiktuodavo ir mamos, rašančios joms ir ieškančios tam tikrų rūbelių.

Prekių ženklas augo labai natūraliai, viską jie kūrė lyg sau. Kol Erika turėjo tik sūnų, drabužius daugiausia kūrė berniukams, vyravo mėlyni atspalviai. Susilaukus dukrytės, kolekcijose atsirado švelnesni tonai, puošnesnės suknelės. Tada šalia vaikiškų kolekcijų gimė moteriškų suknelių ir papuošalų linijos. Persikrausčius į nuosavą būstą, asortimentą papildė ir interjero detalės jaukiems namams. Jie išbandė viską, žiūrėjo, ar vilkėdami tiek Erika, tiek vaikai jaučiasi patogiai, taip pat ar išskalbus nepasikeičia audinio spalva ir kokybė. Jie visada norėjo, kad klientus pasiektų kokybiški, stilingi ir patogūs drabužiai, kuriuos būtų galima dėvėti ne vienerius metus.
Erika Puodėnienė visada norėjo daug, ji gyveno pilna koja, kiek tik galėjo, į kiekvieną renginį ji registruodavosi trumpa žinute „Būsiu“. Jos patarimas norintiems kurti savo verslą buvo paprastas ir aiškus: „Pradedant verslą reikia drąsos. Jei norite, imkite ir darykite, nes jei abejosite, ilgai svarstysite, jūsų sugalvotą idėją įgyvendins kažkas kitas.“ Jos gyvenimas ir kūryba yra ryškus pavyzdys, kaip aistra, drąsa ir šeimos vertybės gali sukurti kažką nepaprasto.
tags: #erika #puodeniene #gimimo #metai