Projektinė veikla ikimokykliniame ugdyme: vaikų motyvacijos ir kompetencijų ugdymas

Projektų metodas yra aktyvaus, patirtinio ugdymo(si) metodas, puikiai tinkantis ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui. Jis padeda sudominti ir stiprina vaikų mokymosi motyvaciją. Įgyvendinant projektines veiklas, galima taikyti įvairias mokymo(si) strategijas ir sukurti sėkmingo mokymosi prielaidas. Mokytojai, vykdydami projektinę veiklą, gali veiksmingai taikyti praktines naujoves, o vaikai išmoksta mokytis ir kaupia patirtį. Taikant šį metodą, galima daug dėmesio skirti inovacijoms, naudoti išmaniąsias technologijas, kaip priemonę, kuri padeda pasiekti ugdymo(si) tikslų. Tam, kad vaikai įgautų sėkmingo mokymosi patirčių ir pasiruoštų mokyklai, labai svarbu tikslingai ir veiksmingai taikyti projektų metodą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.

Ikimokyklinis ugdymas yra pirmasis organizuoto švietimo laiptelis, kurio paskirtis talkinti šeimai, užtikrinant vaiko socialinį saugumą, tenkinti jo individualius poreikius, sudaryti sąlygas individo identifikacijai, asmenybės raiškai, kūrybiškumui, socializacijai, padėti perimti tautos kultūros pagrindus, pasiekti mokyklinę brandą.

Mes nesame kategoriški vienos ar kitos pedagoginės teorijos propaguotojai. Manome, kad gera pedagogų komanda, naudodamasi solidžiomis teorinėmis žiniomis, praktiniais įgūdžiais, sugebėjimu įdėmiai stebėti bei vertinti ir jausdama neveidmainišką meilę vaikams turi nuolat kurti jų raidai palankią, "vedžiojimo už rankelės" nevaržomą aplinką. Šiuo požiūriu mums artima vaiko gyvenimiška patirtimi grindžiama situacijos pedagogika, kurios dėmesio centre yra vaikas - su savo poreikiais ir individualiais gebėjimais.

Mes įtraukiame vaikus į įvairiapusę ugdomąją veiklą, atskleidžiančią ir plėtojančią jų gebėjimus. Būdami savarankiška ir sąmoninga asmenybė, mūsų vaikai iš savo aplinkos "atsineša" individualius poreikius, patirtį, išgyvenimus, baimes ir džiaugsmus, kurie išryškėja pokalbiuose su kitais vaikais bei mokytojais ir tampa darželio kasdienybės dalimi.

Vaikų veiklą įprasmina nuolat vykstantys ilgalaikiai projektai. Šiame darželyje vaikus siekiame ugdyti visapusiškai. "Visapusiškai" mums reiškia, jog suvokiame save ir savo ugdytinius kaip neatsiejamą dalį pasaulio, kurį turime jausti visais savo pojūčiais ir vertinti blaiviu protu, kad galėtume prisiimti atsakomybę už tai, kas pasaulyje vyksta ir už mūsų veiksmus jame.

Daugelio darželyje patirtų dalykų vaikas negali pasiimti į rankas ir parsinešti namo. Projektų metodas - vienas iš aktyviųjų metodų, skatinantis ugdymo turinio ir metodų kaitą, lanksčiai integruojant ugdymo sritis, individualizuojant ugdymą, jo turinį orientuojant į vaiko gyvenimui ir ugdymui(si) reikalingų kompetencijų plėtojimą.

Teminė projektinė veikla trunka tiek, kiek reikia konkrečiai ugdymo ir ugdymosi temai ar temų grupei išplėtoti. Tema siekiama susieti į visumą vaiko išgyvenimus, atradimus, bandymus.

Vaikas žengia į mišką - į tylą, į šviesos lopinėlius, į žalumos kvapą. Čia jis ne tik klauso paukščių, bet ir savęs. Lietimasis prie samanų, vėjo gūsis, šlamesys - visa tai tampa vaiko emociniu žemėlapiu. Kiekvienas žingsnis moko nurimti, sustoti, išgirsti. Tai ne tiesiog veikla - tai būsenos kelionė. Kai gamta tampa mokytoja, o emocijos - upeliu, tekančiu per vaiko dieną.

Šiais metais ypač džiugu pastebėti, kad renginio organizavime didelis dėmesys skirtas tvarumo principams. Naudojamos perdirbtos dekoracijos, atsisakyta balionų ir kitų netvarių sprendimų, taip siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir ugdyti vaikų sąmoningumą apie gamtos tausojimą.

Iš socialinio pedagogo perspektyvos pastebiu, kaip bendruomenės renginiai gerina darželio mikroklimatą. Šios iniciatyvos puikiai atitinka Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintas Ikimokyklinio ugdymo programos gaires, kurios pabrėžia įtraukų, visuminį, žaismingą ir individualizuotą vaikų ugdymo(si) procesą.

Taip pat atliepiamas šeimos ir ugdymo įstaigos partnerystės principas, mes kuriame susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę. Tėvai ir įstaigos darbuotojai pasitiki vieni kitais ir veikia dėl vaikų interesų.

Darželyje įgyvendintas projektas „Mokymosi per judesį metodikos taikymas ikimokykliniame ugdyme, integruojant specialiųjų poreikių vaikus“. Darželio indėlis projekte: nuo paraiškos teikimo iki veiklų įgyvendinimo kuravimo. Projekto veiklos buvo vykdomos 2019-2021 m. Įsisavinome projekto lėšas, įvykdėme mokytojų mokymus ir įsigijome iMo learn kubus visų vaikų įtraukčiai į smagų ir judrų mokymosi procesą.

Interaktyvūs iMO kubai yra dviejų versijų: skaitmeniniai ir analoginiai viename. Projekto dėka išmokome: suteikti galimybę vaikams mokytis judant; sukurti naują mokymosi būdą.

Kaune vyko naujas ir išskirtinis sveikatinimo projektas įmonėms/įstaigoms - „Aktyvi įstaiga“.

Ikimokyklinio ugdymo principai ir sritys

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę:

• ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• žaismės principas.
• sociokultūrinio kryptingumo principas.
• integralumo principas.
• įtraukties principas.
• kontekstualumo principas.
• vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.

Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.

Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.

Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.

Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.

Realų ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.

Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Pedagogų vaidmuo ir taikomi metodai

Pedagogų vaidmuo projektinėje veikloje yra itin svarbus. Jie ne tik organizuoja ir moderuoja procesą, bet ir skatina vaikų iniciatyvumą, smalsumą bei kritinį mąstymą. Pedagogai kuria ugdymo(si) kontekstus, kurie provokuoja vaikų tyrinėjimus ir idėjų generavimą.

Mokytojai, vykdydami projektinę veiklą, gali veiksmingai taikyti praktines naujoves. Kai kurie iš taikomų metodų ir sričių:

• Meninis ugdymas: Pedagogė, ugdanti vaikų meninius gebėjimus per šokį, kuria ir įgyvendina šokio pamokas, lavina mokinių judesių kultūrą, muzikalumą bei artistiškumą. Per šokį ugdomas vaikų kūrybiškumas, emocinė raiška, fizinis aktyvumas bei estetinis suvokimas.
• Dailės užsiėmimai: Orientuojamasi į ugdytinį, jo pasiekimus bei ypatumus, individualią gabumų raidą. Ugdymo procese derinamos tradicijos ir ugdymo naujovės.
• Fizinis aktyvumas ir sveikatos ugdymas: Meninio ugdymo (laisvas judesys) mokytojas didelį dėmesį skiria vaikų sveikatos ugdymui, fizinės veiklos metu taiko įvairius netradicinius kūno kultūros metodus, įstaigoje organizuoja projektus bei renginius didinančius fizinį aktyvumą ir palaikančius vaikų organizmo darbingumą. Kartu su ugdytiniais dalyvauja miesto sporto renginiuose bei projektuose.
• STEAM ugdymas: Paremtas natūraliu vaiko domėjimusi, kaip „veikia“ jį supantis pasaulis, polinkiu kurti daiktus ir tikrinti, kaip veikia jie.
• Mokymasis per judesį: Tai pedagoginė strategija, kuri padeda visiems vaikams įsitraukti į žaismingą, judrią ir kognityvinių įgūdžių ugdymo(si) kupiną patirtį bei kasdienio mokymosi kontekstą. Aktyvus kinestezinis mokymasis padeda vaikams priimtinu ir prigimtiniu būdu įsisavinti informaciją.
• Reggio Emilia sistemos fragmentų taikymas: Pagal šią sistemą modeliuojamos pažangios praktikos, grindžiamos į vaiką orientuoto ir kontekstinio ugdymo teorijomis ir skirtos vaiko kūrybingumui ugdytis. Tikima, kad aplinka yra trečiasis ugdytojas.
• Universalaus dizaino mokymuisi gairės: Organizuojant ugdymą vadovaujamasi šiomis gairėmis.
• Daugialypio intelekto teorija: Vadovaujamasi E. H. Gardnerio sukurta teorija. Darželyje vaikų gabumų atpažinimo ir ugdymo procesas vykdomas vadovaujantis išskiriamomis viena nuo kitos nepriklausančiomis intelekto rūšimis: verbalinis intelektas, loginis-matematinis intelektas, vaizdinis-erdvinis intelektas, muzikinis, kinestezinis (kūniškasis), tarpasmeninis (socialinis), vidinis (asmeninis) intelektas.
• Lauko pedagogikos idėjos: Kuriant ugdymosi kontekstus, įgyvendinamos lauko pedagogikos idėjos. Plėtojamos praktikos, kai ugdymasis iš uždarų vidaus aplinkų persikelia į darželio bei artimiausių socialinių partnerių lauko aplinkas.

Įgyvendinti projektai ir iniciatyvos

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, skatinančiuose vaikų ugdymąsi ir gerovę:

• Įgyvendintas projektas „Mokymosi per judesį metodikos taikymas ikimokykliniame ugdyme, integruojant specialiųjų poreikių vaikus“.
• Kaune vyko naujas ir išskirtinis sveikatinimo projektas įmonėms/įstaigoms - „Aktyvi įstaiga“.
• Darželis aktyviai dalyvauja įvairiuose sveikatą stiprinančiuose bei fizinį aktyvumą skatinančiuose projektuose mieste bei Respublikoje.
• 2023 m. ,,Pyrago diena": kasmet vis sukviečia visą bendruomenę sutelkti jėgas vardan gero kitam.
• Kauno lopšelio-darželio ,,Boružėlė“ ,,Ežiukų“ grupės vaikai 2022 m. spalio mėnesį dalyvavo Kauno m. ir laimėjo I vietą konkurse, kurio tikslas - formuoti natūralų fizinio aktyvumo įprotį vaikų kasdieniame gyvenime, gerinti emocinę bei fizinę sveikatą.
• Kolektyvas dalyvavo WALK15 organizuojamose IKI ĖJIMO VARŽYBOSE ir laimėjo „Masiškiausio“ darželio titulą.
• Respublikinis projektas „Aš - gintaro krašto pilietis“.
• Respublikinis projektas „Mažos ir didelės gamtos paslaptys“.
• Respublikinis plokščiapėdystės profilaktikos projektas „Linksmosios pėdutės“.
• Respublikinis muzikinis projektas „Ritmingos Šv. Valentino dienos dainos“.
• Projektai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti, ugdant pilietiškumo jausmą.
• Tarptautiniai projektai, skatinantys bendravimą ir bendradarbiavimą su kitų šalių ikimokyklinio ugdymo įstaigomis (pvz., SOCRATES (ŠMPF). Comenius 1 - Mokyklų partnerystė).
• Projektai, skirti skaitymo ir rašymo procesų svarbai ateityje (pvz., E.E.I. projektas).
• Respublikinis vaikų meno projektas „Vėtrungė vaikystės namams“.
• Kūrybinis saviraiškos projektas „Aitvariukų pasakos“.
• Projektas, skirtas patriotiškumo ugdymui.
• Ekologinis projektas „Mano šeimos ypatingas pirkinių maišelis“.

Šie projektai ir iniciatyvos parodo ikimokyklinių įstaigų siekį ne tik suteikti vaikams žinių, bet ir ugdyti juose svarbias vertybes, kompetencijas bei skatinti aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą.

tags: #projektine #veikla #ugdymo #procese #ikimokykliniame #ugdyme

• Vadovų kompetencijų stiprinimas ir teisės aktų naujienos
• Plačiau apie „Vaidilutę“
• Kirpyklos vaikams Palangoje
• Natūralūs gimdymo metodai
• Išsamiau apie „RC Cola“ kelią Lietuvoje