Ikimokyklinis ugdymas užsienyje: sistemos, programos ir ugdomosios kompetencijos

Ikimokyklinis ugdymas yra fundamentalus etapas vaiko vystymuisi, formuojantis pamatus tolimesniam mokymuisi ir sėkmei gyvenime. Nors daugelio šalių švietimo sistemos turi bendrų bruožų, ikimokyklinio ugdymo organizavimas, amžiaus ribos ir taikomos programos gali ženkliai skirtis. Nagrinėjant ikimokyklinio ugdymo pavyzdžius užsienyje, matyti tiek bendros tendencijos, tiek ir nacionaliniai ypatumai.

Ikimokyklinio ugdymo sistemos pavyzdžiai

Vokietija

Vokietijoje švietimo sistemai nepriskiriamas ikimokyklinis ugdymas (Vorschule), nors kai kuriose federalinėse žemėse įstatymai jį įtraukia. Šalyje kultūros, švietimo ir mokslo sritys priklauso žemių kompetencijai, todėl gali būti regioninių skirtumų. Po darželio, ikimokyklinės įstaigos seka pradinė mokykla (Grundschule).

Kroatija

Kroatijos švietimo sistemoje ikimokyklinis ugdymas vyksta nuo 1 iki 6 metų. Nors pradinis ugdymas (6-15 metų vaikai) yra ypač akcentuojamas ir vertinamas, ikimokyklinis etapas taip pat turi savo specifiką. Svarbu paminėti, kad Kroatijos ikimokyklinėse klasėse gali ugdytis daugiausia 3 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, o kiekvienam autizmo spektro sutrikimą turinčiam vaikui yra skiriamas mokinio padėjėjas.

Pagrindinės ikimokyklinio ugdymo programos kryptys

Nepriklausomai nuo šalies, kokybiško ikimokyklinio ugdymo programos siekia bendrų tikslų. Tokios programos siekia atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.

Pavyzdžiui, vienoje detaliai aprašytoje programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys ir 8 ugdomosios kompetencijos, kurios yra esminės vaiko vystymuisi:

1. Gamtamokslinis ugdymas
2. Kalbinis ugdymas
3. Matematinis ugdymas
4. Meninis ugdymas
5. Visuomeninis ugdymas
6. Sveikatos ir fizinis ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.

Pasiekimų vertinimas ikimokykliniame ugdyme

Pasiekimų sritys yra sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Šie pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui, t.y. sukurti 5-6 m. vaikams. Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio.

Detalesnis ugdymo sričių aprašymas

Gamtamokslinis ugdymas

Šioje srityje vaikai natūraliai smalsauja, dalyvauja organizuotose veiklose, tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką. Kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Programos rėmuose išskiriamos kelios konkrečios pasiekimų sritys:

• Aplinkos pažinimas per pojūčius: Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos. Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius.
• Augalai: Bendradarbiaudamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose stebi ir fiksuoja (fotografuodamas ar pažymėdamas skalėje) pasirinktą augalą skirtingais metų laikais. Atpažįsta ir pavadina keletą artimiausioje aplinkoje augančių medžių, krūmų, žolių. Žaisdamas, įgydamas patyrimo susipažįsta su augalo poreikiais (vanduo, šviesa, dirvožemis). Skiria dažniausiai sutinkamas daržoves, vaisius, nusako, kaip juos naudoti maistui. Tyrinėdamas susipažįsta su augalo gyvenimu nuo sėklos iki sėklos.
• Gyvūnai: Žaisdamas, tyrinėdamas paveikslėliuose ir natūroje atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptarimuose samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus, gyvūnų poreikius. Tyrinėdamas artimą aplinką atranda, kaip žiemoja gyvūnai, aiškinasi, kodėl kai kurie paukščiai migruoja.
• Dangaus kūnai: Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas artimą aplinką domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį, savaip juos apibūdina.
• Gamtos reiškiniai: Tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas). Kartu su kitais stebi orus, juos sutartiniais ženklais fiksuoja kalendoriuje. Tyrinėja vėją, jį apibūdina (šaltas, šiltas, stiprus).
• Daiktai ir medžiagos: Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį (ilgas, trumpas), temperatūrą (šiltas, šaltas), svorį (lengvas, sunkus).
• Tyrinėjimai ir informacijos rinkimas: Su mokytoju, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria atliekamo tyrimo eigą, rezultatus, įgytą patirtį. Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis (pvz., lupa, termometras, mikroskopas, fotokamera, matavimo prietaisai, matavimo juosta), ją pristato kitiems. Remdamasis savo patirtimi ir vartodamas paprasčiausias gamtamokslines sąvokas aptaria artimiausioje aplinkoje esančius gamtos objektus. Prieinamuose informacijos šaltiniuose, taip pat ir skaitmeniniuose, atradęs iliustruotą informaciją apie gamtos objektus ir reiškinius skirtingais jam žinomais ar pasiūlytais būdais ją perteikia kitiems.
• Informacijos patikimumas ir šaltinių įvairovė: Stebėdamas, tyrinėdamas literatūros šaltinius (taip pat ir skaitmeninius), klausydamasis pasakojimų skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių ir nurodo, kas iliustracijoje, pasakojime netikra. Domėdamasis smulkiąja tautosaka (pvz., mina mįsles apie gamtos objektus), negrožinėmis knygomis (pvz., gamtos enciklopedijomis, atlasais), pažįsta gamtą.
• Darna su gamta ir atsargumas: Bendrose veiklose įgyja supratimą ir savais žodžiais apibūdina save kaip gamtos dalį, žmogaus poreikius ir jo daromą poveikį gamtai. Rodo iniciatyvą saugoti gamtą, atsakingai vartoti gamtos išteklius. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei, kaip elgtis kilus gaisrui. Žaisdamas, tyrinėdamas aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai.

Kalbinis ugdymas

Per kalbinį ugdymą vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius, bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus. Žaisdamas kūrybiškai naudojasi kalbos galimybėmis, ugdo pagarbą savo gimtajai kalbai, tarmei, svetimoms kalboms. Naudojasi jam žinomais arba pasiūlytais neverbaliniais ženklais, bendraudamas.

Matematinis ugdymas

Matematinis ugdymas ikimokykliniame amžiuje integruojamas per įvairias veiklas, skatinant logiką, skaičiavimą ir problemų sprendimą. Vaikai kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.

Meninis ugdymas

Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų.

Visuomeninis ugdymas ir pilietiškumas

Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį. Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius, susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais.

Sveikatos ir fizinis ugdymas

Šioje srityje vaikai supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis.

Skaitmeninė kompetencija

Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį, išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija

Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai.

Kultūrinė kompetencija

Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas. Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.

Ikimokyklinio ugdymo pedagogų kompetencijos

Sėkmingus žmones išskiria būtent „minkštųjų“ įgūdžių įvaldymas, todėl pedagogų kvalifikacijos kėlimas yra itin svarbus ikimokyklinio ugdymo kokybei. Pavyzdžiui, įgyvendindami Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vykdomą programos „Erasmus+“ akreditacijos projektą, mokytojai ir direktorių pavaduotojai ugdymui iš įvairių Šiaulių rajono savivaldybės švietimo įstaigų dalyvavo kursuose „Mastering soft skills and growing emotional intelligence using mindfulness“ Kroatijoje, Splito mieste. Kursuose sužinota apie „minkštųjų“ įgūdžių svarbą, saviraiškos priemones ir kaip galima ugdyti bendravimą, kokias kvėpavimo technikas naudoti XXI amžiaus mokytojams.

Vizito metu buvo išbandyti įvairūs užsiėmimai, skatinantys sąmoningumą klasėje, darbo technikos, kaip geriau pažinti save ir kitus, mokytasi, kaip valdyti stresą pačiam ir kaip padėti vaikui valdytis stresinėje būsenoje. Taip pat atlikta įvairių praktinių, kūrybinių užduočių socialinių įgūdžių įvaldymui, efektyviai komunikacijai, darbui komandoje, projektiniam mokymuisi. Pranešėjai pateikė inovatyvią ir „minkštųjų“ įgūdžių įvaldymo reikalaujančią užduotį „Welcome to Diocletian‘s palace“, kurios metu buvo sukurti 4 filmukai mobiliaisiais įrenginiais bei video kūrimo programa „VITA“. Ši patirtis pabrėžia nuolatinio mokytojų tobulinimosi svarbą, siekiant geriausių rezultatų ikimokykliniame ugdyme.

Ikimokyklinio ugdymo sistemų palyginimas

Kad geriau suprastume ikimokyklinio ugdymo ypatumus skirtingose šalyse, pateikiame apibendrintą Vokietijos ir Kroatijos sistemų palyginimą remiantis turima informacija:

tags: #priesmokyklinis #ugdymas #uzsieni

• Atraskite dainuojamosios poezijos ištakas
• Apie Indrės Kavaliauskaitės-Morkūnienės nėštumą
• Daugiau apie obuolius
• vaikiškos šlepetės
• NO-SPA dozavimas ir naudojimas vaikams.