Policistinių kiaušidžių sindromas ir nėštumas: išsamus vadovas

Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) - tai viena dažniausių moterų reprodukcinės sveikatos problemų, paveikianti apie 5-20 proc. vaisingo amžiaus moterų visame pasaulyje.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama tūkstančiams moterų. PKS yra sudėtingas hormonų ir medžiagų apykaitos sutrikimas, veikiantis ne tik reprodukcinę sistemą, bet ir visą organizmą.

Šis sindromas dažnai siejamas su nereguliariomis menstruacijomis, padidėjusiu androgenų kiekiu bei kiaušidėse susidarančiomis smulkiomis cistomis. Dėl šio hormonų disbalanso moterų organizme praleidžiamos mėnesinės ir joms sunkiau pastoti.

PKS gali reikšmingai paveikti fizinę ir emocinę moters būklę, įskaitant išvaizdą, reprodukcinę sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Kas yra policistinių kiaušidžių sindromas?

PKS - tai būklė, turinti įtakos moters hormonų kiekiui. Moterys, sergančios PKS, gamina didesnį nei įprastai vyriškų hormonų kiekį.

PKS pažeidžia moters kiaušides, reprodukcinius organus, kurie gamina estrogeną ir progesteroną - hormonus, reguliuojančius menstruacijų ciklą. Kiaušidės taip pat gamina nedidelį kiekį vyriškų hormonų, vadinamų androgenais.

Kiaušidės išskiria kiaušinėlius, kuriuos apvaisina vyro sperma. Kiaušinėlio išsiskyrimas kiekvieną mėnesį vadinamas ovuliacija. Ovuliaciją kontroliuoja folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) ir liuteinizuojantis hormonas (LH), kurie gaminami hipofizėje.

FSH skatina kiaušidę gaminti folikulą - maišelį, kuriame yra kiaušinėlis, o LH skatina kiaušidę išskirti subrendusį kiaušinėlį.

PKS - tai „sindromas“ arba simptomų grupė, turinti įtakos kiaušidėms ir ovuliacijai. Trys pagrindiniai jo požymiai, naudojami diagnozuojant pagal Roterdamo kriterijus, yra šie:

• cistos kiaušidėse
• didelis vyriškų hormonų kiekis (hiperandrogenizmas)
• nereguliarios arba praleistos mėnesinės (nereguliari ovuliacija)

Sergant PKS, kiaušidėse išauga daug mažų, skysčio pripildytų maišelių. Žodis „policistinis“ reiškia „daug cistų“. Šie maišeliai iš tikrųjų yra folikulai, kurių kiekviename yra nesubrendęs kiaušinėlis. Kiaušinėliai niekada nebūna pakankamai subrendę, kad sukeltų ovuliaciją. Dėl ovuliacijos nebuvimo pakinta estrogenų, progesterono, FSH ir LH kiekis.

Progesterono kiekis yra mažesnis nei įprastai, o androgenų - didesnis nei įprastai. Papildomi vyriški hormonai sutrikdo menstruacijų ciklą, todėl moterims, sergančioms PKS, mėnesinių būna mažiau nei įprastai. PKS nėra nauja liga; pirmą kartą jos simptomus 1721 m. aprašė italų gydytojas Antonio Vallisneri.

PKS priežastys ir rizikos veiksniai

Tikslios PKS priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad sindromą sukelia genetinių, hormoninių ir aplinkos veiksnių derinys. Gydytojai tiksliai nežino, kas sukelia PKS. Jie mano, kad didelis vyriškų hormonų kiekis trukdo kiaušidėms normaliai gaminti hormonus ir gaminti kiaušinėlius.

Pagrindinės PKS priežastys:

• Genai: Tyrimai rodo, kad PKS pasireiškia šeimose. Tikėtina, kad šią ligą lemia ne vienas, o daug genų. PKS paveldimas autosominiu dominantiniu būdu, tai reiškia, kad jei vienas iš tėvų turi šį sindromą lemiančių genų mutacijas, perdavimo tikimybė vaikui siekia net 50%. Genų mutacijos gali būti susijusios su keliose chromosomose esančiomis specifinėmis genų kombinacijomis. PKS gali būti paveldėtas tiek iš motinos, tiek iš tėvo. Tyrimai rodo, kad PKS turi genetinį ir šeiminį komponentą. Pirmos eilės giminaičiai - mamos, seserys, broliai, tėvai gali turėti medžiagų apykaitos sutrikimų - pvz., mamoms ir seserims dažniau būna nereguliarios mėnesinės ar padidėjęs plaukuotumas. Naujausi genetiniai ir proteominiai tyrimai rodo, kad egzistuoja ir „vyriškasis PKS atitikmuo“, - t. y. didesnė tikimybė pasireikšti PKS yra tuomet, jei šeimoje turite giminaičių, sergančių cukriniu diabetu, ypač II tipo. Taip pat, jeigu tarp giminaičių vyrų nustatytas ankstyvas plikimas (iki 30 metų).
• Atsparumas insulinui ir hiperinsulinemija: Iki 70 proc. moterų, sergančių PKS, turi atsparumą insulinui, t. y. jų ląstelės negali tinkamai naudoti insulino. Insulinas yra hormonas, kurį gamina kasa, kad padėtų organizmui panaudoti iš maisto produktų gaunamą cukrų energijai gauti. Kai ląstelės negali tinkamai naudoti insulino, padidėja organizmo insulino poreikis. Kasa gamina daugiau insulino, kad tai kompensuotų. Papildomas insulinas skatina kiaušides gaminti daugiau vyriškų hormonų. PKS pacientėms dažnai nustatomas atsparumas insulinui, kuris skatina hiperinsulinemiją (padidėjusį insulino kiekį kraujyje). Insulinas tiesiogiai stimuliuoja theca ląsteles gaminti androgenus, sustiprindamas LH poveikį, bei slopina lytinius hormonus jungiančio globulino (LHSG) gamybą kepenyse, todėl kraujyje didėja laisvo testosterono kiekis. Nutukimas yra pagrindinė atsparumo insulinui priežastis. Tiek nutukimas, tiek atsparumas insulinui gali padidinti 2 tipo diabeto riziką.
• Uždegimas: Moterų, sergančių PKS, organizme dažnai būna padidėjęs uždegimo lygis. Antsvoris taip pat gali prisidėti prie uždegimo. Tyrimai susiejo uždegimo perteklių su didesniu androgenų kiekiu.
• Sutrikęs pagumburyje gaminamo gonadotropinus atpalaiduojančio hormono (GnRH) išsiskyrimo ritmas: GnRH yra hormonas, gaminamas pagumburyje, kuris reguliuoja liuteinizuojančio hormono (LH) ir folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) išsiskyrimą iš hipofizės. PKS atveju šis ritmas yra pagreitėjęs, todėl padidėja LH lygis, o FSH kiekis sumažėja. Padidėjęs LH skatina theca ląsteles gaminti daugiau androgenų, o sumažėjęs FSH lygis neleidžia granulosa ląstelėms paversti androgenų į estrogenus, todėl folikulai nesubręsta ir ovuliacija nevyksta.
• Sutrikęs androgenų virtimas į estrogenus: Kai organizme sutrinka cheminių reakcijų eiga, kurių metu androgenai paverčiami į estrogenus, kiaušidėse kaupiasi per daug vyriškų hormonų.

Didelę įtaką PKS išsivystymui turi įgimtas bei išoriniais veiksniais, tokiais kaip stresas, kenksmingų medžiagų vartojimas, nesubalansuota mityba bei mažas fizinis aktyvumas, iššauktas hormonų disbalansas.

Naujausi tyrimai rodo, kad endokrininę sistemą žalojančios medžiagos (bisfenoliai, ftalatai, pesticidai, perfluoralkilo ir polifluoralkilo medžiagos (PFAS)) gali veikti androgenų signalizaciją, jautrumą insulinui ir placentos funkciją, tad šių medžiagų poveikis siejamas tiek su PKS išsivystymu, tiek ir su gestacinio diabeto rizika.

Dažniausi PKS simptomai

PKS simptomai skiriasi pagal intensyvumą ir gali pasireikšti įvairiai. Kai kurios moterys simptomus pradeda pastebėti maždaug per pirmąsias mėnesines. Kitos apie tai, kad serga PKS, sužino tik tada, kai priauga daug svorio arba joms sunku pastoti. Dažniausiai pasitaikantys PKS simptomai yra šie:

• Nereguliarios mėnesinės: Dėl nepakankamos ovuliacijos gimdos gleivinė kiekvieną mėnesį nenusileidžia. Kai kurioms PKS sergančioms moterims mėnesinių būna mažiau nei aštuonios per metus arba jų visai nebūna. Nereguliarios menstruacijos pasitaiko apie 66% moterų ir vadinama oligomenorėja (nereguliarios mėnesinės; per dažnos ar per retos mėnesinės; mėnesinės su per didelio ar per mažo kraujo kiekio periodais per metus; tepliojimas), amenorėjos (mėnesinių nebuvimo).
• Stiprus kraujavimas: Gimdos gleivinė kaupiasi ilgesnį laiką, todėl gautos mėnesinės gali būti stipresnės nei įprastai.
• Plaukų augimas (hirsutizmas): Daugiau nei 70 proc. moterų, sergančių šia liga, ant veido ir kūno, įskaitant nugarą, pilvą ir krūtinę, auga plaukai. Per didelis plaukų augimas vadinamas hirsutizmu.
• Spuogai: Dėl vyriškų hormonų oda gali būti riebesnė nei įprastai ir atsirasti spuogų tokiose vietose kaip veidas, krūtinė ir viršutinė nugaros dalis. Jaunatviniai spuogai būdingi apie 70% šią patologiją turinčių merginų.
• Svorio padidėjimas: Iki 80 proc. moterų, sergančių PKS, turi antsvorio arba yra nutukusios.
• Vyriškas nuplikimas: Plaukai ant galvos odos tampa plonesni ir gali iškristi.
• Odos patamsėjimas: Tamsios odos dėmės gali susidaryti kūno raukšlėse, pavyzdžiui, ant kaklo, kirkšnyse ir po krūtimis.
• Galvos skausmai: Kai kurioms moterims hormonų pokyčiai gali sukelti galvos skausmus.
• Miego apnėja: Ši liga sukelia pasikartojančias kvėpavimo pauzes nakties metu, kurios nutraukia miegą. Kiti požymiai - nuovargis, silpnumas, depresija, dubens skausmai.

Kaip PKS veikia Jūsų kūną? Ilgalaikės komplikacijos

Didesnis nei įprastai androgenų kiekis gali turėti įtakos vaisingumui ir kitiems Jūsų sveikatos aspektams. Hormonų pusiausvyros sutrikimai gali įvairiais būdais paveikti moters sveikatą. PKS gali padidinti nevaisingumo, metabolinio sindromo, miego apnėjos, endometriumo vėžio ir depresijos riziką.

Nevaisingumas

Kad pastotumėte, turite turėti ovuliaciją. Moterys, kurių ovuliacija nėra reguliari, neišskiria tiek daug kiaušialąsčių, kad jas būtų galima apvaisinti. PKS yra viena iš pagrindinių moterų nevaisingumo priežasčių. Dėl hormonų disbalanso, įskaitant padidėjusį liuteinizuojančio hormono (LH) ir folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) santykį bei hiperandrogenemiją, kiaušidėse nebręsta kiaušialąstės arba nevyksta ovuliacija. Šie procesai yra būtini pastojimui, todėl daugeliui PKS turinčių moterų diagnozuojamas nevaisingumas.

Metabolinis sindromas

Iki 80 proc. moterų, sergančių PKS, turi antsvorio arba yra nutukusios. Tiek nutukimas, tiek PKS didina riziką: didelio cukraus kiekio kraujyje, aukšto kraujospūdžio, mažo DTL „gerojo“ cholesterolio kiekio, didelio MTL „blogojo“ cholesterolio kiekio. Kartu šie veiksniai vadinami metaboliniu sindromu ir didina riziką širdies ligų, diabeto, insulto.

Androgenų ir insulino perteklius bei atsparumas insulinui didina nutukimo, antrojo tipo cukrinio diabeto, kraujagyslių endotelio disfunkcijos, ankstyvos aterosklerozės, širdies ir kraujagyslių ligų, dislipidemijos, hipertenzijos grėsmę.

Miego apnėja

Miego apnėja dažniau pasireiškia moterims, turinčioms antsvorio, ypač jei jos taip pat serga PKS. Miego apnėjos rizika yra 5-10 kartų didesnė moterims, kurios turi ir nutukimą, ir PKS, nei toms, kurios neturi PKS.

Endometriumo vėžys

Ovuliacijos metu išsiskiria gimdos gleivinė. Jei ovuliacija vyksta ne kiekvieną mėnesį, gleivinė gali kauptis. Suaugusi gimdos gleivinė gali padidinti endometriumo vėžio riziką. Su estrogenų pertekliumi susijusių auglių (ypač gimdos gleivinės, kiaušidžių) rizika taip pat didėja.

Depresija ir nerimas

Tiek hormonų pokyčiai, tiek tokie simptomai kaip nepageidaujamas plaukuotumas gali neigiamai paveikti Jūsų emocijas. Daugelis sergančiųjų PKS ilgainiui patiria depresiją ir nerimą.

Policistinių kiaušidžių sindromas gali turėti didelę įtaką fizinei, emocinei ir socialinei moters būklei. Nereguliarios menstruacijos ir nevaisingumas sukelia stresą, ypač planuojant šeimą, o hirsutizmas, spuogai ar plaukų slinkimas dažnai neigiamai veikia savivertę ir išvaizdą. Svorio kontrolės sunkumai ir metaboliniai sutrikimai riboja mitybos pasirinkimus ar fizinį aktyvumą, o nuotaikų svyravimai ar depresija gali paveikti santykius ir darbingumą.

Be to, PKS dažnai būdingas atsparumas insulinui ir hiperinsulinemija, kurie dar labiau apsunkina hormonų pusiausvyrą bei mažina endometriumo (gimdos gleivinės) kokybę, svarbią embriono implantacijai.

PKS diagnostika

Ankstyva diagnostika ir individualizuotas gydymas yra būtini, siekiant pagerinti savijautą ir užkirsti kelią ilgalaikėms komplikacijoms, tokioms kaip cukrinis diabetas ar širdies ligos.

PKS diagnozuojamas remiantis klinikiniais požymiais, anamneze ir tyrimais, taikant Roterdamo kriterijus, kurie reikalauja bent dviejų iš trijų požymių:

• nereguliari ovuliacija
• hiperandrogenizmas (klinikiniai arba laboratoriniai vyriškų hormonų (androgenų) pertekliaus požymiai)
• policistinės kiaušidės ultragarsu

Gydytojai paprastai PKS diagnozuoja moterims, kurioms pasireiškia bent du iš šių trijų simptomų. Gydytojas taip pat turėtų pasiteirauti, ar Jums pasireiškė tokie simptomai kaip spuogai, veido ir kūno plaukuotumas ir svorio padidėjimas.

Diagnostikos metodai:

• Dubens apžiūra: Atlikus dubens apžiūrą galima ieškoti bet kokių kiaušidžių ar kitų lytinių takų dalių problemų. Šio tyrimo metu gydytojas įkiša pirštinėtus pirštus į Jūsų makštį ir patikrina, ar nėra jokių išaugų kiaušidėse ar gimdoje.
• Kraujo tyrimai: Kraujo tyrimais patikrinama, ar vyriškų hormonų kiekis nėra didesnis nei įprastai. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai cholesterolio, insulino ir trigliceridų kiekiui patikrinti, kad būtų įvertinta susijusių ligų, pavyzdžiui, širdies ligų ir diabeto, rizika. Tikslinga tirti lytinius hormonus. Ieškant galimų PKS padarinių ir metabolinių sutrikimų moterims, sergančioms PKS, būdingas žemas didelio tankio cholesterolio ir mažo tankio cholesterolio kiekis, taip pat aukšta gliukozė kraujyje nevalgius, padidėjęs trigliceridų kiekis. Kartais gali tekti atlikti tyrimus, kad atmesti ligas, kurios sukelia į PKS panašius simptomus. Tokius simptomus gali sukelti skydliaukės funkcijos sutrikimas ir prolaktinoma, dėl to atliekami skydliaukės hormonų, prolaktino kiekio kraujyje tyrimai. Vyriškų lytinių hormonų padidėjimą gali išprovokuoti antinksčių, kiaušidžių navikai, todėl gali tekti atlikti tyrimus šioms būklėms diagnozuoti.
• Ultragarsinis tyrimas: Ultragarsinis tyrimas, kurio metu garso bangomis ieškoma nenormalių folikulų ir kitų kiaušidžių bei gimdos problemų. Gydytojas ultragarsu vertina kiaušidžių dydį ir folikulų skaičių.

Svarbu žinoti, kad paauglėms ir jaunoms moterims šią būklę diagnozuoti sudėtingiau - pirmaisiais metais po pirmųjų mėnesinių nereguliarus ciklas ir didesnis folikulų skaičius kiaušidėse gali būti visiškai normalus brendimo etapas.

Nėštumas ir PKS

PKS sutrikdo normalų menstruacijų ciklą ir apsunkina pastojimą. Nuo 70 iki 80 proc. moterų, sergančių PKS, turi vaisingumo problemų. PKS yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių moterys nepastoja dėl ovuliacijos sutrikimų. Nereguliarios arba retos menstruacijos trukdo nustatyti vaisingas dienas, todėl natūraliai pastoti tampa dar sunkiau.

Ši būklė taip pat gali padidinti nėštumo komplikacijų riziką. Moterys, sergančios PKS, du kartus dažniau nei moterys, neturinčios šios būklės, gimdo kūdikį per anksti. Joms taip pat didesnė persileidimo, aukšto kraujospūdžio ir nėščiųjų diabeto rizika.

Be to, PKS ir gestacinis diabetas siejami su didesniu svorio prieaugiu nėštumo metu ir didesne nėštumo komplikacijų rizika - aukštesniu kraujospūdžiu (nėštumo hipertenzija ir preeklampsija), priešlaikiniu gimdymu, didesne tikimybe patirti Cezario pjūvio operaciją, didesne naujagimio komplikacijų rizika (didesniu naujagimio svoriu, naujagimių hipoglikemija). Ilgainiui 30-50 proc. moterų, sirgusių gestaciniu diabetu, per 10-20 metų išsivysto antrojo tipo diabetas.

PKS turinčioms moterims gestacinio diabeto rizika yra 2-3 kartus didesnė palyginti su PKS neturinčiomis moterimis, nepriklausomai nuo kūno masės indekso. Apie penktadalis PKS turinčių moterų suserga gestaciniu diabetu. Nutukimas riziką dar labiau padidina, tačiau net ir normalaus svorio PKS turinčios moterys turi didesnę riziką susirgti. Abiejų šių būklių glaudus ryšys su atsparumu insulinui ir riebalinio audinio disfunkcija, lėtiniu uždegimu ir hiperandrogenizmu yra akivaizdus.

Nėštumo metu natūraliai didėjant insulino poreikiui, PKS turinčioms moterims dažniau pasireiškia ir gestacinis diabetas. Riebalinio audinio pokyčiai (pvz., padidėję uždegiminiai adipokinai, sutrikęs riebalų kaupimas) taip pat didina gestacinio diabeto riziką.

Tyrimai rodo, kad PKS turinčios moterys dažniau pastoja pasitelkdamos pagalbinio apvaisinimo technologijas. Nėštumai po pagalbinio apvaisinimo siejami su didesne gestacinio diabeto rizika, ypač turint PKS, galimai, dėl hormoninės stimuliacijos, dažnesnio daugiavaisio nėštumo, jau esamo medžiagų apykaitos sutrikimo.

Galimas epigenetinis poveikis vaisiui, didinantis PKS ir medžiagų apykaitos sutrikimų riziką dukroms ateityje. Svarbiausia žinoti: PKS ir nevaisingumas nėra sinonimai. Daugelis moterų, tinkamai gydomos, gali sėkmingai pastoti. Svorio metimas ir cukraus kiekio kraujyje mažinimas gali padidinti sveiko nėštumo galimybes.

PKS gydymas

PKS gydymas yra kompleksinis procesas, kuris pritaikomas atsižvelgiant į konkrečius simptomus, moters gyvenimo būdą ir tikslus, pavyzdžiui, ar planuojamas nėštumas. Gydymo tikslas - suvaldyti simptomus, pagerinti hormonų pusiausvyrą, mažinti komplikacijų riziką ir, jei reikia, atkurti vaisingumą. Policistinių kiaušidžių sindromas gydomas orientuojantis į simptomų kontrolę, komplikacijų prevenciją ir gyvenimo kokybės gerinimą, pritaikant terapiją individualiai. Šiuo metu PKS nėra „išgydomas“ vienu veiksmu - tai lėtinė būklė, kurią reikia valdyti.

1. Gyvenimo būdo korekcija

PKS gydymas paprastai prasideda nuo gyvenimo būdo pokyčių, pavyzdžiui, svorio mažinimo, dietos ir fizinių pratimų. Pirmasis žingsnis gydant PKS yra gyvenimo būdo korekcija. Vos 5-10 proc. kūno svorio sumažinimas gali padėti sureguliuoti mėnesinių ciklą ir pagerinti PKS simptomus. Svorio mažinimas taip pat gali pagerinti cholesterolio kiekį kraujyje, sumažinti insulino kiekį, sumažinti širdies ligų ir diabeto riziką. Svorio reguliavimas padeda sumažinti insulino atsparumą, kuris dažnai būdingas PKS, ir sumažina su šia būkle susijusių komplikacijų riziką.

• Mityba: Bet kokia dieta, padedanti numesti svorio, gali padėti jūsų būklei. Atlikus tyrimus, kuriuose buvo lyginamos dietos sergant PKS, nustatyta, kad mažai angliavandenių turinčios dietos yra veiksmingos ir metant svorį, ir mažinant insulino kiekį. Mažo glikemijos indekso (mažo GI) dieta, kai daugiausia angliavandenių gaunama iš vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų, padeda geriau sureguliuoti menstruacijų ciklą nei įprasta svorio mažinimo dieta. Renkantis maistą, reikia vengti riebalų ir cukraus.
• Fizinis aktyvumas: Keletas tyrimų parodė, kad 30 minučių vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai bent 3 dienas per savaitę (arba 150 min./sav.) gali padėti moterims, sergančioms PKS, numesti svorio. Svorio metimas su fiziniais pratimais taip pat pagerina ovuliaciją ir insulino kiekį. Mankšta dar naudingesnė, kai ji derinama su sveika mityba. Dieta ir fiziniai pratimai padeda numesti daugiau svorio nei bet kuri iš šių priemonių atskirai, be to, sumažina diabeto ir širdies ligų riziką. Gyvenimo būdo intervencijos gali iki 50 proc.
• Streso valdymas ir miego higiena: Nerimas, depresija, stresas ir miego sutrikimai gali trikdyti hormonų pusiausvyrą - didinti kortizolio kiekį ir pabloginti gliukozės apykaitą. Atsipalaidavimo metodai - kvėpavimo pratimai, joga, sąmoningumo praktikos, muzikos terapija ir kitos meno terapijos gali sumažinti kortizolio kiekį, o 7-8 valandos miego per parą yra svarbios hormoninei pusiausvyrai.

2. Medikamentinis gydymas

Kontraceptinės tabletės ir kiti vaistai gali padėti sureguliuoti menstruacijų ciklą ir gydyti PKS simptomus, tokius kaip plaukų augimas ir spuogai. Hormoninių sutrikimų reguliavimui dažnai naudojamos kombinuotos hormoninės kontraceptinės priemonės, kurios padeda sureguliuoti menstruacinį ciklą, sumažina androgenų kiekį kraujyje ir pagerina odos būklę.

• Gimstamumo kontrolė (hormoninė kontracepcija): Kasdien vartojant progestiną (tablečių, pleistrų arba makšties žiedo pavidalu) galima atkurti normalią hormonų pusiausvyrą, reguliuoti ovuliaciją, palengvinti tokius simptomus kaip per didelis plaukų augimas, apsaugoti nuo endometriumo vėžio. Moterims, kurios negyvena lytinio gyvenimo ir nesiekia pastoti, dažniausiai skiriama pakaitinė geltonkūnio terapija gestagenais. Moterims, kurios gyvena lytinį gyvenimą, tačiau nenori pastoti, rekomenduojami hormoniniai kontraceptikai, gestagenų injekcijos, hormoninės gimdinės spiralės ar kontraceptiniai implantai.
• Metforminas: Metforminas (Glucophage, Fortamet) yra vaistas, vartojamas 2 tipo cukriniam diabetui gydyti. Juo taip pat gydoma PKS, nes gerinamas insulino kiekis. Atsparumui insulinui mažinti dažnai skiriamas metforminas - vaistas, gerinantis insulino panaudojimą organizme ir mažinantis gliukozės kiekį kraujyje. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad vartojant metforminą ir kartu keičiant mitybą bei fizinį krūvį, pagerėja svorio mažėjimas, sumažėja cukraus kiekis kraujyje ir atkuriamas normalus menstruacijų ciklas geriau nei vien tik keičiant mitybą ir fizinį krūvį.
• Ovuliacijos skatinimas: Moterims, kurios gyvena lytinį gyvenimą ir siekia pastoti, taikomas ovuliaciją skatinantis gydymas. Klomifenas (Clomid) yra vaisingumo vaistas, kuris gali padėti PKS sergančioms moterims pastoti. Jo tikslas - sureguliuoti hormonų veiklą ir sukelti kiaušidžių folikulų brendimą, kad įvyktų natūrali ovuliacija. Aptariant šeimos planavimo klausimus, svarbu nepamiršti, kad klomifenas didina dvynių ir kitų daugiavaisių gimdymų tikimybę. Gydymas moterims, kurios nori pastoti, apima ovuliacijos sužadinimą letrozoliu, klomifenu ar gonadotropinų injekcijomis.
• Antiandrogeniniai vaistai: Jei pagrindinė problema yra hiperandrogenizmas, skiriami antiandrogeniniai vaistai, tokie kaip spironolaktonas ar ciproterono acetatas, kurie slopina androgenų poveikį.
• Vaistai plaukams šalinti: Keletas gydymo būdų gali padėti atsikratyti nepageidaujamų plaukelių arba sustabdyti jų augimą. Eflornitino (Vaniqa) kremas yra receptinis vaistas, kuris lėtina plaukų augimą. Lazerinis plaukų šalinimas ir elektrolizė gali padėti atsikratyti nepageidaujamų plaukų ant veido ir kūno.

3. Chirurginis gydymas

Chirurgija gali būti vaisingumo gerinimo galimybė, jei kiti gydymo būdai nepadeda. Operacinis gydymas taikomas tik tada, kai medikamentinė terapija nepadeda. Kiaušidžių gręžimas - tai procedūra, kurios metu lazeriu arba plona įkaitinta adata kiaušidėje padaromos mažos skylutės, kad būtų atkurta normali ovuliacija. Dažniausiai atliekama videolaparoskopinė operacija, kurios metu suardomi nedideli ploteliai testosteroną gaminančio kiaušidės audinio. Chirurginis gydymas moterims, kurios nori pastoti, taikomas retai, kai nėra atsako į kitus gydymo būdus.

4. Pagalbinis apvaisinimas

Galiausiai, moterims, kurioms nepavyksta pastoti taikant kitus metodus, gali būti rekomenduojamas pagalbinis apvaisinimas, kaip antai in vitro fertilizacija (IVF).

5. Bariatrinė chirurgija

Be to, jei PKS lydimas reikšmingas nutukimas ir kiti gydymo būdai neveiksmingi, gali būti svarstoma bariatrinė chirurgija, siekiant pagerinti sveikatą ir vaisingumą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Ankstyva diagnostika ir individualizuotas gydymas yra būtini, siekiant pagerinti savijautą ir užkirsti kelią ilgalaikėms komplikacijoms. Kuo anksčiau tiksliai įvardijama, kas vyksta Jūsų organizme, tuo greičiau galima rasti tinkamus sprendimus - nuo ciklo sureguliavimo iki aiškaus plano, ką daryti, jei ateityje planuosite nėštumą.

Kreipkitės į gydytoją, jei:

• Jums dingo mėnesinės ir nesate nėščia.
• Jums yra PKS simptomų, pavyzdžiui, ant veido ir kūno auga plaukai.
• Bandote pastoti daugiau kaip 12 mėnesių, bet nepavyksta. Jei mėnesinės jau nereguliarios arba jų nėra ir bandote pastoti, nelaukite 12 mėnesių ir kreipkitės į specialistą, kad jis įvertintų Jūsų būklę.
• Jums yra diabeto simptomų, pavyzdžiui, per didelis troškulys ar alkis, neryškus matymas ar nepaaiškinamas svorio kritimas.

Be to, nepamirškite, kad jei nenorite pastoti, nereguliarios ar nebuvusios mėnesinės savaime nėra kontracepcija. Net ir esant tokioms sąlygoms vis tiek gali būti įmanoma pastoti. Tokiu atveju geriausia naudoti kontracepciją, net jei sergate PKS.

Jei sergate PKS, planuokite reguliarius vizitus pas pirminės sveikatos priežiūros gydytoją. Jums reikės reguliariai atlikti tyrimus, kad būtų galima patikrinti, ar nesergate cukriniu diabetu, nėra padidėjęs kraujospūdis ir kitų galimų komplikacijų.

Skubiai kreipkitės, jei simptomai lydimi stipraus skausmo, kraujavimo ar metabolinių sutrikimų požymių, nes tai gali rodyti komplikacijas. Venkite savarankiško gydymo, ypač hormoninių preparatų ar svorio mažinimo priemonių be gydytojo rekomendacijos, nes tai gali sukelti šalutinį poveikį. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip mitybos korekcija, fizinis aktyvumas ar streso valdymas, aptarkite šiuos veiksmus su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami Jūsų būklei. Reguliariai tikrinkitės, jei turite PKS, cukrinio diabeto ar širdies ligų anamnezę, tačiau visus sprendimus suderinkite su specialistu.

Kaip policistinių kiaušidžių sindromas paveikia kasdienį gyvenimą?

Policistinių kiaušidžių sindromas gali turėti didelę įtaką fizinei, emocinei ir socialinei moters būklei. Nereguliarios menstruacijos ir nevaisingumas sukelia stresą, ypač planuojant šeimą, o hirsutizmas, spuogai ar plaukų slinkimas dažnai neigiamai veikia savivertę ir išvaizdą. Svorio kontrolės sunkumai ir metaboliniai sutrikimai riboja mitybos pasirinkimus ar fizinį aktyvumą, o nuotaikų svyravimai ar depresija gali paveikti santykius ir darbingumą.

Norint valdyti policistinių kiaušidžių sindromą, būtina bendradarbiauti su ginekologu, endokrinologu ar dietologu, laikytis gydymo plano ir gyvenimo būdo rekomendacijų. Psichologinė pagalba, kosmetologinės procedūros ar paramos grupės padeda įveikti emocinius ir estetinius iššūkius.

Informuotumas apie sindromą, sveiko gyvenimo būdo svarbą ir reguliarių patikrinimų reikšmę skatina simptomų kontrolę ir komplikacijų prevenciją. Dažnai pamirštamas, bet labai svarbus aspektas - emocinė pusė. Bendravimas su specialistu (psichologu, psichoterapeutu), dalyvavimas palaikymo grupėse ar net atviri pokalbiai su artimaisiais gali padėti sumažinti kaltės ir vienišumo jausmą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie PKS

Kokio amžiaus merginos ir moterys dažniausiai suserga PKS?

PKS dažniausiai diagnozuojamas jaunoms moterims nuo paauglystės iki 40 metų amžiaus.

Ar PKS būtinai reiškia nevaisingumą?

Ne, nors policistinių kiaušidžių sindromas yra vienas dažniausių ovuliacijos sutrikimų ir dėl to sunkesnio pastojimo priežasčių, tai nereiškia, kad moteris negalės susilaukti vaikų. Tinkamai gydant daugelis moterų su PKS gali sėkmingai pastoti.

Ar galima sureguliuoti mėnesinių ciklą nevartojant hormoninių vaistų?

Kai kurios moterys su PKS gali sureguliuoti mėnesinių ciklą pakeitus gyvenimo būdą, įskaitant sveikesnę mitybą ir didesnį fizinį aktyvumą. Tačiau hormoniniai vaistai dažnai būna veiksmingesnė priemonė, norint atstatyti hormonų pusiausvyrą ir sureguliuoti mėnesines.

Ar PKS gali būti išgydomas?

Policistinių kiaušidžių sindromo visiškai išgydyti negalima, tačiau simptomus galima efektyviai valdyti gydymo ir gyvenimo būdo pokyčių pagalba. Šiuo metu PKS laikomas lėtine būkle - jo negalima „išjungti“ vienu vaistu ar procedūra.

Kaip PKS veikia odos būklę?

Dėl hormonų disbalanso moterys dažnai susiduria su akne, spuoguotumu, riebia veido bei galvos oda.

Ar viršsvoris turi įtakos PKS?

Viršsvorį turinčioms moterims PKS yra nustatomas žymiai dažniau.

Ar PKS simptomai laikui bėgant gali kisti?

Taip, PKS simptomai laikui bėgant gali kisti. Pavyzdžiui, svorio pokyčiai, nėštumai, hormoninė kontracepcija ar menopauzė gali pakeisti jų intensyvumą.

tags: #policistiniu #kiausidziu #sindromas #ir #nestumas

• Kaip palengvinti kūdikio diskomfortą dygstant dantukams
• Visapusiškas ugdymas „Varpelyje“
• Visavertė mityba kūdikiams nuo pirmojo šaukštelio
• Informacija apie abortus
• Veiklos ikimokyklinėje įstaigoje