Kiekvienais metais kovo 22 dieną visame pasaulyje švenčiama Pasaulinė vandens diena. Šios dienos tikslas yra skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį ir jo didžiulę svarbą kiekvienam iš mūsų.
Vanduo - gyvybės šaltinis. Jis būtinas visai gamtai, žmogui. Vanduo reikalingas taip, kaip oras ir maistas. Visa mus supanti ekologinė sistema negalėtų egzistuoti be vandens. Jis žmogų girdo ir prausia, padaro švarų ir sveiką. Būtina, kad organizmas gautų pakankamai skysčių, todėl vartoti reikia švarų vandenį. Žmogus be maisto gali išgyventi, bet be vandens vos keletą dienų.
Lopšelyje - darželyje „Kregždutė“ „Kiškučių“ ir „Žirniukų“ grupėse vyko pokalbiai tema: „Ką žinai apie vandenį?“. Šių pokalbių metu kiekvienas dalyvis galėjo pasitikrinti savo žinias, dalyvaudamas atliekant eksperimentus ir bandymus, kuriuos buvo paruošusios auklėtojos Deimantė ir Kristina. Vaikai tyrinėjo, eksperimentavo, bandė, stebėjo vandenį, kartu su auklėtojomis leisdamiesi į pažinimo kelionę, norėdami kuo daugiau sužinoti apie vandenį. Visi buvo kupini džiugių emocijų, lavino mąstymą, vaizduotę, atmintį, įgavo žinių apie vandens savybes, svarbą gamtai ir žmogui.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Albina papasakojo apie vandens svarbą žmogaus sveikatai. Taip pat didelis dėmesys skirtas jo apsaugai ir tausojimui. Su vaikais kalbėta apie vandens taršą, paaiškinta, kaip šiukšlės ir cheminės medžiagos patenka į vandens telkinius ir kenkia aplinkai bei žmonių sveikatai. Vaikai sužinojo apie šios problemos rimtumą ir ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad apsaugotume vandenį. Įgytas žinias vaikai galėjo pritaikyti praktiškai - jie rūšiavo atliekas ir bandė išvalyti imituojamą užterštą vandenį.
2024 m. balandžio 5 d. lopšelyje-darželyje įvyko renginys „Vanduo, tai gyvybės ir sveikatos šaltinis“, skirtas Pasaulinei vandens dienai paminėti. Renginyje dalyvavo 3-4 metų grupė „Vėžliukai“ ir 4-5 metų grupė „Delfinukai“. Renginio metu visuomenės sveikatos specialistė papasakojo, kodėl vanduo gyvybiškai svarbus žmogui, kokios jo savybės ir kokiais pavidalais jis sutinkamas gamtoje. Vaikai sužinojo, kiek stiklinių vandens reikia išgerti žmogui per dieną, kad būtų užtikrinamas tinkamas organizmo funkcionavimas ir sveikas augimas.
Įtvirtinę žinias apie vandens teikiamą naudą, vaikai ėmėsi tyrinėjimų ir eksperimentų.
Vaikai atliko paprastus ir smagius mokslinius bandymus. Kiekvienam vaikui buvo paruoštas dubenėlis su įvairiais daiktais. Vaikai juos apžiūrėjo, įvardino ir pabandė įmesti po vieną į vandenį, stebėdami, kas skęsta, o kas ne. Vėliau užduotis buvo „sužvejoti“ daiktus semtuvėliais. Pirmojo tyrinėjimo metu išsiaiškino, kad sunkesni daiktai už vandenį jame skęsta, lengvesni plūduriuoja.

Atlikę eksperimentą „Skęsta ar plaukia?“, vaikai sužinojo, kad į vandenį įdėjus druskos, jis tampa tankesniu, galime sakyti, sunkesniu. Todėl daugelis daiktų, kurie skęsta natūraliame vandenyje, plaukia sūriame.
Ant sušaldytų balionuose ledų, vaikai bėrė druską, stebėjo kaip tirpsta ledas, o tirpdamas išskiria šaltį. Ant druskos ištirpdytos vietos, teptuku tepė akvarelinius dažus, stebėjo, kaip jie skverbiasi gilyn, išmargindami ledą įvairiais raštais. Kuo daugiau druskos ir dažų, tuo labiau korėtas tapo ledo kamuolys.
Vaikai tiksliai matavo vandenį, kad visuose indeliuose būtų po lygiai. Į kiekvieną indelį pylė cukraus ir skaičiavo, kad būtų vienu šaukšteliu daugiau - pirmame indelyje 1 šaukštelis cukraus, antrame 2 ir t.t., vandenį maišė, kol cukrus ištirpo. Į indelius su ištirpusiu cukrumi įlašino po kelis lašus skirtingų spalvų dažų, silpna srovele perpylė iš vieno indo į kitą, dirbo komandoje. Rezultatas - keturi sluoksniai ir keturių spalvų vanduo.

Buvo pastatyta žvakė inde su vandeniu, žvakę uždegėme ir uždengėme ją stiklainiu. Žvakė užgeso, o vanduo iš indo buvo siurbiamas į stiklainį. Kad žvakė degtų, jai reikia deguonies iš oro. Sunaudojusi stiklainyje esantį deguonį liepsna užgeso, o stiklainyje likęs oras atvėso.
Vaikai stebėjo ir matavo „keliaujančio“ vandens lygį. Naudodamiesi technologijomis, vaikai klausėsi tekančio vandens krioklio garso. Piešė tik vandeniu ir akvarele, aiškinosi ir stebėjo, kur dingsta piešinys, nupieštas tik vandeniu.
Paėmėme tris stiklines. Vieną pilną geltono vandens, kitą tuščią ir trečią nepilnai pripiltą žalio vandens. Visas sujungėme popierinėmis servetėlėmis. Vanduo pradėjo keliauti iš vienos stiklinės į kitą. Ryte visose stiklinėse vandens buvo iki pusės.
Vaikai piešė vandeniu ant specialaus kilimėlio, tuomet kilimėlyje vaizdas ir spalvos išryškėjo.
Į kojinę pripylėme skiedrų, sėklų, suformavome Oliziuką.
Vaikai plėšė spalvotą krepinį popierių, pagal spalvas sukišo į buteliukus su vandeniu.
Vaikai tyrinėjo vandens savybes per įvairius žaidimus ir veiklas:
Itin daug džiaugsmo vaikams sukėlė popierinių gėlių „pražydinimas“. Vaikai sužinojo, kad didžiąją dalį popieriaus sudaro augalinės skaidulos, kurios yra tarsi plonyčiai vamzdeliai. Dėl molekulių traukos jėgų vanduo kyla šiais vadinamaisiais kapiliarais į viršų. Popierius išbrinksta, ir dirbtinės gėlės žiedlapiai, panašiai kaip į vandenį įmerkto apvytusio augalo lapai, išsitiesia.
Vaikai taip pat atliko vandens kiekio matavimus ir paskaičiavo, kiek vandens stiklinių telpa į pusės litro stiklainį, ir kiek vandens lašelių telpa arbatiniame šaukštelyje. Taip pat pūtė per šiaudelį burbuliukus, skanavo natūralaus ir vaisiais paskaninto vandens, balsavo, kuris skanesnis. Paskaičiavo, kiek lašelių telpa skirtingo dydžio apskritimuose, palygino su draugų gautais rezultatais.
Vandens pasaulis yra labai platus ir spalvingas. Šiame darželyje yra apie 10 skirtingų rūšių žuvyčių. Vaikai galėjo nueiti maitinti žuvyčių, taip ugdydami aplinkos pažinimo ir tyrinėjimo įgūdžius.
Susipažinę artimiau su Lietuvoje esančiomis įvairiausiomis žuvimis, augalais ir paukščiais, kurie nardo po vandenį, vaikai bandė atpasakoti paveikslėlius ir kartu skaityti. Šios veiklos metu vaikai ugdė aplinkos pažinimo ir skaitymo bei sakytinės kalbos įgūdžius. Domėdamiesi aplinka, kurioje gyvena, bandė skaityti enciklopedijas apie vandens gyventojus.
Vaikai išsirinko sau labiausiai patikusį vandens gyventoją ir jį lipdė ant popieriaus, taip ugdydami savo kūrybiškumą, meninę raišką ir lavindami smulkiąją motoriką.
Interaktyvios lentos fone, vaizduojant jūrą, dangų ir daugybę gyvūnų, vaikai gerino fizinį aktyvumą, stambiąją motoriką ir bendravimo su bendraamžiais įgūdžius.
Mokomasi buvo ir piešti vandens gyvūnus ant servetėlės, kurią vėliau „uždaromos“ ir nesimato, jog viduje yra piešinys. Šios veiklos metu vaikai ugdė smulkiosios motorikos, kūrybiškumo, bei problemų sprendimo ir tyrinėjimo įgūdžius.
Ant žemės patiestas didelis kilimas, tapo platforma žaidimams, skatinantiems vaikus lavinti judesių koordinaciją, greičio miklumą ir pusiausvyrą, gerinančius bendravimo su bendraamžiais įgūdžius, skaičiavimo/matavimo įgūdžius, savivokos ir savireguliacijos įgūdžius.
Projekto trukmė - 2 savaitės. Šio projekto numatomas rezultatas - siekiama pagerinti vaikų aplinkos pažinimo; fizinio aktyvumo; meninės raiškos; kūrybinės raiškos; bendravimo su bendraamžiais; skaičiavimo/matavimo; sakytinės/rašytinės kalbos įgūdžius. Ir tiesiog, kad vaikams būtų smagu!
Vaikai tikrai atrado naujų žaidimų, pomėgių, neatpažintų vandens gyventojų. Bei patyrė naujų emocijų - žaisdami kartu; matydami estetinį grožį; žaisdami aktyvų žaidimą, kur tinklas gaudo žuvytes; kartu dėliodami dėlionę. Visos šios veiklos skatino vaikų bendradarbiavimą ir savireguliaciją. Naujų technologijų dėka vaikai galėjo pasijusti tarsi patys būtų vandenyje.
Taigi aktyvios, patirtimi grįstos veiklos metu vaikai pagilino žinias apie vandenį ir jo svarbą.
tags: #eilerastukas #apie #vandeneli #vaikams