Persileidimas, mediciniškai vadinamas savaiminiu abortu, yra sudėtinga ir emociškai sunki patirtis, su kuria susiduria daugelis moterų. Tai nėštumo praradimas iki 20-22 nėštumo savaitės. Nors statistika rodo, kad beveik 15-25 proc. žinomų nėštumų gali baigtis persileidimu, svarbu suprasti šio reiškinio priežastis, jo tipus ir galimus prevencijos bei gydymo būdus.
Persileidimas gali kilti dėl vaisiaus patologijų, mamos ligų, socialinių-ekonominių priežasčių ar net tėvo lytinių ląstelių patologijų. Apie 40-60 proc. ankstyvų persileidimų kyla dėl vaisiaus genetinių patologijų. Jei sutrinka lytinių ląstelių brendimas, vystosi chromosominės patologijos, kurias motinos organizmas atpažįsta ir atmeta. Dažnai persileidimą sukelia ir gimdos patologija: miomų mazgai, pertvara gimdoje ar vystymosi anomalijos.

Įvykus persileidimui, pirmiausia rekomenduojama bandyti išsiaiškinti priežastis. Neskubėkite vėl be atodairų pastoti. Laikas Jums reikalingas, kad pailsėtumėte ir atliktumėte tyrimus.
Daugelis moterų tiki mitais, kurie neturi mokslinio pagrindo. Pavyzdžiui, magnio vartojimas priešlaikinio gimdymo rizikos nemažina, nebent organizme yra jo trūkumas. Taip pat moksliškai neįrodyta, kad gulėjimas lovoje gali apsaugoti nuo persileidimo - priešingai, fizinio aktyvumo stoka gali paskatinti trombų susidarymą. Nėra saugaus alkoholio kiekio, o homeopatiniai preparatai dažniausiai nėra efektyvūs.
Kiekvienas nėštumas yra naujas išbandymas, tačiau statistika rodo, kad dauguma moterų po persileidimo sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus vaikus. Svarbu išlikti ramioms, pasikliauti specialistų priežiūra ir, esant poreikiui, ieškoti psichologinio palaikymo.
tags: #planavimas #po #keliu #persileidimu