Finansinė analizė: Kauno „Žalgiris“ prieš Vilniaus „Žalgirį“
Futbolo sezonas įsibėgėja, tačiau šiandien norėtume atsitraukti nuo aikštės ir pasigilinti į tai, kas aktualiausia viduramžių alchemikams - auksą, pinigus, biudžetus.
Iš esmės Lietuvos futbolo klubai apsiriboja trumpais atsakymais į žurnalistų klausimus apie biudžetą sezono pradžios apžvalgose, ir niekas ten labai smarkiai nesigilina. Šiemet trys klubai - „Sūduva“ ir abu „Žalgiriai“ - gan išsamiai pristatė savo finansus. Šiame straipsnyje apsistosime ir paanalizuosime Vilniaus „Žalgirio“ bei pagrindinio konkurento Kauno „Kauno Žalgirio“ skaičius.
Šis tekstas tikrai nėra skirtas parodyti, kad Vilniaus „Žalgiris“ daro kažką gerai, o Kauno „Žalgiris“ kažką blogai, arba atvirkščiai. Abu klubai aiškiai eina į priekį, priima teisingus vadybos sprendimus, todėl norėčiau labiau įvertinti ir paaiškinti, kaip tokie skaičiai atsiranda ir kas juos sudaro. Taip pat prašau suprasti, kad mano matymas subjektyvus: jeigu apie Vilniaus „Žalgirį“ turiu visą informaciją, tai rašydamas apie kauniečius remiuosi dviem lentelėmis ir keliomis Manto Kalniečio citatomis. Kaip paskaitysite vėliau, tekste yra nemažai „jeigu“.
Pajamų analizė
Pradėkime nuo pajamų. Kauniečių pajamos šiemet planuojamos 4.5 milijono eurų, vilniečių - šiek tiek kukliau, 4.1 milijono eurų. Prieš tai pažiūrėkime, kaip savo pajamas planavo ankstesnė Vilniaus „Žalgirio“ vadovybė. Praktika parodė, kad net ir pesimistinis planas buvo pernelyg optimistinis, o kaip buvusi vadovė biudžetavo optimistinį 7 milijonų planą, jau galėtų pasakyti tik ji pati.
Bet palikim praeitį ir grįžtam į dabartį, bandykim suprasti, kur Kaunas aplenkė Vilnių. Lengviausia įvertinti miestų paramą. Kaunas skyrė milijoną, Vilnius pusantro milijono (na, ten šiek tiek mažiau, bet paprastumo dėlei sakykim - 1.5 milijono). Čia viskas aišku.
UEFA lėšos: didžiausias skirtumas
Daugiausiai interpretacijų kyla, kai pradedame skaičiuoti UEFA pinigus, nes čia skirtumas didžiausias - 1.4 milijono Kauno naudai. Su mumis viskas paprasta: įskaityti tik 100% garantuoti pinigai - 325 000 eurų už dalyvavimą UEFA Konferencijų lygoje. Ankstesnis „Žalgiris“ mėgdavo pripliusuoti dar neegzistuojančias pergales ir pinigus, o tai baigėsi griežtai. Bet koks papildomas euras iš šių metų Europos nuotykio tvarkingai keliaus į 2027 metų biudžetą.
Kaunas, atrodo, vis dėlto kažkiek įsiskaičiuoja šių metų rezultatus. Cituojant Mantą Kalnietį: „Skaičiai kažkiek pririšti prie europinių turnyrų, tačiau vertinimas labai atsargus.“
Ką garantuoto turi kauniečiai - pirmą Čempionų lygos atrankos etapą ir, nesėkmės atveju, antrą Konferencijų lygos atrankos etapą. Čempionų lygos atrankos pajamas nėra labai paprasta suskaičiuoti, nes ten nėra vienos tokios aiškios formulės. Paieškojus tarp įvairių panašaus lygio klubų, kurių europinis kelias irgi prasidėjo nuo Čempionų lygos pirmo etapo atrankos, galėčiau teigti, kad už Čempionų lygos atranką galima tikėtis gauti vidutiniškai apie 300 tūkstančių eurų.
Specialistai patikslino ir parodė, kad viską galima suskaičiuoti tiksliai: iškritęs iš ČL atrankos klubas gauna 175 tūkst. eurų ir dar 260 tūkst. kaip šalies čempionas, ką buvau pamiršęs. Konferencijose viskas aiškiau - iškritęs antrame raunde klubas gauna 350 tūkstančių bazinę išmoką ir 175 tūkst. už kiekvieną sužaistą raundą. Tai yra 525 tūkst. eurų. Vadinasi, garantuoti Kauno „Kauno Žalgirio“ pinigai Europoje yra 960 tūkst. eurų. Pridėkime dar Solidarumo lėšas, apie kurias kalbėjo Kalnietis, ir turime kažkur 1.2 milijono eurų.
Vilniaus „Žalgiris“ didžiąją dalį Solidarumo lėšų jau išnaudojo pernai, desperatiškai lopydamas po buvusios vadovės avantiūros paliktas skyles. Bet Kaunas vis tiek dar skaičiuoja papildomus 600 tūkstančius eurų (patikslinta: 530 tūkstančių eurų). Ir čia yra tas atsargus prisirišimas prie Europos, nes jie:
- tikisi, kad net ir iškritę iš Čempionų lygos įveiks bent vieną Konferencijų lygos atrankos etapą, kas klubui atneštų papildomus beveik 400 tūkst. eurų.
- tikisi, kad įveiks pirmąjį Čempionų lygos etapą, o čia jau kalbame apie visai kitus skaičius, nes iškritęs antrame ČL etape klubas pereina žaisti į Europos lygos trečią atrankos etapą, o pralaimėjęs ten dar turi šansą žaisti Konferencijų lygos paskutiniame playoff etape.
Štai kodėl tapti Lietuvos čempionais yra ne tik morališkai svarbu, bet potencialiai labai pelninga. Nes įveikęs pirmą Čempionų lygos etapą ir netgi viską toliau pralaimėjęs, Kaunas potencialiai gautų 1.7 milijono eurų. Tačiau įveikti tą pirmą atrankos barjerą nebus lengva, nes kauniečiai nebus skirstyti ir, jeigu burtai nepaeis, gali gauti tokį varžovą kaip „Kairat“, Rygos FC ar Suomijos „KuPS“. Taigi - pačiu blogiausiu atveju kauniečiai gali nesurinkti 600 tūkstančių eurų, realistiškai gali labai priartėti prie pateikto skaičiaus.
Vilniaus „Žalgiris“ čia turi šiokį tokį pranašumą - kad mums nereikia nervintis ir gerti vaistų nuo kraujo spaudimo. Mes įsirašėme minimumą, o štai tokie pinigai gali papildyti 2027 metų biudžetą:
- iškrentam iš karto: mano minėtas minimumas - 325 tūkst. eurų
- iškrentam antrame etape: 700 tūkst. eurų (+375 tūkst.)
- iškrentam trečiame etape: 1,075 milijono eurų (+750 tūkst.)
- iškrentam ketvirtame etape: 1,45 milijono eurų (+1,125 milijono)
Apie grupes jau nekalbėsiu. Žiūrint labai realistiškai, Vilniaus „Žalgiris“ bus skirstytas pirmame etape ir, pasisekus, gali gauti San Marino arba Andoros varžovą. Mes galime likti neskirstyti ir antrame etape, o trečiajame jau tų koeficiento taškų nebeužteks ir tikrai gautume stiprų neskirstytą varžovą.
Rungtynių bilietai
Kita pajamų linija - rungtynių bilietai. Kaip supratau iš Kalniečio, jie nesitiki didelių pajamų iš TOP lygoje rungtynių ir tuos 310 tūkstančių planuoja susirinkti iš trijų europinių rungtynių. Dvi yra garantuotos, Kalnietis minėjo tris. 100 tūkstančių eurų iš rungtynių Dariaus ir Girėno stadione yra įmanoma: jeigu bilieto vidurkis 15 eurų, jiems reikia parduoti kiek daugiau nei 6000 bilietų.
Kas yra įdomu - mes užsibrėžėme 260 000 eurų iš bilietų ir abonementų, tai yra 50 tūkstančių eurų mažiau nei kauniečiai. Iš parduotų abonementų surinkome maždaug 170 000 eurų. Toliau - mūsų TOP lygoje rungtynių bilietų pardavimai gerokai viršija lūkesčius. Dar aišku, pamatysime, kaip atrodys sugrįžimas į stadioną, bet kol kas atrodo, kad grįžus į stadioną jie dar labiau augs ir, skaičiuodami protingą pardavimo vidurkį, galime tikėtis apie 100 000 eurų pajamų. Ir dar lieka vienerios garantuotos rungtynės Europoje, kur neabejotinai turėsime „soldoutą“ ir rungtynių pajamos gali siekti 80 tūkstančių eurų.
Tai čia turėtume viršyti savo prognozes ir turėti apie 350 tūkstančių eurų pajamų. Vėlgi - jeigu turime papildomas europines rungtynes, šitas pajamas su šypsena dedame į 2027 metų biudžetą.
Komercinės pajamos
Didžiausią disonansą man kelia komercinių pajamų skirtumai. Kauniečiai įsirašė 1.46 milijono, o mes - 1.25 milijono. Skirtumas nėra didelis, bet aš žiūriu į Kauno pateiktą rėmėjų sąrašą ir neįsivaizduoju, kaip iš 13 rėmėjų jie surinks šituos pinigus. Nemanau, kad tituliniai rėmėjai - „Topsport“ - skirtų jiems žymiai daugiau, nei Vilniui skiria „Betsson“, o iš likusių 12 dar bent kelios įmonės tikrai remia produktais arba paslaugomis.
Turbūt logiškiausia būtų manyti, kad nemaža komercinių pajamų dalimi pasidalina motininė organizacija - krepšinio klubas, bet kadangi Kalnietis apie tai neužsiminė, palikime tik pasvarstymui. Aišku, sąmokslo teorijų mėgėjams galėtų užkliūti faktas, kad ta pati bendrovė remia ir lygą, ir vieną jos klubą, o bendrovės savininkas yra dar ir lygos prezidentas, bet kol kas jokių favoritizmo apraiškų Kauno „Kauno Žalgiriui“ nesimato, tad palikime sąmokslo teorijas jų vietose.
O jeigu norėtume labai geros naujienos Vilniui - tai čia komercinės pajamos kol kas viršija prognozes. Mūsų planas buvo 1,25 milijono, čia jau įskaitant NT mokesčio lengvatą, kurios skyrimas dar tik įsibėgės. Kovo pabaigai mes turime jau pasirašytas rėmimo sutartis už 1.3 milijono eurų. 64% to sudaro finansinis rėmimas, 36% - barteris, kuris irgi labai svarbus, nes padengia išlaidas, kurių klubui nebereikia mokėti pačiam, pvz., žaidėjų apgyvendinimą. Atsidarė iki šiol nebuvę srautai - moterų komandos rėmimas artėja prie 100 tūkstančių eurų.
Artimiausiu metu dar turėtų būti naujų sutarčių už 400 tūkstančių eurų. Aišku, tokio tempo visus metus neišlaikysi, bet visai galima tikėtis, kad realūs skaičiai viršys biudžeto prognozes 1.8-2 kartus. Pagal poreikį šitais pinigais klubas operuos per vasaros „transferų“ langą, o perviršis kelsis į kitų metų biudžetą.
Ir Vilniaus „Žalgiris“ turi dar vieną kozirį - naujus investuotojus. Priklausomai nuo komercinių rezultatų ir europinių turnyrų premijų sezono gale svarstysime, ar klubui yra poreikis atidaryti dar vieną investicijų raundą.
Išlaidų analizė
Abiejų klubų išlaidų eilutėje didelio skirtumo nėra. Kaunas skiria 3 milijonus savo komandoms, Vilnius paskelbė apie 2 milijonų biudžetą pagrindinei komandai. Pridėkime dar moterų komandą, B komandą - turime maždaug 2.4 milijono, bet iš pajamų matosi, kad klubas gali be didesnės finansinės įtampos ir esant poreikiui dar padidinti šitą skaičių. Tad Kaunas skiria šiek tiek daugiau, bet kardinalaus skirtumo nėra.
Tik dabar pastebėjau, kad sezono pristatymo metu nedetalizavau kitų išlaidų, bet čia jos irgi pakankamai panašios. Kauno administracijos išlaidos - 540 tūkstančių, Vilniaus „Žalgirio“ - 580 tūkstančių. Techninės arba rungtynių išlaidos Kauno eilutėje yra 963 tūkstančiai, pas mus - 866 tūkstančiai, bet kadangi abu klubai skaičiuoja savaip, tai neabejoju, kad kažkiek išlaidų atsiranda skirtingose dalyse.
Klubai, kaip suprantu, padarė panašias investicijas į LED stendus stadionuose. Vilniaus „Žalgiris“ dar papildomai investuoja į savo namų rungtynių transliacijų pagerinimą tiek TOP lygoje, tiek moterų A lygoje „Youtube“ kanaluose.
Prie Vilniaus išlaidų dar galime priskaičiuoti kelis šimtus tūkstančių, kuriuos mums kainavo buvusios vadovės „avantūros“, pavadinkim jas taip, prisirašius ilgalaikių kontraktų su ne to lygio žaidėjais, kuriuos reikėjo nutraukti taip, kad patenkintos (arba mažiau nepatenkintos) liktų abi pusės.
Tai jeigu žiūrėti į pagrindinį skirtumą - kai užsidarys antras „transferų“ langas, Kauno „Kauno Žalgiris“ galimai bus išleidęs 300-400 tūkstančių daugiau pirmai komandai komplektuoti. Pridėkime dar didelį privalumą, kad kauniečiams nereikėjo iš esmės perkomplektuoti komandos, branduolys išlaikytas, dar labiau susižaidęs, ir nenuostabu, kodėl jie dar iki čempionato pradžios buvo laikomi favoritais.
Perspektyvos ateityje
Ir pabaigai pažiūrėkime, kas gali laukti klubų finansų per artimiausius dvejus metus. Pagrindinis Kauno statymas yra šių metų Europa - jeigu jie nueina giliai ir netgi patenka į grupių etapus, tai yra plius kokie 3-4 milijonai. Jeigu jie tampa TOP lygos čempionais ir dar metams užsitikrina Čempionų lygos atranką - išsipildo blogiausios Vilniaus gerbėjų prognozės ir 2027 metais Kauno „Kauno Žalgiris“ yra finansiškai dominuojanti jėga Lietuvos futbole. Bet kaip sakė spartiečiai (ne iš Čekijos, o iš Antikos) - „jeigu“…
Suprasdamas, kad Kauno „Žalgiris“ turi daug geresnes pozicijas Europoje, Vilniaus „Žalgiris“ dirba su komercinių pajamų auginimu. Jeigu du kartus viršytume prognozes, pritrauktume naują investuotoją ir realistiškai nueitume Europoje iki kokio trečio etapo, kitais metais prie biudžeto pridėtume dar milijoną. Bet kaip sakė spartiečiai…
Ir čia ateina 2028 metai. Jeigu Vilniuje atsidaro Nacionalinis stadionas ir tampa Vilniaus „Žalgirio“ baze, tai yra „game changeris“ Lietuvos futbole. Visiškai naujos galimybės turtingiausio regiono miesto verslams. Po dviejų metų intensyvaus darbo su žiūrovais Vilniaus „Žalgiriui“ atsidaro galimybė pardavinėti bilietus nebe į 5000 vietų seną stadioną, o į blizgantį, naują, tik futbolui skirtą 19 000 vietų stadioną. Aš tikiu, kad į Europos turnyrų rungtynes nebus itin sudėtinga parduoti 15 tūkstančių bilietų ir per vienerias rungtynes susišluoti virš 300 tūkstančių eurų pajamų.
Nesiruošiu prognozuoti konkurentų pajamų, čia jų reikalas, bet Vilniaus „Žalgiris“ galėtų pasiekti 5 milijonų biudžetą 2027 metais ir 7 milijonų biudžetą 2028 metais. Jeigu… Kaip sakė spartiečiai.
Kodėl kas nors turėtų turėti futbolo komandą?
Vilniaus „Žalgirio“ moterų komandos situacija
Beveik 2 mėnesiai praėjo nuo tokio mano manifesto, kuriuo apsiėmiau globoti Vilniaus „Žalgirio“ moterų komandą ir išsikėliau sau kelis tikslus. 2025 metais Vilniaus „Žalgirio“ merginos užėmė penktą vietą iš šešių. Realiai komanda laikėsi tik ant dviejų trenerių - Virginijos ir Justo Klevinskų - entuziazmo, buvo labai jauna ir turėjo tris legionieres iš Brazilijos, kurias už tikrai neadekvačius atlyginimus moterų futbole nupirko pati klubo vadovė ir kurios kalbėjo tik portugališkai. Legionierės pabuvo, atsiėmė paskutinį atlyginimą ir išvažiavo.
2026 metų čempionėmis iš anksto jau paskelbta Šiaulių „Gintra“, visos kitos komandos žaidžia dėl antros vietos. O kodėl gi ne, jeigu „Gintra“ yra laimėjusi 21 kartą iš eilės. Kai pasiskelbiau, kad imuosi moterų futbolo, sulaukiau ir palaikymo, bet dar daugiau skepticizmo. Tiek tokio: „į vyrų futbolą nelabai kas eina, o moterų futbolas buvo ir yra apskritai niekam neįdomus“, tiek gan logiško: „nepatempsi visais frontais“. Apie tai buvo aptarinėjama ir futbolo podkastuose, o Aurimas Budraitis iš Futbolas.lt viešai pasiūlė lažintis, kad mūsų „Žalgiris“ neužims ir trečios vietos. Tai čia viskas gerai. Aš įpratęs.
Susidėliojau kelis pagrindinius tikslus:
- pritraukti bent kelias Lietuvos moterų rinktinės žaidėjas
- aikštėje visada turi būti daugiau lietuvių žaidėjų nei užsieniečių
- rasti 60 000 eurų iš rėmėjų ir padidinti komandos biudžetą iki 200 tūkst. eurų
- šiemet pamėginti pasiekti 400 žiūrovų vidurkį stadione
- užimti prizinę vietą A lygoje
Dėl lietuvių man iš karto buvo pasakyta: „Jeigu nori kažką laimėti, turi žaisti legionierės.“ Taip laimi „Gintra“, taip antrą vietą pernai iškovojo „Transinvest“. Aš iš karto atsakiau: „Ir ko verta tokia antra vieta? Kas iš jos? Medaliai iš sporto prekių parduotuvės? Ir kiek tvaru kurti komandą, kurioje legionierės rotuos kaip ant muzikinių kėdžių, o jaunos lietuvės sėdės ant suolelio?“ Todėl pradėjom nuo lietuvių. Kalbėjosi tiek trenerė, tiek mes su sporto direktoriumi Giedriumi Klevinsku. Vienu atveju net ir trenerė man sakė, jog yra 1% tikimybė, kad ši žaidėja pereis pas mus. „Tai gerai, nes yra tikimybė“, - atsakiau.
Ir štai rezultatas. Neslėpsiu, esu labai juo patenkintas. Vilniaus „Žalgiryje“ šiemet žais penkios į Lietuvos nacionalinę rinktinę kviečiamos žaidėjos - Lolita Žižytė, Augustė Andrijevskytė, Aušrinė Bikutė bei Greta Valikonienė. Paminėjau tik keturias? Nes penktoji yra mūsų sezono įsigijimas ir didžiausia sėkmė. Karjerą Vilniaus „Žalgiryje“ tęs Lietuvos moterų nacionalinės rinktinės kapitonė ir gynybos ramstis Milda Liužinaitė. Sveika atvykus! Ir tai dar gali būti ne viskas. Duokite dar metus ir Vilniaus „Žalgiris“ gali tapti bazine Lietuvos moterų rinktinės komanda, kuri padės geriau susižaisti, o geriausioms žaidėjoms tęsti karjerą užsienyje. Tokios patyrusios žaidėjos padės atsiskleisti ir mūsų jauniesiems talentams, ar tai būtų 16-metė vartininkė Tėja Banelytė, ar puolimo smaigalyje žaidžianti 16-metė...
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
