Pamūšis - tai kaimas Pakruojo rajono savivaldybėje, įsikūręs apie 6 kilometrus į pietus nuo Linkuvos, prie Mūšos upės. Šiame kaime veikia Pamūšio parapijiniai vaikų globos namai, kurie turi svarbią reikšmę vietos bendruomenei. Apžvelgsime šios įstaigos istoriją ir raidą.
2000-aisiais metais, kuomet buvo uždaryti valstybiniai Pakruojo vaikų globos namai, buvo įsteigti Pamūšio Šv. Antano Paduviečio parapijos vaikų globos namai. Tuo metu 10 auklėtinių rado pastogę senojoje Pamūšio parapijos klebonijoje. Namų jaukumu, plėtra, vaikų poreikiais ir lūkesčiais rūpinosi tuometinis Pakruojo dekanas kunigas Ričardas Rutkauskas.
Praėjo du dešimtmečiai, o šiuose vaikų globos namuose šilumą ir toliau atranda visi, kuriems jos trūksta iš artimųjų.

Šių metų rugsėjį Pamūšio Šv. Antano Paduviečio parapijos vaikų globos namai minėjo savo 20-ties metų jubiliejų. Dabartinis Pakruojo dekanas, Pamūšio šv. Antano Paduviečio parapijos vaikų globos namų vadovas Remigijus Čekavičius pakvietė į jaukią šventę J. E. Vyskupą Eugenijų Bartulį, savivaldybės vadovus, rėmėjus, vaikų namų esamus ir buvusius darbuotojus, ir visus, kurie per tiek metų prisidėjo prie šių namų kūrimo.
Minėjimas prasidėjo Vyskupo Eugenijaus Bartulio aukojamomis Šv. Mišiomis Pamūšio šv. Antano Paduviečio bažnyčioje. Koncelebravo Pakruojo dekanas kun. R. Čekavičius ir vienas pirmųjų šių namų auklėtinių, šiuo metu Šiaulių katedros vikaras, kun. [...]
Po šv. Mišių aukos Vyskupas įteikė padėkas darbuotojams, besirūpinantiems vaikais. Dekanas kun. R. Čekavičius taip pat nuoširdžiai dėkojo rėmėjams ir partneriams, kurių dėka šie vaikų namai du dešimtmečius tik tobulėjo ir tapo gražesni. Šventėje dalyvavo ir meras Saulius Margis, administracijos direktorė Ilona Gelažnikienė, socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė.
Meras už skleidžiamas krikščioniškas ir moralines vertybes, begalinę kantrybę ir nuoširdumą įteikė padėką Dekanui R. Čekavičiui.

Pamūšio parapijiniai vaikų globos namai yra svarbi institucija, teikianti globą ir auklėjimą vaikams, likusiems be tėvų globos arba patyrusiems socialinių sunkumų.
Nors pagrindinis dėmesys skiriamas Pamūšio parapijos vaikų globos namams, svarbu paminėti ir kitas su socialine globa susijusias institucijas Pakruojo rajone, kurios veikia pagal panašius principus ir teikia pagalbą įvairioms socialinėms grupėms.
Vaikų globos sistema Lietuvoje turi senas tradicijas. Dar XVIII a. pabaigoje buvo įkurtos pirmosios vaikų globos įstaigos, skirtos našlaičiams ir be tėvų globos likusiems vaikams.
Profesorius emeritas habil. dr. Vytautas Karvelis rašė: „Lietuvoje jau nuo seno buvo kuriamos įvairios religinės labdaros ir pasaulietinės organizacijos, kurios steigė kūdikių (pamestinukų) namus, vaikų globos prieglaudas, įvairaus tipo vaikų namus, bendrojo tipo ir specialiąsias mokyklas, vaikų sanatorijas bei kitas vaikų ir suaugusių asmenų ugdymo ir globos institucijas.“
Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė, kuri 1786 m. įkūrė pirmuosius vaikų namus. 1791 m. XIX a. Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kt.) pradėjo kurtis labdaros draugijos. Iki Pirmojo pasaulinio karo globos įstaigos veikė Vilniuje bei kituose miestuose ir miesteliuose. Tarpukario Lietuvoje buvo kuriamos nedidelės vaikų - našlaičių prieglaudos, pvz. Šiaulių aps.
1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavo Sovietų Sąjungos kariuomenė. Visų labdaros organizacijų veikla buvo nutraukta, suvalstybintos vaikų prieglaudos. 1941 m. daugelis jų buvo reorganizuotos į vaikų namus.
V. Karvelis rašo: „1944 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje jau veikė 23 vaikų namai, kuriuose gyveno 1681 auklėtinis. Didelė dalis vaikų buvo našlaičiai. Kitą dalį sudarė vaikai, netekę per karą tėvų, ir vaikai, kurių tėvai negalėjo suteikti jiems reikiamos pagalbos.
Vaikų namuose buvo apgyvendinami ir globojami ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikai, paaugliai ir išimties tvarka vaikai, kurie dėl susidariusių nepalankių aplinkybių negalėjo mokytis, gyvendami savo tėvų namuose, ar negalėjo gauti paramos iš savo tėvų. Vaikų namuose auklėtiniai buvo suskirstomi į auklėjamąsias grupes. Kiekvienai grupei buvo priskiriamas auklėtojas.
XX a. 1990 m. Šiuo metu Lietuvoje yra savivaldybių vaikų globos namai, vaikų globos grupės; valstybiniai ir nevalstybiniai globos namai; socialinės globos namai vaikams su negalia.
Vaikų globos įstaigų veikla grindžiama daugybe teisės aktų, tarp kurių: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Lietuvos higienos normos.

Vaikų globos sistema Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip finansavimo trūkumas, kvalifikuotų specialistų stoka, vaikų socialinė atskirtis ir stigmatizacija. Svarbu užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, likęs be tėvų globos, gautų kokybišką priežiūrą, ugdymą ir socialinę pagalbą, padedančią jam integruotis į visuomenę ir tapti visaverčiu piliečiu.
Siekiant užtikrinti veiksmingą vaikų globos sistemą, būtina nuolat tobulinti teisės aktus, didinti finansavimą, rengti kvalifikuotus specialistus, skatinti bendradarbiavimą tarp valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų, diegti inovatyvius socialinės integracijos metodus.