Vaiko išangės skausmas ir niežėjimas: priežastys, gydymas ir prevencija

Kai vaikui niežti išangę, tai gali kelti nerimą tėvams, tačiau dažniausiai priežastys yra gana paprastos ir lengvai išsprendžiamos. Šis simptomas gali būti laikinas, tačiau kartais rodo konkrečią problemą, kurią svarbu atpažinti. Niežėjimas dažniausiai sustiprėja vakare ar naktį, gali lydėti neramų miegą ar dirglumą. Kai kuriais atvejais vaikas gali sakyti, kad jam „peršti“ ar degina, o oda aplink išangę gali būti paraudusi. Vaikams išangės niežėjimas dažniausiai susijęs su keliomis pagrindinėmis priežastimis. Nors simptomas gali atrodyti paprastas, svarbu suprasti, kas jį sukelia.

Kas sukelia vaiko išangės niežėjimą?

Spalinės - dažniausia priežastis

Kai vaikui niežti išangę, pirmiausia dažniausiai įtariamos spalinės. Tai smulkios kirmėlės (Enterobius vermicularis), kurios labai dažnos tarp vaikų, ypač lankant darželį ar mokyklą. Pagrindinis požymis - stiprus niežėjimas, kuris sustiprėja vakare arba naktį. Taip nutinka todėl, kad būtent tuo metu kirmėlės deda kiaušinėlius aplink išangę, sukeldamos nemalonų dirginimą.

Vaikas gali:

• dažnai kasytis sėdmenų srityje;
• prastai miegoti, būti neramus;
• skųstis, kad „peršti“ ar kuteną;
• ryte būti irzlus ar pavargęs.

Kartais galima net pamatyti smulkias baltas kirmėles išangės srityje ar ant apatinių. Svarbu žinoti, kad spalinės lengvai plinta - jų kiaušinėliai patenka ant rankų, žaislų, patalynės, todėl dažnai užsikrečia visa šeima. Kaip paaiškina gydytojas: „Spalinės yra dažniausia vaikų išangės niežėjimo priežastis, tačiau jas gana lengva gydyti.“ Spalinės aptinkamos vadovaujantis išangės niežuliu, kuris apninka dažniausiai naktį. Kartais kirmėles galima pastebėti vaiko išmatose.

Išangės ir tarpvietės niežėjimas nakties metu atsiranda, kai vaikas yra užsikrėtęs mažomis kirmėlėmis - spalinėmis, gyvenančiomis žmogaus tiesiojoje žarnoje. Užsikrečiama per nešvarias rankas: spalinių kiaušinėliai pernešami nuo išangės ant aplinkos daiktų, žaislų, prie kurių prisiliečia sergantis vaikas, pačiupinėję šiuos daiktus, sveiki vaikai užsikrečia. Per 2-6 savaites nuo užsikrėtimo subrendusios spalinės išeina į išangę ir ten odos raukšlėse deda kiaušinius. Dėdamos kiaušinėlius kirmėlės sukelia stiprų niežėjimą. Kasydamasis sergantis asmuo kiaušinėliais užteršia savo panages. Nuo užterštų rankų kiaušinėliams patekus į burną, vėl užsikrečiama kirmėlėmis, todėl liga gali tęstis nenutrūkstamai. Paprastai užsikrečia visi šeimos nariai.

Enterobiozė - viena labiausiai paplitusių parazitinių žarnyno ligų pasaulyje. Ją sukelia 3-10 milimetrų dydžio kirmėlės, vadinamos spalinėmis (lotyniškai - Enterobius vermicularis), iš kur ir kilo ligos pavadinimas. Enterobioze sirgti gali bet kokio amžiaus žmonės (beje, ne vieną kartą), tačiau dažniausiai serga vaikai. Lietuvoje kasmet serga apie 20-30 tūkstančių, o Šiaulių apskrityje - apie 3-5 tūkstančius gyventojų. Ypač liga paplitusi tarp vaikų, lankančių darželius ir mokyklas.

Statistiniai duomenys rodo, kad labiausiai yra užsikrėtę pradinių klasių mokiniai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai:

Neretai šią ligą vaikai perduoda ir savo tėveliams bei broliukams ir sesutėms, draugams. Ligos šaltinis yra enterobioze sergantis žmogus, kuris į aplinką išskiria helmintų kiaušinėlius. Kirmėlės parazituoja žarnyne. Spalinių patelės naktimis iššliaužia iš tiesiosios žarnos ir aplink išangę esančiose odos raukšlėse deda kiaušinius. Viena apvaisinta spalinė gali išskirti 12-15 tūkstančių kiaušinėlių. Spalinių kiaušinėliai subręsta per kelias valandas, aplinkoje gyvybingi išlieka iki 3 savaičių. Su dulkėmis jie gali pakilti į orą ir nusėsti ant įvairių žmogaus aplinkos daiktų (kilimų, užuolaidų, žaislų, lentynų ir kt.). Iš kiaušinėlio plonajame žarnyne išsirita lerva, ji auga kol virsta subrendusia kirmėle. Tai užtrunka apie mėnesį.

Po užsikrėtimo liga pasireiškia pilvo skausmais, dažniausiai bambos srityje, gali padažnėti tuštinimasis, pykinti, kartais būna ir vėmimas. Sumažėja apetitas. Dėl bendros intoksikacijos gali svaigti ir skaudėti galvą, dėl niežėjimo naktimis, prastėja miegas. Vaikas būna irzlus, nervingas. Ilgalaikė liga lėtina vaikų fizinį ir psichinį vystymąsi. Mergaitėms kirmėlės gali suerzinti išorinius lytinius organus, atsiranda paraudimas, peršėjimas. Kartais enterobiozė komplikuojasi apendicitu, sukelia šlapimo ir lytinių organų uždegimus. Spalinių gyvybinės veiklos produktai alergizuoja vaiko organizmą, kas pasireiškia, pavyzdžiui, odos išbėrimais. Kirmėlės gali būti ir šlapimo nelaikymo priežastimi. Helmintai slopina organizmo imunitetą, todėl vaikai tampa neatsparūs ir kitiems infekciniams susirgimams. Taip pat lėtina imuniteto susidarymą skiepijimų metu. Enterobiozės diagnozė patvirtinama laboratoriniu tyrimu.

Gydoma vaistais nuo kirmėlių, kurie dar vadinami antihelmintikais. Rekomenduojama išsitirti ir gydytis visai šeimai arba kolektyvo nariams vienu metu, kad neliktų infekcijos šaltinio. Po gydymo turėtų būti kartojamas tyrimas, kad įsitikinti, ar asmuo neužsikrėtė pakartotinai. Tėvai, pastebėję ligos simptomus, turi kreiptis į vaiką prižiūrintį gydytoją pediatrą ar šeimos gydytoją, kuris paskirs reikiamus tyrimus, o pasitvirtinus diagnozei - paskirs reikiamą gydymą. Pagyti nuo enterobiozės galima tik griežtai laikantis asmens higienos taisyklių. Net ir po medikamentinio gydymo, jei vaikai neturės reikiamų higienos įgūdžių ar nebus sudarytos sąlygos jų laikytis, patekę į spalinių kiaušiniais užkrėstą aplinką, vėl susirgs. Beje, pasveikti galima ir be vaistų, vien tik griežtai laikantis asmens higienos reikalavimų. Spalinė gyvena apie mėnesį. Jei per tą laiką būtų išvengta pakartotino užsikrėtimo, susirgęs pasveiktų savaime.

Kitos priežastys: odos sudirginimas, iššutimas ir alergija

Ne visada, kai vaikui niežti išangę, kaltos spalinės. Gana dažnai priežastis yra paprastesnė - odos sudirginimas ar išangės iššutimas, ypač mažesniems vaikams. Išangės sritis yra jautri, todėl ją lengvai sudirgina drėgmė, prakaitas ar net netinkama higiena. Jei vaikas ilgiau būna su drėgnais apatiniais ar sauskelne, oda gali parausti, atsirasti deginimas ir jausmas, kad peršti išangę. Taip pat niežėjimą gali sukelti per dažnas ar per intensyvus plovimas. Naudojant stiprius muilus ar drėgnas servetėles su kvapikliais, pažeidžiamas natūralus odos barjeras, todėl atsiranda sudirgimas. Kartais problema susijusi su alergine reakcija - nauji skalbikliai, apatiniai drabužiai ar net maisto produktai gali sukelti odos jautrumą. Tokiais atvejais simptomai dažniausiai būna švelnesni nei esant spalinėms. Niežėjimas nėra toks stiprus naktį, tačiau gali būti nuolatinis, kartu pastebimas paraudimas ar lengvas skausmas išangėje. Kaip paaiškina gydytojas: „Vaikų oda yra labai jautri, todėl net nedideli dirgikliai gali sukelti nemalonų niežėjimą.“ Odos dirginimą gali sukelti kvapnūs tualetinio popieriaus gaminiai, servetėlės ar skalbikliai, tam tikros medžiagos drabužiuose (ypač sintetiniai apatiniai) bei kremų ar tepalų sudedamosios dalys. Kai oda kontaktuoja su alergenu, gali atsirasti niežėjimas, paraudimas ar deginimas.

Mitybos įpročių įtaka

Kartais niežėjimą sukelia ir mitybos veiksniai ar alerginės reakcijos, ypač jei vaikas vartoja naujus produktus. Tam tikri produktai gali dirginti išangės sritį arba skatinti prakaitavimą ir uždegimą: aštrus maistas, citrusiniai vaisiai, pomidorai, kava, alkoholis, gazuoti gėrimai. Šie produktai keičia odos pH ir gali sukelti deginimo jausmą tuštinimosi metu.

Vidurių užkietėjimas ir išangės patologijos

Vaikų išangės patologiniai pokyčiai dažniausiai atspindi storojoje žarnoje vykstančius patologinius procesus. Tačiau neretai išangės ligos tampa lėtinio vidurių užkietėjimo pirmine priežastimi. Vienas iš dažniausių sutrikimų - vidurių užkietėjimas - būna 10 proc. vaikų. Laiku nepašalinus priežasties ar netinkamai gydant, užkietėjimas gali tapti lėtiniu. Sutrinka virškinimo organų funkcija, žarnyne ima kauptis nuodingosios medžiagos ir jomis apnuodijami kiti organai, prasideda mažakraujystė, vaikas lėčiau auga. Jei vidurių užkietėjimas užsitęsia, vaiką gali varginti pasikartojantys pilvo skausmai, išmatų nelaikymas, skausmas tuštinantis. Nuolatinė baimė, kad tuštinantis skaudės, pažeidžia vaiko psichiką. Šie pokyčiai tampa ypač ryškūs, kai vaikas pradeda nesulaikyti išmatų.

Išangės įplėša

Dažniausiai pasitaikanti vaikų, ypač mažamečių, išangės liga yra išangės įplėša. Taip vadinamas išangės kanalo gleivinės išilginis įtrūkimas. Dažniausiai serga 4 mėnesių - 4 metų amžiaus vaikai. Berniukai ir mergaitės serga vienodai dažnai. Mažiems vaikams įplėšos dažniausiai būna ūminės ir paviršinės. Vyresniems vaikams ir paaugliams gali būti ir lėtinės įplėšos. Dėl įvairių priežasčių atsiradus paviršiniam gleivinės įtrūkimui vaikas jaučia stiprų skausmą tuštinimosi metu. Kartais skausmas išlieka kelias ar keliolika minučių po pasituštinimo. Įvairios trukmės ir intensyvumo skausmą išangėje vaikas gali jausti ir tarp pasituštinimų. Dėl to vaikas vengia tuštintis. Kitas dažnas simptomas - kraujo priemaiša išmatose ar lašas ant tualetinio popieriaus. Dažnai odos - gleivinės sandūroje išangės krašte matoma papilominė išauga. Dėl skausmo ir sutrikusios kraujotakos, išangės raumenų spazmo, infekcijos išangės kanalo gleivinės defekto vietoje, išangės įplėšos savaime sugyja labai retai.

Hemorojus

Hemorojus - tai išangės kanalo kaverninių kūnelių didėjimas ir slinkimas žemyn. Hemorojus yra dažniausia tiesiosios žarnos liga suaugusiesiems. Vidinis hemorojus vaikams išimtinai retas ir dažniausiai susijęs su portine hipertenzija. Vaikų amžiuje dažnesnis išorinis hemorojus. Jo priežastimi dažniausiai yra stipri stanga tuštinantis dėl vidurių užkietėjimo, viduriavimo ar tuštinimosi įgūdžių patologijos. Klinikinių simptomų išorinis hemorojus nesukelia. Dažniausiai tėvai atsitiktinai pastebi melsvus mazgelius šalia išangės vaikui pasituštinus, kurie neužilgo pradingsta. Vaiko apžiūros metu ties išangės išoriniu kraštu galima pamatyti melsvus poodinius mazgelius, ypač jei vaikas verkia ar paprašytas stanginasi. Čiuopiant mazgeliai minkšti ir neskausmingi. Jei įvyksta ūmi mazgo trombozė, vaikas pajunta stiprų skausmą išangėje. Apžiūrint matomas iškilęs virš odos mėlynos spalvos mazgas. Čiuopiant mazgas kietas ir labai skausmingas. Kartais kavernozinis kūnelis plyšta ir susiformuoja poodinė kraujosruva ar kraujuoja į išorę.

Išangės infekcinis dermatitas

Apie išangę esančios odos uždegimas. Vaikas skundžiasi skausmu, deginimu, niežuliu išangės srityje. Skausmas sustiprėja tuštinimosi metu, todėl maži vaikai atsisako sėstis ant puoduko, vyresniems pastebima noro tuštintis slopinimo elgsena. Vystosi vidurių užkietėjimas. Kartais pasituštinama su kraujo priemaiša. Dažnai kelnytės būna suteptos kraujingu-pūlingu sekretu. Ūmiais atvejais maži vaikai gali karščiuoti. Dažniausi uždegimo sukėlėjai - A grupės beta-hemolitinis streptokokas, auksinis stafilokokas, grybeliai. Apžiūrint matyti aiškiai ribotas apie išangę esančios odos paraudimas, pabrinkimas, blizgesys, šlapiavimas. Sergant šia liga būtinas pasėlis ligos sukėlėjui išsiaiškinti. Išangės infekcinį dermatitą reikia atskirti nuo kitų odos ligų, pasireiškiančių bėrimu išangės srityje.

Kitos odos ligos

Grybelinė infekcija pasireiškia paraudusia, niežtinčia oda su žvynuotais lopais. Tai - tokia pati grybelinė infekcija, kaip ir sergant pėdų grybeliu, bet ji atsiranda ant užpakalio. Grybelis paprastai atsiranda drėgnose, tamsoje būnančiose vietose - būtent todėl infekcija paprastai pasireiškia kūno dalyse, kurios trinasi viena į kitą ir išskiria daug šilumos. Viena šių kūno dalių yra užpakalis. Folikulitas pasireiškia paraudimu su spuogeliais. Tai atsitinka, kai žuvusios odos ląstelės ir bakterijos užkemša užpakalio ir šlaunų viršaus plaukelių folikulus. Folikulitas akiai nemalonus, bet nėra rimta liga. Žvynelinė - lėtinė, neužkrečiama odos liga, kylanti tada, kai pagaminama per daug odos ląstelių. Žvynelinė dažniausiai pasirodo vietoje tarp nugaros apatinės dalies ir užpakalio skelto. Egzema pasireiškia pleiskanojančia, niežtinčia oda, ant kurios gali būti ir nedidelių rausvų pūslelių. Aptemptas triko - vienas iš egzemą galinčių sukelti dalykų, nes jis tarp odos ir sintetinės medžiagos sulaiko šilumą ir prakaitą. Užpakalio egzemą reiktų gydyti taip pat, kaip ir pasirodžiusią ant kitos kūno dalies.

Kiti veiksniai

Išangės niežėjimą gali sukelti ir kiti veiksniai, tokie kaip per didelis prakaitavimas, ypač vasarą ar po fizinio krūvio. Nutukimas prisideda dėl odos trinties ir drėgmės kaupimosi. Tam tikri vaistai (ypač antibiotikai, kurie keičia žarnyno mikroflorą) taip pat gali sukelti odos dirginimą. Stresas gali sustiprinti nervinės kilmės niežėjimą.

Kaip padėti vaikui namuose, kai niežti išangę?

Daugeliu atvejų pirmieji veiksmai gali būti atliekami namuose, ypač jei simptomai nėra stiprūs. Svarbiausia - ne tik palengvinti niežėjimą, bet ir pašalinti priežastį.

Higienos taisyklės

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į higieną. Išangės sritis turi būti švari, bet ne per daug dirginama. Geriausia plauti šiltu vandeniu, vengiant stiprių muilų ar kvapnių priemonių. Po plovimo svarbu odą gerai nusausinti, nes drėgmė skatina dirginimą ir gali sukelti iššutimą. Jei naudojamas prausiklis, rinktis bekvapį, hipoalerginį. Po prausimosi švelniai nusausinti odą minkštu rankšluosčiu (ne trinti). Vengti kvapnių servetėlių, alkoholio turinčių priemonių ar antibakterinių muilų. Kaip pažymi gydytojas: „Paprasti kasdieniai įpročiai dažnai turi didžiausią įtaką - tinkama higiena ir odos priežiūra gali greitai sumažinti simptomus.“ Kiekvieną rytą šiltu vandeniu ir muilu gerai nuplauti sėdmenis, šlaunis ir rankas. Taip pat svarbu plauti rankas pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar maisto ruošimą.

Priemonės nuo spalinių

Jei įtariamos spalinės, svarbu laikytis papildomų higienos priemonių - dažnai plauti rankas, trumpai kirpti nagus, kasdien keisti apatinius ir patalynę. Tai padeda sustabdyti infekcijos plitimą. Gydomam nuo spalinių vaikui kruopščiai karpykite nagus, kad po jais negalėtų patekti spalinių kiaušinėlių. Vaikas turi miegoti su kelnaitėmis, kurias kasdien keiskite ir išskalbtas lyginkite karšta laidyne. Nakčiai aprengti tokiomis kelnaitėmis, kad vaikas pirštais neprisiliestų prie išangės bei tarpvietės. Taip daryti 3-4 naktis iš eilės. Kasdien pakeisti patalynę. Po gydymo pakeisti visus kūno ir lovos baltinius ir juos išvirinti. Vandeniu su muilu nuplauti ar išskalbti vaikų žaislus. Keletą dienų po gydymo kiekvieną dieną plauti/siurbti gyvenamąsias, ypač - miegamąsias patalpas. Patalpas valyti drėgnu būdu, po to karštu vandeniu nuplikyti naudotus plovimo įrankius. Karštu vandeniu plauti tualeto unitazą, vonią ir naktinius puodus. Spalinių kiaušinėliai jautrūs aukštai temperatūrai, 60 º C temperatūros vandenyje spalinių kiaušiniai žūna gana greitai, ypač jei valymui, plovimui naudojamas ūkiškas muilas, soda ar pan.

Odos priežiūra ir drabužiai

Kai oda sudirgusi ar atsiranda išangės iššutimas, galima naudoti apsauginius kremus (pvz., su cinku), kurie mažina paraudimą ir saugo odą. Tokiais atvejais dažnai sumažėja ir pojūtis, kad peršti išangę. Dėvėti medvilninius apatinius, kurie leidžia odai kvėpuoti. Vengti aptemptų kelnių ir sintetinių audinių; nešioti sausus drabužius. Po sporto ar maudymosi nusausinti odą ir pakeisti apatinius. Esant gausiam prakaitavimui, naudoti talką ar cinko kremą drėgmės pertekliui sugerti. Vėsinantys ir raminantys tepalai, tokie kaip cinko oksido, pantenolio ar alavijo geliai, ramina ir saugo odos barjerą. Vėsinantys tepalai su mentoliu ar hamameliu mažina deginimą ir niežėjimą. Esant infekcijai - gydytojo paskirti priešgrybeliniai ar antibakteriniai kremai. Labai stipriam niežėjimui - trumpalaikiai kortikosteroidiniai tepalai tik pagal gydytojo nurodymus. Tačiau, jei oda įtrūkusi ar skauda - švelnių priemonių naudoti nereikėtų be gydytojo konsultacijos.

Mitybos korekcija

Svarbu didinti skaidulų kiekį (avižos, daržovės, linų sėmenys) - kad tuštinimasis būtų reguliarus ir švelnus. Taip pat rekomenduojama gerti pakankamai vandens (apie 1,5-2 l per parą, jei gydytojas nenurodė kitaip). Reikėtų mažinti aštraus, rūgštaus maisto, šokolado, kavos. Jei niežėjimas kartojasi, 1-2 savaites išbraukti įtartinus produktus ir stebėti pokyčius.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors dažniausiai situacija nėra pavojinga, yra atvejų, kai delsimas gali tik pabloginti problemą. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į simptomų trukmę ir jų pobūdį. Jei vaikui niežti išangę tik trumpai ir simptomai greitai praeina, dažniausiai pakanka namų priežiūros. Tačiau jei niežėjimas kartojasi ar stiprėja, reikėtų ieškoti aiškios priežasties. „Jei simptomai kartojasi, svarbu ne tik gydyti, bet ir nustatyti priežastį - tik tada problema nebegrįš“, - pažymi gydytojas.

Ypač svarbu kreiptis į gydytoją, jei:

• niežėjimas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas;
• vaikas prastai miega dėl diskomforto;
• atsiranda skausmas išangėje ar stiprus sudirgimas;
• pastebimas išangės iššutimas, kuris nepraeina;
• įtariamos spalinės ir simptomai kartojasi;
• atsiranda kraujas, skausmas, išskyros ar patinimas, arba jei simptomai trukdo miegoti.

Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti tyrimus arba specifinį gydymą, kuris padės greičiau išspręsti problemą. Gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus (išmatų, tepinėlio, alergijos testus) ir parinkti tikslinį gydymą pagal priežastį. Jei niežėjimas nepraeina per kelias dienas ar atsiranda kraujavimas, būtina kreiptis į gydytoją - kai kada tai pirmasis hemorojaus ar odos ligos požymis. Svarbu pasitarti su gydytoju, jei simptomai kartojasi ar trunka ilgiau nei savaitę. Tokiu būdu galima užkirsti kelią uždegimui, odos pažeidimams ir užsitęsusiai diskomforto būsenai.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kodėl vaikui niežti išangę naktį?

Dažniausiai tai susiję su spalinėmis, kurios aktyviausios vakare ir naktį. Naktį oda būna šiltesnė, mažiau ventiliuojama, o prakaitas ir drėgmė skatina dirginimą. Be to, kai kurie parazitai (pvz., spalinės) būtent naktį deda kiaušinėlius aplink išangę, todėl niežėjimas stiprėja.

Ar tai pavojinga?

Dažniausiai ne, tačiau svarbu nustatyti priežastį ir ją gydyti. „Vaikų išangės niežėjimas dažniausiai yra nepavojingas, tačiau svarbu nustatyti priežastį, kad būtų galima tinkamai padėti.“ - dr. John M. Madoff.

Kaip suprasti, ar tai spalinės?

Jei niežėjimas stiprėja naktį, vaikas kasosi ir blogai miega, labai tikėtina, kad tai spalinės.

Ar galima gydyti namuose?

Taip, lengvais atvejais pakanka higienos ir stebėjimo, tačiau kartais reikalingi vaistai.

Kada reikia vaistų?

Kai patvirtinamos spalinės arba simptomai nepraeina savaime.

Ar tai gali būti iššutimas?

Taip, ypač jei oda paraudusi ir sudirgusi - tokiu atveju dažniausiai padeda odos priežiūra.

Ar galima naudoti vaikišką kremą ar talką?

Taip, bet tik švelnius, be kvapiklių ir alkoholio. Cinko oksido kremas ar vaikiškas talkas padeda sumažinti drėgmę ir dirginimą, tačiau jei oda įtrūkusi ar skauda - šių priemonių naudoti nereikėtų.

Ar niežėjimas gali būti dėl streso?

Taip. Stresas veikia nervų sistemą ir gali sustiprinti odos jautrumą bei niežėjimą, net jei tiesioginės fizinės priežasties nėra. Tokiu atveju padeda poilsis, reguliarus miegas ir streso mažinimas.

Ar padeda natūralios priemonės, pavyzdžiui, ramunėlių nuoviras?

Ramunėlių ar medetkų nuoviras gali padėti, jei niežėjimą sukelia lengvas sudirginimas. Tačiau jei simptomai stiprūs ar atsiranda paraudimas, būtina kreiptis į gydytoją - natūralios priemonės ne visada saugios.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Jei niežėjimas nepraeina ilgiau nei savaitę, atsiranda kraujas, skausmas, išskyros ar patinimas, arba jei simptomai trukdo miegoti - tai signalas, kad reikalinga profesionali pagalba.

tags: #vaikui #skauda #uzpakali

• Darželio „Voveraitė“ istorija
• Istorinės abejonės dėl Williamo Shakespeare‘o autorystės
• Šaldantis gelis po gimdymo: nauda
• Apie ryto rato naudą ikimokyklinėje
• Beatos Bartoševič veiklą švietimo srityje