Don Kichoto istorija: nuo literatūros šedevro iki amžino žmogiškumo simbolio
1605 m. pasirodęs ispanų rašytojo Migelio de Servanteso dviejų dalių romanas „Išmoningasis idalgas Don Kichotas iš La Mančos“ tapo ne tik Europos, bet ir pasaulio literatūros viršūne. Tai kūrinys, kuris šimtmečius mezga nesibaigiantį dialogą su vis naujomis kartomis. Šiemet sukanka 400 metų, kai pasaulį išvydo šis didžiausias visų laikų romanas, dažnai laikomas pirmuoju naujųjų laikų romanu.
Personažo gimimas ir riteriškumo iliuzijos
Prisiskaitęs senoviškų riterių romanų, Ispanijos bajoras Don Kichana pasirenka romantiškiau skambantį vardą Don Kichotas, įlenda į aprūdijusius protėvių šarvus, išsiveda iš arklidės seną kuiną Rosinantą, o ūkininko samdinę pavadina Dulsinėja iš Toboso ir pasiskiria ją savo širdies dama. Kaimo smuklėje, kurią jis palaiko pilimi, šeimininkas įšventina jį į klajojančius riterius ir pataria jam įsitaisyti ginklanešį.
Don Kichotas pasikviečia į ginklanešius sumanųjį Sančą Pansą, ir juodu patraukia per Ispaniją, pasiryžę padėti skriaudžiamiesiems ir kovoti su prispaudėjais. Tai archetipinė pora, įsikūnijęs dviejų personažų kontrastas - iliuzijų pasaulyje gyvenančio idealisto ir gudraus kaimiečio realisto. Pasiryžęs iki galo ginti teisybę, Don Kichotas visur įžvelgia priespaudą: kalinius nusikaltėlius palaiko belaisviais bajorais, avių bandą - priešų kariuomene, o vėjo malūnus - milžinais.
Literatūrinė gelmė ir „Liūdnojo Vaizdo riterio“ brendimas
„Don Kichotas“ yra meistriška riterių romanų parodija, tačiau ji turi kur kas daugiau gilumos nei galėtum tikėtis. Knyga kartu yra ir žmogaus augimo romanas: pamišęs Don Kichotas subręsta ir pasveiksta nuo pamišimo, o jo ginklanešys Sanča Pansa įgyja vis daugiau proto.
| Personažas | Savybė |
|---|---|
| Don Kichotas | Idealistas, ieškantis teisybės, „Liūdnojo Vaizdo riteris“ |
| Sanča Pansa | Realių vertybių ieškantis kaimietis, ginklanešys |
| Rosinantas | Senas, ištikimas Don Kichoto arklys |
Nors romanas buvo sugalvotas kaip parodija, knyga pati augo. Čia realybė maišosi su išgalvojimais ir perkeistais vaizdiniais: patys veikėjai kartais realybę laiko fikcija, o iš fikcijos kuria realybę. Don Kichotas, maurų draugas, katorgininkų gynėjas, - štai kur tikrasis istorijos supratimas. Daryti Don Kichotą kandidatu į šventuosius klaidinga - tai herojus, subrendęs romane, pasaulį pažinęs herojus.
Cervantes: Don Kichoto mąstysena
Šiuolaikinis žvilgsnis į nemirtingą herojų
Don Kichotas jau kuris laikas yra tapęs idealisto, kenčiančio nuo idealo ir tikrovės prieštaros, simboliu. 2018-ais metais pasirodęs Terry Gilliamo filmas „Žmogus, kuris nužudė Don Kichotą“ dar kartą aktualizuoja šį personažą. Filme vaizduojamas dvasinis skurdas žmonių, kurie yra atsakingi už meno kūrinio gimimą, ir parodoma, kaip šiandieniniame pasaulyje atgimsta kova už vertybes.
Žymių mąstytojų, tokių kaip Jose Antonio Merino, teigimu, kiekvienas iš mūsų nešiojasi savyje dalelę Don Kichoto. Mus žavi aiški aptariamųjų veikėjų misija ir pašaukimas, jų troškimas būti svarbiems ar įsiamžinti, jų laisvė ir paprastas požiūris, jų teisingumo ir taikos troškimas. Iš esmės jie simbolizuoja tai, kuo mes niekada nesame buvę, ir galbūt tai, kuo mums būtų patikę būti.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
