Balandžio 2-oji, minima kaip Tarptautinė vaikų knygos diena, yra ypatinga proga, skirta pagerbti vaikų literatūrą ir paskatinti vaikus atrasti skaitymo džiaugsmą bei pažinti knygų pasaulio įvairovę. Ši diena, sutampanti su žymiausio pasaulio pasakininko Hanso Kristiano Anderseno gimtadieniu, pasaulyje švenčiama nuo 1967 metų. Idėjos autorė - Jella Lepman, kuri 1967 m. parašė atvirą laišką pasaulio skaitytojams ir paragino švęsti šią dieną. Nuo tada šventę kasmet remia kurios nors šalies IBBY (Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos) skyrius. Tos šalies rašytojas parašo visuomenei laišką - kreipimąsi, o dailininkas sukuria plakatą knygos ir skaitymo tema. Tekstas verčiamas į pagrindines pasaulio kalbas ir kartu su plakatu siunčiamas į visas pasaulio šalis, kuriose veikia IBBY organizacijos nacionaliniai skyriai.
IBBY Lietuvos skyriaus iniciatyva Vaikų knygos diena Lietuvoje minima nuo 1993 metų. Šiemet Tarptautinę vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus sudarytos ekspertų komisijos skyrė premijas už geriausias ir reikšmingiausias 2013 metų vaikų ir paauglių knygas devyniose kategorijose. Geriausia metų pažintinė knyga vaikams - Gražinos Sviderskytės „Darius ir Girėnas“. Reikšmingiausias ir meniškiausias metų vertimas vaikams - Rūtos Jonynaitės išversta Andreaso H. Schmachtlo „Tilda Kruopelytė“.

Kasmet vis kitos šalies IBBY skyrius rūpinasi šiai progai skirtu plakatu ir atviru laišku pasaulio skaitytojams. 2023 m. Tarptautinės vaikų knygos dienos rėmėjas buvo IBBY Graikijos skyrius. Šių metų kreipimasis yra iškilaus graikų rašytojo Vagelio Iliopouloso ir gerai žinomos graikų iliustratorės Photiniʼės Stephanidi bendradarbiavimo rezultatas. 2026 m. oficialus Tarptautinės vaikų knygos rėmėjas - IBBY Kipro skyrius.
Balandis - knygų mylėtojų mėnuo, nes balandžio 2-ąją gimė žinomiausias pasakininkas Hansas Kristianas Andersenas. Pasakos ir knygos - neatsiejama vaikystės dalis. Mažieji Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“ knygų mylėtojai kasdien gyvena pasakų ir knygų apsupty, tad šį mėnesį ne tik klausėsi pasakų, vartė, skaitė knygas, bet ir organizavo įvairias STEAM veiklas. Mažiesiems knygų mylėtojams iškilo klausimas, ar sunku knygą parašyti ir pagaminti patiems? Tad vaikai nutarė tai išsiaiškinti patys kurdami, iliustruodami ir rašydami savo knygutes. Kadangi pagamintas knygas reikėjo kažkur sudėti, tad ugdytiniai sugalvojo pagaminti ir knygų lentyną. Patys ją projektavo bei konstravo iš medienos ir vinių. O norėdami įsitikinti, kad tikrai Coliukę gali išlaikyti lelijos žiedas, vaikai patys pasidarę dekoracijas vaidino pagal H. K. Anderseno pasaką „Coliukė“, meniškai panaudojo senos knygos puslapius.

Dvi dienas mūsų mokykloje vyko įvairios veiklos, skirtos Tarptautinei vaikų knygos dienai ir Hanso Kristiano Anderseno 220-osioms gimimo metinėms paminėti. Su pradinių klasių mokiniais kalbėjomės apie H. K. Anderseną, jo kūrybinį palikimą. Vaikai sužinojo, kad kiekvienais metais per garsiojo pasakų kūrėjo gimtadienį - balandžio 2-ąją minima Tarptautinė vaikiškos knygos diena. Pasiklausę pasakojimų apie šį žymų pasakininką, 1-2 kl. mokiniai piešė visiems žinomus H. K. Anderseno pasakų herojus, o 3-4 kl. mokiniai turėjo galimybę piešti, dalyvauti viktorinose ir sužinoti daugiau apie šio žymaus pasakų autoriaus kūrybą.
Išskirtinė pamoka šia proga vyko 5 klasių mokiniams. Pamokos viešnia - vaikų ir jaunimo knygų vertėja iš vokiečių kalbos Indrė Dalia Klimkaitė. Dar rudenį penktokai susipažino su vertėjo profesijos ypatumais, sužinojo vertimų subtilybes, sunkumus ir teikiamus malonumus. Šį kartą pokalbis iš karto prasidėjo nuo svarbios datos paminėjimo. Kadangi ši diena yra ir pasakininko H. K. Anderseno gimimo diena, tai pirmiausia ir buvo prisimintos garsiosios Anderseno pasakos. Daug jų yra skaitę ir mokiniai. Taip užsimezgė labai šiltas pokalbis apie literatūrą, skaitymo svarbą. Buvo pristatyta Willo Gmehlingo knyga „Nuotykis vandens parke“. Vertėja paskaitė ištrauką iš šveicarų klasiko Peterio Bichselio knygos „Vaikiškos istorijos“, kuriai iliustracijas kūrė dusetiškė menininkė Vilija Visockienė. Po to vyko diskusija apie tai, kokiomis savybėmis turi pasižymėti rašytojas. Visi nutarė, kad svarbi vaizduotė, kantrumas, dėmesingumas, darbštumas. Penktokams teko išbandyti savo jėgas, atliekant kūrybinę užduotį. Visi tapo istorijų kūrėjais. Sulaukę iš vertėjos daug pagiriamųjų žodžių, atsisveikinome iki kito susitikimo. Džiaugiamės šiuo susitikimu ir tikimės, kad vertėja Indrė Dalia Klimkaitė dar ne kartą mus aplankys ir supažindins su naujais vertimais. Juk skaityti yra smagu!

Tarptautinės vaikų knygos dienos progai 5-8 klasių mokiniai, paraginti lietuvių kalbos ir literatūros, dailės mokytojų, paruošė kūrybinių darbų parodą „Vaizdų kalba“. Balandžio 2-oji - žymiojo danų pasakininko Hanso Christiano Anderseno gimimo diena. Nuo 1967 m. pasaulyje ji minima ir kaip Tarptautinė vaikų knygos diena. Šios šventės idėja priklauso Jellai Lepman. 1967 m. ji parašė atvirą laišką pasaulio skaitytojams ir paragino švęsti šią dieną.
Skaitytojai dažno rašytojo klausia, kaip jis rašo - iš kur jo kūriniai atsiranda. Iš mano vaizduotės, atsako rašytojas. Na taip... ko gero, linkteli galvom skaitytojai. Bet kur toji jūsų vaizduotė, iš ko ji susideda, ar kiekvienas ją turi? Na, sako rašytojas, ji, be abejo, yra mano galvoje ir susideda iš vaizdų, žodžių ir prisiminimų, iš kitų kūrinių ir žodžių atgarsių, iš daiktų ir melodijų nuotrupų, minčių, veidų, baisenybių, iš formų, žodžių, judesių, iš žodžių ir bangų, iš arabeskų ir peizažų, iš žodžių ir kvapų, jausmų, spalvų, iš rimų, iš trakštelėjimų ir švilpesių, iš skonių ir energijos pliūpsnių, iš mįslių, vėjelio dvelksmo ir iš žodžių. Be abejo, vaizduotę turime visi - kitaip juk negebėtume svajoti. Tačiau vaizduotė vaizduotei nelygu. Virėjo vaizduotėje turbūt daugiausia yra skonio, dailininko - spalvų ir formų. O rašytojo vaizduotėje vis dėlto daugiausia yra žodžių. Skaitytojų ir klausytojų vaizduotė irgi grįsta žodžiais. Rašytojo vaizduotė kuria ir pina mintis, garsus, balsus, charakterius ir įvykius, taigi jo kūrinys susideda ne iš ko kito, o iš žodžių, batalionais žygiuojančių per knygos puslapius. Tada pasirodo skaitytojas, ir tie batalionai atgyja. Štai kodėl skaitytojas kūriniui toks pat svarbus kaip ir rašytojas. Paprastai kūrinys turi tik vieną autorių, t. y. rašytoją, o skaitytojų - šimtus arba tūkstančius, gal net milijonus. Jie skaito kalba, kuria kūrinys parašytas, arba galbūt kitomis kalbomis, į kurias jis išverčiamas. Kūrinys be rašytojo neatsiranda, o be tūkstančių skaitytojų iš viso pasaulio jis neišgyventų visų savo gyvenimų, kuriuos išgyvena. Visus to paties kūrinio skaitytojus sieja kažkas bendra. Kiekvienas jų atskirai, o tam tikra prasme ir visi kartu jie iš naujo sukuria rašytojo vaizduotės jau pagimdytą istoriją.
Šios šventės tikslas - paskatinti vaikus atrasti skaitymo džiaugsmą ir sužinoti apie knygų pasaulio įvairovę. Ji skirta pagerbti vaikų literatūrą bei autorius, vertėjus ir iliustratorius, kurie savo darbais padeda atverti vaikams naujus pasaulius, skatina vaizduotę ir mąstymą.