Straipsnyje analizuojama neteisėto aborto sudėtis ir pateikiamas jo teisinis įvertinimas, taip pat apžvelgiami gyvybės apsaugos koncepcijos ypatumai. Neteisėtas abortas pasižymi dideliu latentiškumu ir nesulaukia didesnio dėmesio baudžiamosios teisės doktrinoje. Tačiau aštrios diskusijos, kurios kilo visuomenėje pasirodžius įstatymo projektams, siekiantiems visiškai kriminalizuoti abortą, įrodo, kad ši tema yra aktuali ir reikia platesnės analizės, neapsiribojant Baudžiamojo kodekso nuostatomis.

Abortas (lot. abortus) yra embriono, esančio moters gimdoje (priklausomai nuo vystymosi stadijos, gemalo arba vaisiaus), sunaikinimas chirurginiu būdu ar medikamentinėmis priemonėmis. Legalus abortas atliekamas tik medicinos įstaigoje ir gydytojo; kitur atlikus abortą (vadinamasis kriminalinis abortas), gali iškilti daug papildomų pavojų nėščiajai.
Daugelyje šalių nėštumą leidžiama nutraukti tik iki 12 nėštumo savaitės, o neteisėtas nutraukimas laikomas nusikaltimu.
Lietuvoje, kaip ir ankstesnėje TSRS, iki 1955 m. abortai buvo draudžiami (išskyrus būtinus atvejus), vėliau nustatyta griežta tvarka. Teisėto aborto procedūra Lietuvoje reglamentuojama reguliavimo aktu, o ne įstatymu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi šios procedūros pažeidimai reiškia neteisėtą abortą pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą.
Šiame kontekste analizuojami veiksniai, lemiantys aborto baudžiamumą. Tai apima ne tik nėštumo terminą, kontraindikacijas ir asmenį, nutraukiantį nėštumą, bet ir tinkamą vietą, kurioje abortas gali būti atliekamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 142 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėto aborto padarymą. Abortas laikomas neteisėtu esant bent vienai šių aplinkybių:
Už neteisėto aborto padarymą BK 142 straipsnis numato laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

BK 143 straipsnis numato atsakomybę tam, kas, panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajai ar jos artimiesiems, privertė nėščią moterį darytis neteisėtą abortą. Už privertimą darytis neteisėtą abortą atsako asmuo, sulaukęs 16 metų amžiaus, kuris suinteresuotas, kad nėščia moteris sutiktų, jog jai būtų padarytas neteisėtas abortas.
Psichologinė ar psichinė prievarta - tai grasinimas padaryti žalos nukentėjusiosios ar jos artimųjų interesams - panaudoti fizinį smurtą, padaryti turtinės žalos, atskleisti kompromituojančias žinias ar kitaip pakenkti tuojau ar ateityje. Nepavykęs vertimas darytis neteisėtą abortą taip pat užtraukia baudžiamąją atsakomybę - tai jau būtų pasikėsinimas padaryti šį nusikaltimą.
Pavyzdžiui, jei moterį jos draugas, panaudodamas psichologinę bei psichinę prievartą, privertė pasidaryti abortą, ir dėl šio įvykio moteris susirgo depresija bei dažnai kalba apie savižudybę, prievartą panaudojęs asmuo gali būti baudžiamas pagal BK 143 straipsnį.
Dirbtinis abortas gali būti pavojingas tiek fizinei, tiek ir dvasinei nėščiosios sveikatai.
Apvaisintos kiaušialąstės pašalinimas iš gimdos didina riziką, kad įvyks stiprus kraujavimas, gimdos infekcija ir uždegimas, itin retai pasitaiko kiaušintakių nepraeinamumas (antrinis nevaisingumas) ir kt. Be to, gerokai padidėja priešlaikinių gimdymų rizika. Priešlaikinio gimdymo rizika didėja su abortų skaičiumi. Pirmojo nėštumo metu komplikacijų rizika yra didžiausia; dažniau pažeidžiami audiniai (ypač gimdos kaklelio, gali įplyšti gimda), itin retais atvejais vėlesnių nėštumų metu galimi persileidimai ir kitos komplikacijos. Juo vėlesnėje nėštumo stadijoje atliekamas abortas, juo didesnė komplikacijų rizika. Gali prireikti pakartotinės aborto procedūros.
Dėl aborto moteris gali jausti kaltę, dėl ko galimi nerviniai ir psichikos sutrikimai, depresija. Pastarieji sutrikimai gali būti susiję ir su partnerio atstūmimu.

Visuomenėje abortas vertinamas labai prieštaringai, nes nėra prieita vieningos nuomonės, kuri stadija (apvaisinimo, gemalo ar vaisiaus) turėtų būti traktuojama kaip atskiro individo (asmenybės) pradžia. Dėl to dalis žmonių abortą laiko žmogžudyste, kiti - mano, kad dar nėra gyvybės tol, kol moters gimdoje neišsivysto individas, galintis natūraliai išgyventi, ir abortą vadina logišku sprendimu panaikinti nepageidaujamas užuomazgas, prieš išsivystant gyvybei.
Dalis žmonių, pasisakančių prieš abortą, yra itin religingi ir jam prieštarauja dėl interpretuojamos nuodėmės, kiti - dėl moralinių priežasčių. Kita dalis žmonių abortą traktuoja kaip moterų teisę pasirinkti, ką daryti su savo kūnu.
2010 m. apklausa atskleidė lietuvių požiūrį į abortus:
| Požiūris į abortą | Procentinė dalis |
|---|---|
| Moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo | 36,3 % |
| Abortą pateisina tam tikrais atvejais (dėl asmeninių aplinkybių, gimdyvės sveikatos ar kitų priežasčių) | 48 % |
| Kategoriškai nepateisina abortų | 9,2 % |

Neginamos gyvybės apsauga yra vienas iš labiausiai diskutuotinų socialinių klausimų, neturintis vieningo atsakymo. Akivaizdu, kad valdžios požiūris į vaisiaus gyvybę tiesiogiai lemia įstatymo poziciją dėl abortų. Vaisiaus gyvybė nėra baudžiamosios teisės saugomas objektas, ir dėl to nėštumo nutraukimas yra teisėtas iki dvyliktos nėštumo savaitės.
Šiuo tikslu straipsnyje taip pat apžvelgiamas Airijos, Lenkijos ir Vokietijos teisinis reglamentavimas ir jo taikymo praktika. Kadangi Europoje abortų draudimo ribos nėra vienodos, šis darbas tiria įstatymus ir teisminę praktiką dėl abortų kitose Europos šalyse, ypač tose, kurių reguliavimas yra labai ribojantis.

tags: #neteisetas #abortas #savoka