Statistika ir pasekmės nėštumo iki 18 metų Lietuvoje

Nepriklausomai nuo šalies išsivystymo lygio, neplanuotas nėštumas išlieka aktuali problema. Ypač didelį susirūpinimą kelia nėštumai iki 18 metų, kurie ne tik turi medicininių ir socialinių pasekmių jaunoms motinoms ir jų vaikams, bet ir atspindi visuomenės požiūrį į lytinį švietimą, kontracepcijos prieinamumą bei socialinę paramą. Šiame straipsnyje aptarsime nėštumo iki 18 metų statistinius duomenis Lietuvoje ir pasaulyje, išnagrinėsime rizikos veiksnius, pasekmes bei galimus sprendimo būdus.

Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenys rodo, kad per pastaruosius dešimt metų gimdančių 15-19 metų moterų skaičius sumažėjo du su puse karto. Tačiau atidžiau panagrinėjus pastarųjų penkerių metų statistiką, matyti, kad pačių jauniausių gimdyvių (iki 15 metų) skaičius mažėja lėčiau, o kartais netgi didėja. Pavyzdžiui, 2016 m. 15-17 metų merginoms gimė 288 kūdikiai, o jaunesnėms nei 15 metų - 6 kūdikiai.

Statistika pagal metus (15-17 metų amžiaus grupė):

• 2012 m.: 359 gimdyvės
• 2013 m.: 345 gimdyvės
• 2014 m.: 302 gimdyvės
• 2015 m.: 291 gimdyvė
• 2016 m.: 288 gimdyvės

Šie skaičiai rodo, kad nepaisant bendros mažėjimo tendencijos, pačių jauniausių merginų nėštumai išlieka problema. Be to, pastebimi ryškūs skirtumai tarp gimdančių paauglių skaičiaus didžiuosiuose miestuose ir kaimiškose savivaldybėse.

Paauglių nėštumo priežastys ir rizikos veiksniai

Nėštumas iki 18 metų yra sudėtingas reiškinys, kurį lemia įvairūs medicininiai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai:

• Informacijos trūkumas: Nepilnametės merginos, pradėjusios lytinį gyvenimą, dažnai turi mažai informacijos apie apsisaugojimo priemones nuo nėštumo ir lytiniu keliu plintančių ligų, arba tą informaciją ignoruoja.
• Kontracepcijos prieinamumas: Merginos nesirūpina kontraceptinėmis priemonėmis dėl lėšų trūkumo ir gėdos jausmo, kuris kyla perkant apsisaugojimo priemones.
• Psichologiniai veiksniai: Paauglės, siekiančios emociškai artimo ryšio su vaikinais, dažnai sutinka suartėti fiziškai, neįvertinusios grėsmės pastoti. Taip pat būdingas infantilus, neatsakingas požiūris į lytinius santykius, kliovimasis, jog kokie nors nemalonumai ištiks kitas, bet joms negresia.
• Socialinė aplinka: Paauglių seksualinis elgesys priklauso ne vien nuo jų suvokimo, kas yra seksualiniai ryšiai, bet ir nuo socialinių veiksnių: nuo bendraamžių įtakos, auklėjimo, bendravimo šeimoje, artimųjų žmonių požiūrio ir elgesio, aplinkos, kurioje gyvena. Mergaitės iš socialiai sunkiau gyvenančių šeimų dažniau pastoja.
• Šeimos ryšiai: Artimo ryšio nebuvimas su šeimos nariais skatina paaugles mergaites ieškoti emocinės alternatyvos, o tai dažniausiai būna priešingos lyties paaugliai berniukai.

Medicininės ir psichologinės pasekmės

Nėštumas iki 18 metų yra susijęs su didesne nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika, prastesniu naujagimių sveikatos būklės rodikliu, prastėjančiais socialiniais ir psichologiniais veiksniais mamos paauglės gyvenime. Paauglių nėštumai beveik 3 kartus dažniau baigiasi priešlaikiniu vaisiaus dangalų plyšimu. Beveik 4 kartus dažniau įvyksta priešlaikinis gimdymas. Beveik 2 kartus dažniau paauglių motinų naujagimiai gimsta mažo gimimo svorio.

Paauglystėje naujagimio susilaukusios mamos beveik 7 kartus dažniau patiria pogimdyminio liūdesio epizodus ir beveik 5 kartus dažniau paauglėms mamoms diagnozuojama pogimdyminė depresija. Ankstyvame amžiuje vaiko susilaukusios mamos 2 kartus rečiau baigia vidurinio ugdymo institucijas.

Paauglių mamų naujagimių mirtingumas yra 3 kartus didesnis nei suaugusių mamų naujagimių mirtingumas, net 2 kartus dažnesnės yra paauglių mamų mirtys. Paauglių mamų nėštumo ir gimdymo komplikacijos yra viena iš pagrindinių paauglių merginų mirties priežasčių.

Dažnai tokie naujagimiai gimsta neišnešioti. Neretais atvejais paauglės rūko, geria, vartoja narkotikus, nes tikrai nežino, kad gali būti nėščios. Narkotikai sukelia mėnesinių išnykimą, todėl, kai dingsta mėnesinės, mergina galvoja, kad taip nutiko dėl narkotikų, ne dėl nėštumo. Be to, jos dažnai prastai maitinasi. Visa tai siejama su galimu vaisiaus apsigimimu, todėl paauglių naujagimiai dažniau būna apsigimę nei suaugusių motinų.

Paauglės dažniau atiduoda naujagimį įvaikinti, nes lieka vienišos. Kyla problema, ką toliau daryti - ar įgyti išsilavinimą, ar eiti dirbti, taip pat, jei paauglė iš socialiai pažeidžiamos šeimos, nei jos, nei vaiko šeima gali neišlaikyti. Paauglių vaikai turi didelę riziką ateityje sunkiau mokytis, bus linkę vartoti narkotikus, didelė tikimybė, kad ir patys taps paaugliais tėvais.

Socialinės ir ekonominės pasekmės

Be medicininių ir psichologinių pasekmių, nėštumas iki 18 metų turi didelių socialinių ir ekonominių pasekmių tiek pačiai motinai, tiek jos vaikui:

• Švietimas: Ankstyvas nėštumas dažnai nutraukia mokslus, apribodamas jaunos moters galimybes įgyti išsilavinimą ir susirasti gerą darbą.
• Darbo galimybės: Neturėdama išsilavinimo ir patirties, jauna motina susiduria su sunkumais ieškant darbo, todėl ji ir jos vaikas gali atsidurti skurde.
• Socialinė atskirtis: Jaunos motinos dažnai patiria socialinę atskirtį, nes jaučiasi atstumtos bendraamžių ir visuomenės.
• Vaikų ateitis: Paauglių motinų vaikai dažniau susiduria su mokymosi sunkumais, elgesio problemomis ir didesne rizika tapti paaugliais tėvais.

Lytinis švietimas ir prevencija

Siekiant sumažinti nėštumų iki 18 metų skaičių, būtina užtikrinti kokybišką lytinį švietimą ir kontracepcijos prieinamumą paaugliams. Lytinis švietimas turėtų apimti ne tik informaciją apie apsisaugojimo priemones, bet ir ugdyti atsakingą požiūrį į lytinius santykius, gebėjimą priimti informuotus sprendimus ir atsispirti bendraamžių spaudimui.

Profesore Žana Bumbulienė, paklausta apie lytinį švietimą, atsako labai aiškiai - apie tai kalbėti su vaikais yra būtina. „Manau, kad lytinis ugdymas tikrai turi būti. Apskritai, nesuprantu dabar visuomenės susipriešinimo. Tame turi dalyvauti ir tėvai, ir profesionalai, kurie žino visgi šiek tiek daugiau nei tėvai. Tėvai gali žinoti iš praktinės pusės, bet nebūtinai iš teorinės. Nekalbame tik apie lytinius santykius, apie viską yra kalbama plačiau, ir apie gyvybės prasidėjimą, ir vaisingumą, ir problemas, bandant pastoti. Tai yra labai platu, todėl nebūtinai tėvai viską žino. Antra, kaip tėvai gali žinoti, kokiame amžiuje ką reikia pasakyti? Taip, kaip suvokia, taip ir pasakys“, - kalbėjo profesorė.

Pašnekovė pabrėžia, kad lytiškumo ugdymas nėra laužtas iš piršto - visos gairės yra patvirtintos Europoje, kokiame amžiuje apie ką reikia kalbėti. „Kai kuri informacija yra per anksti, nebūtinai jos reikia, bet svarbu, kad ji nebūtų pateikta ir per vėlai. Pykstama, kad apie lytinius santykius pradedama kalbėti, kai dar jų nėra. Bet mes juk ir turime užsiimti prevencija, kalbėti, kai dar nieko neįvyko, kad paaugliai žinotų, kaip apsisaugoti nuo nėštumo. Juk pirmi lytiniai santykiai tikrai nebus tie, kai jau planuojamas nėštumas“, - savo poziciją išsakė profesorė.

Taip pat labai svarbu užtikrinti kontracepcijos prieinamumą paaugliams. Tai reiškia, kad kontraceptinės priemonės turi būti lengvai prieinamos, įperkamos ir konfidencialios.

Socialinė parama jaunoms motinoms

Jei paauglė vis dėlto pastoja, labai svarbu užtikrinti jai tinkamą socialinę paramą. Tai apima medicininę priežiūrą nėštumo metu ir po gimdymo, psichologinę pagalbą, finansinę paramą ir pagalbą auginant vaiką.

tags: #statistika #nestumas #iki #18 #metu

• Gyvenimo ir mirties slėpiniai
• Maxi-Cosi vidinės kėdutės naujagimiams
• Teisinės garantijos grįžtantiems po vaiko priežiūros atostogų
• Tėvų patirtys su "Pelėda"
• Neigiamas nėštumo testas ir nerimas