Nėštumo Metu Niežtintys Speneliai: Priežastys ir Palengvinimas

Krūtinės ar spenelių niežėjimas yra nemalonus, kartais net gėdą keliantis simptomas, apie kurį žmonės dažnai delsia kalbėti. Vieniems tai trumpalaikis diskomfortas, kitiems - pasikartojanti problema, trukdanti kasdieniam gyvenimui. Niežėjimas gali būti susijęs su visai paprastomis priežastimis, pavyzdžiui, sausa oda, tačiau kartais jis signalizuoja ir apie hormoninius pokyčius ar alerginę reakciją. Nėštumo laikotarpiu nuo 18 iki 40 proc. moterų jaučia niežėjimą. Mažylio laukimą gali apkartinti iš pažiūros paprastas dalykas - niežulys. Nors daugeliu atveju niežėjimas nereiškia nieko blogo ir praeina iškart po gimdymo, visgi kasdien jį jausti gali būti labai nemalonu. Priežasčių, kodėl nėštumo metu gali niežėti krūtis ir spenelius, yra ne viena. Daugelis jų susijusios su odos dirginimu ar hormonų pokyčiais. Kartais niežulys taip vargina, kad tenka apsilankyti pas gydytoją.

Kodėl krūtys ir speneliai keičiasi nėštumo metu?

Pastojus organizme prasideda hormoniniai pokyčiai, užtikrinantys normalią vaisiaus raidą ir padedantys moters kūnui jį sėkmingai išnešioti, pasiruošti gimdymui bei gimusio kūdikio žindymui. Hormonai progesteronas ir estrogenas yra „atsakingi“ už pagrindinius krūtų pokyčius nėštumo metu, tačiau prie šio proceso „prisideda“ ir vėliau pieno gamyboje dalyvauja dar daugiau hormonų: folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), liuteinizuojantis hormonas (LH), prolaktinas, oksitocinas, žmogaus placentinis laktogenas (HPL). Krūtys pradeda keistis anksti ir pasikeitusios lydi jus viso žindymo laiku. Kai kurie pokyčiai išlieka visam gyvenimui, tai strijos. Krūtys keičiasi nuo nėštumo pradžios, pasikeitimus sukelia hormonų svyravimai. Vyksta krūtų pasiruošimas naujagimio žindymui.

Krūtų pokyčiai pirmojo nėštumo trimestro metu (iki 12 nėštumo savaitės)

• Krūtų skausmas, jautrumas. Tai vienas pirmųjų nėštumo požymių, kurį moterys gali jausti po pastojimo praėjus vos 1-2 savaitėms. Krūtų ir spenelių skausmas, jautrumas jaučiamas dėl suintensyvėjusios kraujotakos krūtyse ir pokyčių pieno liaukose: ima tankėti ir sudėtingėti pieno latakėlių tinklas, formuojasi pieną gaminančios ir kaupiančios pūslelės - alveolės ir kt. Galite jausti krūtų tempimą, dilgčiojimą, jautrumą, skausmą. Speneliai gali būti atsikišę, jautrūs. Šiuos pokyčius pajaučia apie 75% nėščiųjų. Tai vienas anksčiausių nėštumo požymių, kuris prasideda po 1-2 savaičių nuo pastojimo, tai yra 4-6 nėštumo savaite. Dažnai moterims neramu, kai pabaigoje 12 nėštumo savaitės, šie simptomai vos juntami ar išnyksta. Nereiktų nerimauti, tai visiškai normalu. Taip nutinka dėl hormonų sumažėjimo.
• Krūtinės padidėjimas. Krūtys nėštumo metu padidėja, visų pirma, dėl pieno liaukų padidėjimo. Jeigu moteris priauga daug svorio, padidėja ir pieno liaukas supantis riebalinis audinys (tačiau tai nutinka vėlesniu nėštumo laikotarpiu). Įprastai labiau padidėja arba pokytis ryškiau matomas, jeigu moters krūtinė iki nėštumo buvo maža ir/ arba jeigu tai pirmasis nėštumas. Jeigu moters krūtinė ir iki nėštumo buvo didelė, pokytis nėra toks ryškus, tačiau ji neretai tampa standesnė, kiek kietesnė.
• Išryškėjusios kraujagyslės ant krūtų. Nėštumo metu kraujo tūris padvigubėja, o kraujotaka tampa gerokai intensyvesnė, todėl pastojus labai greitai ima ryškėti krūtyse esančios kraujagyslės. Krūtys padidėja, venos paryškėja. Taip atsitinka, kadangi daugiau kraujo priteka į krūtis.

Krūtų pokyčiai antrojo nėštumo trimestro metu (13-27 nėštumo savaitė)

• Tamsesnės aureolės. Nėštumo metu dėl hormonų veiklos padaugėja odai spalvą suteikiančio pigmento melanino ir atsiranda pigmentinių dėmių, patamsėja tos odos vietos, kurios ir prieš nėštumą buvo šiek tiek tamsesnės: speneliai ir aureolės aplink juos, o taip pat strazdanos, randai, pažastys, makštis, vidinė šlaunų pusė. Hormonai skatina odos ląsteles gaminti daugiau pigmento. Speneliai ir areolė (vieta aplink spenelius) tampa didesnė ir tamsesnė. Šie pasikeitimai gali išlikti kol žindysite naujagimį.
• „Mazgeliai“, maži spuogeliai aplink spenelius. Ant aureolių ir iki nėštumo yra nedidelių spuogelius primenančių darinukų, kurie nėštumo metu padidėja, patamsėja. Tai yra Montgomerio liaukos, išskiriančios antibakterinių savybių turintį, riebų sekretą, sudrėkinantį aureoles ir spenelius, apsaugantį juos nuo žalingų mikroorganizmų nėštumo bei žindymo metu.
• Spenelių išskyros (priešpienis). Tirštos, gelsvos išskyros iš spenelių yra priešpienis. Tai labai svarbus, pirmasis naujagimio maistas. Dažniausiai priešpienis atsiranda pačioje nėštumo pabaigoje, prieš gimdymą, bet gali pasirodyti ir 5-6 nėštumo mėnesį arba dar anksčiau. Jau nuo 16 savaitės gali atsirasti priešpienis.

Krūtų pokyčiai trečiojo nėštumo trimestro metu (nuo 28 nėštumo savaitės)

• Visi aukščiau išvardinti pokyčiai yra dar ryškesni ir ryškėja iki pat gimdymo. Krūtys dar labiau išdidėja, jei neturėjote priešpienio jis gali atsirasti, o kartais jo nebūna iki gimdymo.
• Strijos. Jeigu krūtys nėštumo laikotarpiu didėja labai greitai, nėščioji priauga daug svorio, ant krūtų gali atsirasti strijų. Net jei svoris nėštumo metu auga saikingai ir tolygiai, strijų atsiradimo išvengti gali būti sudėtinga, ypač jei nėščioji turi genetinį polinkį, jos oda yra mažiau elastinga, ji yra vyresnė. Krūtims didėjant, gali atsirasti strijos.
• Išskyros iš krūtų. Dažniausiai pačioje nėštumo pabaigoje, artėjant gimdymui, tačiau kartais ir 5-6 nėštumo mėnesį arba dar anksčiau iš spenelių pradeda sunktis tirštos, gelsvos išskyros - priešpienis. Priešpienio pasirodymas yra normali nėštumo dalis ir neturėtų neraminti. Pasirodžius priešpieniui nieko daryti nereikia.

Dažniausios niežtinčių spenelių ir krūtų priežastys nėštumo metu

Nėštumo metu keičiasi visas kūnas ir oda nėra išimtis. Priežasčių, kodėl nėštumo metu gali niežėti krūtis ir spenelius, yra ne viena. Daugelis jų susijusios su odos dirginimu ar hormonų pokyčiais.

Hormoniniai pokyčiai ir odos tempimas

Nėštumo metu vienas iš dažnai pasitaikančių simptomų yra niežėjimas (dar vadinamas pruritus gravidarum), atsirandantis dėl įvairių odos pokyčių:

• Hormonų pokyčiai turi įtakos viso organizmo, įskaitant odą, funkcionavimui.
• Odos tempimas (šis veiksnys gali turėti daugiau reikšmės per pirmąjį nėštumą, motinai priaugus daug svorio arba daugiavaisio nėštumo atveju) suaktyvina odos nervų galūnėles ir sukelia niežėjimą.

Nėštumo metu, o ypač artėjant gimdymo terminui, hormonų pusiausvyra pakinta. Kintant hormonų balansui atsiranda įvairių neįprastų simptomų, įskaitant ir odos niežėjimą. Vaisiui augant, nėščiosios oda išsitempia, padidėja kūno svoris. Labai dažnai ant pilvo, krūtų, klubų, sėdmenų ir ant kitų kūno dalių atsiranda strijų. Strijų gali būti įvairių atspalvių - raudonos, rožinės, melsvos ar net violetinės. Strijų išvengti - sudėtinga, tačiau jos taip pat atsiranda greitai augant svoriui.

Odos sausumas ir dirginimas

Nėštumo metu keičiasi odos struktūra: ji tampa sausesnė ir netgi sudirgusi, todėl ją niežti. Visi šie veiksniai gali lemti išsausėjimą ir pakitusį odos barjerą, todėl gali atsirasti niežėjimas. Dėl suintensyvėjusios prakaito liaukų veiklos padidėja prakaitavimas, kuris gali sukelti dirginimą. Trūksta skysčių, o net ir lengvos formos dehidratacijos požymis - išsausėjusi oda. Šis „švaros“ niežulys dažniausiai kamuoja dieną ir labiausiai niežti nugarą.

Alerginės reakcijos ir dermatologinės būklės

Nėštumo metu oda (kaip ir visas organizmas) yra jautresnė, labiau linkusi į alergines reakcijas, nėštumo metu dažnai paūmėja įvairios odos ligos ir būklės, pavyzdžiui, dermatitas, egzema, žvynelinė ir pan.

• Alerginis dermatitas. Per nėštumą moterį gali varginti alerginis dermatitas, oda tapti jautresnė ir berti nuo skalbimo miltelių, sintetinių audinių, maisto. Atsiranda niežulys ir bėrimas. Toks dermatitas gali atsirasti bet kurią nėštumo savaitę.
• Egzema. Egzema - lėtinis odos uždegimas, kurio metu ant odos atsiranda rausvų, šiurkščių, pleiskanojančių plotelių, kuriuos intensyviai niežti. Ši būklė - egzema. Tai viena labiausiai paplitusių odos būklių nėštumo metu.
• Dilgėlinė nėščiųjų dermatozė (PUPPP). Nėštumo pabaigoje pilvą gali išberti raudonais, niežtinčiais mazgeliais, primenančiais įsidilginus atsirandantį bėrimą - tai dilgėlinė nėščiųjų dermatozė (PUPPP). Smulkiais, rausvais mazgeliais beria pilvą, kartais bėrimas išplinta ant šlaunų, sėdmenų, rankų. Medikai ir mokslininkai nėra tikri dėl bėrimo priežasčių, tačiau paprastai jis pasireiškia nėštumo pabaigoje. Paprastai bėrimai plinta nuo pilvo iki krūtų, šlaunų ir sėdmenų. Užsienio literatūroje bėrimai po krūtine dažnai vadinami intertrigo terminu. Jie gali atsirasti bet kada - ne vien tik nėštumo metu nuo drėgmės, karščio ar trinties.
• Krūtų ir spenelių pienligė (mielių infekcija). Pienligė gali būti susijusi su makšties grybeline infekcija, spenelių pažeidimu, taip pat ja dažnai suserga antibiotikus neseniai vartojusios nėščiosios. Krūtų ir spenelių pienligės simptomai - niežulys, deginimo jausmas, perštėjimas, skausmas, paraudę, pleiskanojantys speneliai, balti bėrimai aplink juos.

Nėščiųjų diabetas

Galiausiai, kai kurios būsimos motinos serga nėščiųjų diabetu, dėl kurio pakitęs insulino kiekis gali sukelti odos sausumą.

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - specifinis susirūpinimas

Niežulys vargina apie 23 proc. visų nėščiųjų. Neintensyvus, nestiprėjantis, nepastovus odos niežulys nėštumo metu gali būti ir kaip normos variantas. Viena iš niežulio priežasčių gali būti nėščiųjų cholestazė, kuria Lietuvoje serga apie 0,5-1 proc. visų nėščiųjų. Tai kepenų liga, pasireiškianti odos niežėjimu, gelta (nebūtinai), padidėjusia tulžies rūgščių ir kepenų fermentų koncentracija kraujyje. Liga paprastai prasideda apie 20-35 nėštumo savaitę. Nėštumo cholestazė yra kepenų liga, sukelianti stiprų niežėjimą be bėrimo. Paprastai jis pasirodo trečiąjį trimestrą.

Kas yra Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė?

Tai išskirtinai nėštumui būdinga būklė, kai dėl nėščiosios kūne atsiradusių pokyčių sutrinka jos kepenų veikla - tulžies rūgščių apykaita. Pakitus kepenų veiklai sutrinka tulžies nutekėjimas, tulžies kapiliarai išsiplečia, juose padidėja spaudimas ir tulžies sudedamosios dalys patenka į limfinius kapiliarus ir per limfą pasiekia kraują, su kuriuo yra išnešiojamos po visą organizmą, taip per placentą pasiekdamos ir vaisių. Sergant intrahepatine nėščiųjų cholestaze tulžies druskos kaupiasi organizme ir sukelia niežulį. Tai dažniausias šios ligos simptomas, kuris praeina po gimdymo.

Ligos požymiai

Pagrindinis intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - niežulys. Tipiniu atveju (80 proc.) jis pasireiškia antrąjį ir trečiąjį trimestrą (dažniausiai po 28-osios nėštumo savaitės), retesniais atvejais (20 proc.) - pirmąjį trimestrą.

• Niežulys: Svarbu paminėti, kad bėrimai odoje nėra būdingi. Ant odos galima stebėti tik nusikasymo žymes. Niežulio intensyvumas gali būti įvairus - nuo nežymaus iki labai intensyvaus ir net varginančio. Dažniausiai niežti padų ir delnų srityse, nors kartais pasitaiko ir viso kūno niežulio atvejų. Ypač niežti padus, delnus, galūnes, mažiau - liemens, krūtinės, kaklo, veido srityse. Niežulys gali varginti nuolatos. Kai kurioms moterims niežulys sustiprėja naktį, dėl to gali sutrikti miegas, pablogėti nuotaika, suprastėti dėmesio koncentracija. Svarbu paminėti, kad niežulys gali atsirasti ankščiau nei kraujo laboratorinių tyrimų pakitimai. Niežulys paprastai ypač sustiprėja naktį, dėl to sutrikdomas miegas, dieną vargina mažiau.
• Gelta: Gelta - tai pageltusi oda ir akių odenos. Gelta pasireiškia ganėtinai retai, apie 10-20 proc. atvejų. Ji pasireiškia kraujyje padidėjus kepenyse gaminamo bilirubino kiekiui, kai rodikliai viršija 34 μmol/l. Svarbu paminėti, kad gelta gali pasireikšti tik akių odenos (akių baltosios dalies) pageltimu.
• Kiti požymiai: Itin retai gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, apetito stoka, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, šlapimo ir išmatų pokyčiai (šlapimas patamsėja, o išmatos pašviesėja).

Ligos kilmė ir rizikos veiksniai

Tikslios priežastys, kodėl atsiranda nėščiųjų intrahepatinė cholestazė, nėra žinomos. Manoma, kad ligos išsivystymui įtakos gali turėti hormonų poveikis, paveldimumas ar aplinkos veiksniai.

• Hormonai: Manoma, kad padidėjęs nėštumo hormonų kiekis gali pakeisti kepenyse vykstančius procesus, kurių metu perdirbamos įvairios medžiagos. Viena iš tų medžiagų - tulžies druskos. Pastebėta, kad dėl didesnio hormonų fono, intrahepatinė cholestazė dažniau pasitaiko moterims besilaukiančioms dvynių ar trynių. Ši liga yra susijusi su hormonų - progesterono ir estrogeno padidėjimu. Trečiajame nėštumo trimestre estrogeno yra daugiausia.
• Genetiniai veiksniai: Pastebėta, kad ši liga turi šeiminį polinkį, be to, didelė pasikartojimo rizika ir kito nėštumo metu. Moterys, kurių mamos ar seserys turėjo cholestazę, rizika atsirasti šiam sutrikimui nėštumo metu taip pat didesnė. Nėščiųjų cholestazei svarbus paveldimumas, pastebėta kad iki 35 proc. atvejų cholestaze sirgo nėščiosios mama ar seserys.
• Aplinkos veiksniai: Nėščiųjų cholestaze dažniau serga moterys iš Šiaurės Amerikos ir Skandinavijos. Cholestazę gali išprovokuoti seleno trūkumas maiste, padidėjusi vario koncentracija kraujyje.

Kokie pokyčiai įvyksta ir kokia grėsmė vaisiui?

Sutrikus kepenų funkcijai, moters kraujyje padaugėja tulžies rūgščių, kurios praeina placentos barjerą ir patenka į vaisiaus organizmą, amniono skystį. Patekusios į vaisiaus kraują, tulžies rūgštys gali nukeliauti į kitus audinius ir ten kauptis. Manoma, kad susikaupusios tulžies rūgštys gali sukelti staigią vaisiaus žūtį. Staigios vaisiaus žūties priežastis nėra visiškai aiški, tačiau literatūroje nurodoma, kad smarkiai padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija vaisiaus audiniuose gali sukelti vaisiaus širdies ritmo sutrikimą ar placentos kraujagyslių spazmą (tokiu būdu sutrikdoma vaisiaus kraujotaka). Vaisiaus žūties rizika didėja augant tulžies rūgščių kiekiui motinos kraujyje. Ši rizika žymiai padidėja, kai TR yra ≥100 µmol/l bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Taip pat pastebėta, kad padidėjęs tulžies rūgščių kiekis moters kraujyje gali sukelti padidėjusią oksitocino receptorių gamybą gimdos raumenyse. Oksitocinas tai hormonas, kuris skatina gimdą susitraukti. Oksitocinas yra labai svarbus gimdymo procesui. Būtent dėl padidėjusio šių receptorių kiekio įtariama, kad intrahepatinė cholestazė gali sukelti ir priešlaikinį gimdymą. Gali būti ir komplikacijų: priešlaikis gimdymas, įvykęs savaime, arba dėl to, kad jį sukėlė medikai (priklauso, ar stipri cholestazė). Taip pat gali būti žali vaisiaus vandenys. Pati pavojingiausia komplikacija - vaisiaus žūtis.

INC diagnozė ir gydymas

INC nustatoma remiantis pacientės skundais bei atlikus kraujo tyrimus. Pagrindinis pacientės skundas, kai skiriami kraujo tyrimai - niežulys. Nors dažniausiai niežulys vargina rankų, padų ir pilvo odos sritis, jis taip pat gali būti ir labai nežymus, pasireiškiantis kitose kūno vietose. Kiti (retesni) požymiai, kuomet galima įtarti ir diagnozuoti INC: gelta, nuovargis, pykinimas, vėmimas, tamsus šlapimas, balkšvos išmatos. Pasireiškus skundams, iškart atliekami kraujo tyrimai (atliekami ryte - nevalgius ir negėrus skysčių):

• Tulžies rūgštys (pagrindinis kraujo tyrimas).
• Kepenų fermentai (AST, ALT, LDH).

Šie tyrimai kartojami periodiškai, siekiant stebėti ir vertinti skiriamo gydymo efektyvumą, ligos eigą. Kadangi būklė neretai pasikartoja kitų nėštumų metu, esant vėlesniems nėštumams, kraujo tyrimai turėtų būti atliekami ankstyvuoju nėštumo periodu bei 28 nėštumo savaitę.

Nėščiųjų intrahepatinės cholestazės (INC) diagnostikos kriterijai

Gydymo principai

Pagrindinis INC gydymo tikslas - sumažinti simptomus ir nėštumo komplikacijų riziką. Pirmiausia, pacientėms akcentuojama mitybos korekcijos svarba. Sveika ir subalansuota mityba mažina išskiriamą tulžies rūgščių kiekį, todėl tai, iš esmės, yra vienas iš gydymo metodų. Pagrindinis ir labai svarbus vaistas, skiriamas INC gydymui - ursodeoksicholio rūgštis. Tai preparatas, kuris mažina kepenų fermentų kiekį, gerina tulžies tekėjimą kepenyse, mažina niežulį. Svarbu tai, kad naudojant šį vaistą mažėja perinatalinės nėštumo baigties tikimybė, t.y., mažėja vaisiaus pažeidimo, mirties rizikos bei didėja šansas, kad nėštumas bus sėkmingas, vaisius išnešiotas. Šio vaisto dozavimą koreguoja gydytojas, atsižvelgiant į pacientės skundus, simptomų pasireiškimo laiką (pvz., vakaras, naktis), tulžies rūgščių kiekį kraujyje. Remiantis įvairiais tyrimų duomenimis nustatyta, kad laikantis mitybos rekomendacijų ir vartojant skirtą gydymą, niežulys sumažėja iki 60-85 %, o visiškai išnyksta iki 41% pacienčių. SVARBU: ursodeoksicholio rūgštis yra saugi, kadangi neturi žalingo poveikio vaisiui ir naujagimiui. Kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo geriau. Be to, reikia lašinti arba gerti daug skysčių. Paprastai cholestaze serganti nėščioji gydoma ligoninėje. Po gimdymo visos bėdos baigiasi ir niežulys praeina savaime. Dar kurį laiką moteris gali kasytis, bet labiau dėl to, kad niežti nudraskytą odą. Niežulys po gimdymo praeina paprastai ganėtinai greitai - per kelias dienas ar savaites, kepenų funkciniai rodikliai kraujyje gali išlikti padidėję iki 12 savaičių. Po gimdymo praėjus dešimčiai dienų vėl atliekamas kraujo tyrimas. Kepenų fermentai padidėja ir sumažėja ne iš karto. Todėl jeigu nėščioji kasosi, o jokio bėrimo nėra, jeigu niežti daugiausia naktimis, vis tiek yra gydoma. Pagimdžiusiai moteriai nėra skiriami hormoniniai kontraceptikai, nes jie taip pat gali sukelti cholestazę. Kadangi kontracepcinėse priemonėse irgi yra estrogeno, cholestaze sirgusiai moteriai jie netinka.

Kaip sumažinti niežulį ir prižiūrėti krūtis nėštumo metu?

Siekiant išvengti arba sumažinti diskomfortą, nėštumo metu krūtimis gali tekti pasirūpinti labiau.

Tinkama odos priežiūra ir higiena

• Nesikasykite! Kasydamiesi pabloginsite odos barjero būklę, todėl ji taps dar labiau jautresnė nepalankiam išoriniam poveikiui, kuris sudirgins odą ir sužadins norą dar labiau kasytis. Tai vadinama užburtu niežėjimo ir kasymosi ratu.
• Drėkinkite odą. Didėjant krūtims oda įsitempia, sausėja, ją niežti, gali įtrūkti ir atsirasti strijų. Nemalonius simptomus gali palengvinti odos drėkinimas, todėl krūtis tepkite drėkinamuoju kremu arba aliejais. Tiesa, nuo strijų neišgelbės net ir „stebuklingi“ kremai, drėkinimas labiau skirtas sumažinti niežulį, dilgčiojimą. Nėštumo metu oda yra jautresnė. Odos drėkinimas yra būtinas. Pasitepkite kūno kremu ar losjonu iškart po vonios ar dušo, kol oda dar drėgna. Kasdien naudokite odą tausojančią drėkinamąją priemonę ir venkite stipraus kvapo priežiūros priemonių, kurios gali sustiprinti niežėjimą. Tiktų raminamasis arba drėkinamasis kremas, taukmedžio, kakavos sviestas, alyvuogių, simondsijų aliejus, kai kurios moterys įtrūkusiems speneliams gydyti naudoja lanoliną, tad, tikėtina, jis apmalšintų ir niežulį.
• Prauskitės po drungnu dušu. Karštas vanduo gali nuraminti odą ir laikinai sustabdyti niežėjimą, tačiau iš tikrųjų jis nuplauna natūralius odos riebalus ir ją išsausina. Rekomenduojama maudytis drungname duše arba vonioje, kad sumažintumėte riziką. Maudynės šiltoje (bet ne karštoje!) vonioje yra rekomenduojamos. Įsigykite natūralesnį kūno prausiklį. Kūno prausimosi priemonės su dirbtiniais kvapikliais gali pabloginti odos būklę. Nėštumo metu odą gali suerzinti anksčiau puikiai tikusios prausimosi, asmeninės higienos, namų valymo ir skalbimo priemonės, kvepalai, kosmetika.
• Naudokite liemenėlės įklotus. Pasirodžius priešpieniui, naudokite į liemenėlę įdedamus, drėgmę sugeriančius įklotus. Jie būna vienkartiniai arba daugkartiniai. Jų galite įsigyti vaistinėse, didžiuosiuose prekybos centruose ir pan. Priešpienio negalima nuspausti rankomis ar nusitraukti pientraukiu, nes tai gali paskatinti gimdos susitraukimus ir iššaukti priešlaikinį gimdymą! Pastebima, kad priešpienio gamybą gali sustiprinti krūtinės stimuliavimas, susijaudinimas sekso metu. Jeigu priešpienis išsiskiria gausiau, jaučiatės nemaloniai ir nekomfortiškai, naudokite specialius liemenėlių įklotus.

Tinkami drabužiai ir mityba

• Pasirinkite tinkamą liemenėlę. Didėjant krūtims reikės didesnės liemeneles - nėštumo metu moterų krūtinė neretai padidėja 1 ar net 2 dydžiais. Didėjant krūtinei liemenėlių dydį nėštumo metu gali tekti pakeisti kelis kartus. Nėštumo metu rinkitės gerai prilaikančią, platesnes petnešėles turinčią liemenėlę. Liemenėlė turėtų būti pasiūta iš natūralaus, „kvėpuojančio“ audinio. Venkite nėriniuotų, su kietesniais persiuvimais (ypač ties labai jautriais speneliais) liemenėlių, galinčių dar labiau dirginti jautrią odą. Kartais rekomenduojama vengti vielinius pakietinimus turinčių liemenėlių, nes vielutės gali trikdyti kraujotaką, pieno tekėjimą, padidinti pieno latakėlių užsikimšimo riziką. Didelio pagrindo tokie nuogąstavimai neturi, problemų galėtų sukelti nebent labai ankštos, labai stipriai įsispaudusios liemenėlės ilgalaikis nešiojimas. Dažnai nėščiosios liemenėlių su vielutėmis atsisako paprasčiausiai dėl to, kad jos tampa nebepatogios. Nėštumo pabaigoje daugeliui moterų patogu nešioti žindymo liemenėles su atsegamais kaušeliais. Be to, tai praktiškas pasirinkimas, nes jų netrukus prireiks. Įsigykite dydžiu didesnę liemenėlę.
• Dėvėkite natūralių pluoštų drabužius. Tinkama apranga ir patalynė prisideda prie komforto.
• Gerkite pakankamai vandens. Nėščiosioms reikia išgerti apie 3 litrus skysčių.
• Sveikai maitinkitės.
• Oda dažniau vėsinkite.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors daugeliu atveju niežėjimas nereiškia nieko blogo ir praeina iškart po gimdymo, visgi kasdien jį jausti gali būti labai nemalonu. Vis dėlto yra situacijų, kai niežėjimo nereikėtų ignoruoti. Ypač svarbu kreiptis į gydytoją, jei niežėjimas trunka ilgiau nei kelias savaites ir nepraeina, nepaisant visų bandymų keisti kosmetiką, drabužius ar drėkinti odą. Nerimą turėtų kelti ir tai, jei niežėjimas pasireiškia tik vienoje krūtyje, nes toks simptomas rečiau siejamas su hormoniniais pokyčiais. Dėmesio reikalauja situacijos, kai kartu su niežėjimu atsiranda ir kiti požymiai. Tai gali būti išskyros iš spenelio, ypač jei jos kruvinos ar skaidrios, odos šlapiavimas, pleiskanojimas, įtrūkimai ar nuolatinis paraudimas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į skausmą, krūties formos ar odos struktūros pokyčius.

Nėštumo metu sukietėjimus, gumbelius, „guzelius“, „žirnelius“ krūtyse gali sukelti pieno latakėlių užsikimšimas arba tai gali būti gerybiniai augliukai fibroadenomos. Krūties vėžio tikimybė nėštumo metu (ypač, jeigu moteris yra jaunesnė, nei 35-erių) yra labai menka, tačiau užčiuopus bet kokį sukietėjimą krūtyje vertėtų pasitarti su gydytoju. Jeigu „guzeliai“, „žirneliai“ vis tiek išlieka, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Tikėtina, kad tai gerybiniai augliukai fibroadenomos. Gydytojas, įvertinęs situaciją, tikriausiai rekomenduos fibroadenomas stebėti, o po gimdymo arba joms pradėjus didėti, gali pasiūlyti operaciją. Jeigu atsirado sukietėjimų, jie yra skausmingi, pašildykite juos kompresu ar šilta, nestipria dušo srove, pagulėkite šiltoje vonioje. Sukietėjimus švelniai masažuokite link spenelių (bet pačių spenelių perdėm „nejautrinkite“, nes tai gali paskatinti priešpienio išsiskyrimą). Šios priemonės padės, jeigu sukietėjimas atsirado dėl pieno latakų užsikimšimo. Jeigu „guzeliai“, „žirneliai“ vis tiek išlieka, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Siekiant atmesti bet kokią su nėštumu susijusią patologiją, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kuris galės nustatyti tikslią diagnozę ir niežėjimo šaltinį, kad galėtų paskirti tinkamą gydymą ir priežiūrą. Nėščioji negali miegoti, pailsėti, nes labiausiai kūną niežti kaip tik tada, kai norisi miego. Jeigu niežulio priežastys yra „nerimtos“, t.y. neintensyvus, nestiprėjantis, nepastovus odos niežulys nėštumo metu gali būti ir kaip normos variantas. Žinoma, kad būtų ramiau, galite pasikonsultuoti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju, galbūt apsilankyti pas dermatologą arba kosmetologą, padėsiantį išsirinkti tinkamiausias higienos, odos priežiūros, buitinės chemijos ir pan.

tags: #nestumo #metu #labai #niezti #spenelius

• Sužinokite apie „Vėrinėlio“ darželio mokesčius ir finansavimą
• Primaitinimo gidas tėveliams
• Skaitykite apie sauskelnes patinams
• kaip vertinamos ikimokyklinio ugdymo pedagogo kompetencijos
• šeimos vertybės Jono Mačiulio akimis