Gimdymo realybė: Akušerinis smurtas ir intervencijos, įskaitant gimdymą replėmis
Mamomis tapusios moterys iš skirtingų Lietuvos vietų pasakoja dėl medikų kaltės gimdydamos išgyvenusios patirčių, palikusių labai gilius randus. Akušerinis smurtas - sąlyginai naujas terminas Lietuvoje ir dažniausiai naudojamas gimdyvių teisių gynėjų. Nors medicininiame diskurse jis dar nėra plačiai naudojamas ir neretai sukelia gynybines reakcijas, lygiai taip pat jis nėra niekaip įtvirtintas metodikose bei įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Vis dėlto akušerinį smurtą galima apibrėžti kaip fizinį, seksualinį ar žodinį piktnaudžiavimą, patyčias, ignoravimą, prievartą, pažeminimą ar net puolimą, kurį gimdyvė patiria iš medicininio personalo - gydytojų, akušerių ir/ar slaugytojų - per gimdymą.
Akušerinio smurto mastas ir formos Lietuvoje
Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos atliktoje 2019-2020 metais Lietuvoje gimdžiusių moterų apklausoje apie akušerinį smurtą į klausimus atsakė 2,7 tūkst. moterų. Šie duomenys atskleidžia nerimą keliančią situaciją:
- 13 proc. atsakiusiųjų teigė, kad ligoninėje patyrė personalo patyčias.
- 7 proc. - gąsdinimus.
- 8 proc. buvo verčiamos sutikti su intervencijomis, kurios joms buvo nepriimtinos.
- 4 proc. patyrė prievartą.
Tai yra labai svarbus pavojaus signalas, rodantis, su kokiomis patirtimis gali susidurti moterys vienu pažeidžiamiausiu savo gyvenimo laikotarpiu, kokioje atmosferoje gimdo.
Apklausos duomenys rodo, kad regioninėse ligoninėse gimdžiusios moterys rečiau nurodė patyrusios netinkamą personalo elgesį, nei gimdžiusios Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ligoninėse. Tik Kauno ligoninėse gimdžiusios moterys atskleidė patyrusios mažiau patyčių, gąsdinimų ir prievartos. Jos taip pat rečiau nei kitos nurodė, kad joms tarpvietė buvo kerpama be sutikimo. Vis dėlto, problema, kuri aktualesnė būtent regionų ligoninėms - tai atsisakymas suteikti gimdyvei jos prašomą nuskausminimą, tikriausiai tai galime sieti su anesteziologų trūkumu mažesnėse ligoninėse.
Svarbu pabrėžti, kad apklausoje klausėme moterų jų subjektyvaus vertinimo. Kadangi akušerinis smurtas dažnai vis dar nėra atpažįstamas net pačių moterų, jos ne visada net pačios sau gali įvardinti, kad tai, kaip su jomis elgtasi, buvo netinkama.
Invazinės procedūros be sutikimo
Dažniausiai be gimdyvės sutikimo atliekamos procedūros - tarpvietės kirpimas (epiziotomija) ir Cezario pjūvis. Iš kiek daugiau nei tūkstančio moterų, dalyvavusių apklausoje, kurioms buvo kirpta tarpvietė, 44 proc. tvirtino, kad procedūra buvo atlikta neinformavus moters arba negavus jos sutikimo. Iš beveik penkių šimtų moterų, kurioms buvo atlikta Cezario pjūvio operacija, dešimtadalis nebuvo informuotos, kad joms ši procedūra bus daroma, arba ji buvo atlikta be gimdyvės sutikimo. Abiem atvejais tai yra rimtos invazinės procedūros į moters kūną, kurios gali palikti tiek fizines, tiek psichologines pasekmes. Tai, kad nemaža dalis moterų patiria tokio tipo nepagarbą savo kūnui, deja, įrodo, jog vis dar kaip visuomenė turime labai žemą supratimą apie kito asmens orumą, pagarbą žmogaus kūnui ir teisę į informuotą pasirinkimą.
Asmeninės patirtys: akušerinio smurto istorijos
Mamomis tapusios moterys iš skirtingų Lietuvos vietų pasakoja dėl medikų kaltės gimdydamos išgyvenusios patirčių, palikusių labai gilius randus. Panevėžietė Aušra (vardas pakeistas) po pirmo gimdymo manė, kad dar vienam vaikeliui nesiryš. Gimdymo metu jai teko patirti medikų patyčias ir užgauliojimus, net smurtą. Ir Aušra tokia ne vienintelė.
„Pirmą kartą gimdyti atvažiavau apie 22-23 val. su skausmais. Gimdos kaklelis buvo atsivėręs 2 cm, todėl mane išvijo. Prasikankinusi visą naktį, nuvažiavau 10-11 val. - tuomet aprėkė, kur aš buvau, nes jau atsivėręs 7 cm. Paguldė į gimdyklą. Pasak Aušros, jos sutuoktinis iš medikų išgirdo, kad jo „b*b*s tikriausiai ne mažesnis, o ji čia rėkia“. Akušerė vis vaikščiodavo į palatą, klausinėjo, kiek mano vyras uždirba, ką dirba, kur gyvena. Iš skausmo klykiau kaip gyvulys, iškankino mane iki pat noro stumti, bet viskas baigėsi ekstra Cezario pjūviu, po operacijos atėjusi akušerė paklausė, ko tikėjausi, jei nieko nedaviau.“ Patyrusi negyjančių emocinių žaizdų pirmo gimdymo metu, moteris bijojo vėl pastoti.
Antrojo gimdymo metu istorija kartojosi su naujais elementais. „Verkdama nuėjau pas ginekologę, sakydama, kad jei nebus planinio Cezario, tikrai nenešiosiu vaiko, nenoriu patirti to paties. Ji nuramino, sakydama, kad randas dar violetinis, todėl tikrai neleis pačiai gimdyti. Apžiūrėta nebuvau, įsidėjau į gimdyklą 600 Eur, nes aną kartą reikalavo kyšio, o rankoje turėjau siuntimą apžiūrai dėl planinio Cezario pjūvio, bet vos atvykus iš manęs tik pasityčiojo, ko aš čia prisigalvojau.“
„Atvažiavau 6 val. ryto, paguldė į gimdyklą ir žiūrėjo vaiko tonusus. Sakė, kad sąrėmių nemato, siųs į patologinį. Aš paaiškinau, kad man sąrėmiai kas 5-7 minutes jau nuo nakties. Ji sako rėkusi iš skausmo. Gimdos kakleliui atsivėrus 4 centimetrus, paprašė epidūro. Sąrėmiai vis stiprėjo. Vaistų nebegalėjo leisti. Atėjo noras stumti. Medikės ėmė sakyti, kad Aušra netinkamai tai daro. Ji pabandė dar kartą, tuomet išgirdo: „Nemoki - nestumk“. Medikės išėjo iš palatos. Aušra pasakoja rėkusi, maldavusi neišeiti. „Sako: stumk arba imsiu reples. Verkiu, rėkiu, maldauju, kad neišeitų, o jos vėl išėjo, nes nemoku stumt.“ Galiausiai jai pavyko išstumti vaikelį. „Toks elgesys neturi būti toleruojamas, tai negali būti nutylima, reikia su tuo kovoti ir daryti reformas. To medicinoje negali būti. Viešindama noriu, jog ligoninės vadovas pradėtų kažką daryti, keisti, kad nekentėtų pirmakartės būsimos mamos, kurios ten gimdys“, - teigia moteris.
Vilniaus gimdymo namuose gimdžiusi Loreta (vardas pakeistas) pasakoja: „Sulaukiau užgauliojimų iš seselės. Aš iš tų retų atvejų, kai nesigamino pienelis. Nepadėjo ir žindymo konsultantės, pačios liepusios šiek tiek duoti mišinuko. Atėjo tos seselės pamaina. Kai paprašiau pagalbos, ėmė kolioti mane, kokia aš mama, kad nemoku dirbt ir rūpintis vaiku, kad šiais laikais moterys geba tik karjeras ir vaikus daryti, bet jų auginti - ne“, - apie Vilniaus gimdymo namų medikę pasakoja Loreta. Jos teigimu, ji buvo nutildyta ir nuvaryta maitinti natūraliuoju būdu. „Jos žodžiai: „Reikia truputį ir šikną pajudinti“. Kol vyras nepasakė, kad skambins valdžiai, tol ji nenustojo [manęs] žeminti. Tiesą sakant, aš nežinau, kaip būčiau elgusis, jei nebūtų šalia vyro“, - prisipažįsta moteris. „Nesuprantu, kaip tokios išvis gali dirbti su pirmakartėmis, tik ką po gimdymo. O kai prašiau pagalbos, tai sugebėjo tik sužnybti spenelius ir sakyt: „Patąsyk dažniau ir pradės bėgt. Gi [krūtys] kaip pas karvę.“ Apie visą kitą personalą galiu kalbėti tik 100 proc. teigiamai ir su kuo didžiausiomis rekomendacijomis.
Panašia patirtimi dalijosi ir vilnietė Agnieška (ji nepanoro nurodyti įstaigos, kurioje gimdė). Ji teigė, kad po gimdymo susidūrė su akušerės abejingumu, kai vaikas buvo išneštas nieko nepaaiškinus. Bandydama nors kiek pabūti su vaiku išgirsdavo tik abejingą „dink greičiau“, o paprašius pientraukio ir pagalbos, to negavo.
Gimdymo skatinimas ir intervencijos: Replės ir vakuumas
Kartais vis dėlto prireikia paskatinti gimdymą, bet tai gali spręsti tik gydytojas, kuris mato, ar kyla grėsmė kūdikiui arba mamai. Jeigu pavojaus nėra, leidžiama dar negimdyti ir laukti, kol pats organizmas pradės „veikti“. Nereikia šokinėti, mylėtis ar dar ką nors daryti, nes pati gamta geriausiai žino, kada „paleisti“ kūdikį į pasaulį.
Pernešioti naujagimiai gimsta sunkiau, dažnesnės gimdymo traumos, jie būna didesni, jų kaulai kietesni. Todėl jeigu nėštumas trunka ilgiau nei 42 savaites, gydytojas turėtų iš naujo skaičiuoti gimdymo datą. Jeigu ši buvo nustatyta teisingai, gimdymą jau reikia skatinti. Tačiau grindų plovimas ir tapetų klijavimas nepadės. Būtina pasitikėti gydytoju, nes pernešiotas kūdikis yra daug jautresnis, todėl jo būklę medikai turi nuolatos stebėti. Galbūt gydytojas nuspręs leisti skatinamųjų, o gal atlikti cezario pjūvį. Jokia saviveikla neleistina, nes klausydamos, ką sakė „viena bobutė“, rizikuotumėte kūdikio, o galbūt ir savo gyvybe. Yra aplinkybių, kai būtina įsikišti į gimdymo procesą ir jį paskatinti. Bet labai blogai, kai mama pati nusprendžia būti sau gydytoja ir nori paveikti kūdikio atėjimą į šį pasaulį. Mes juk nesiuvame sau drabužių, nesikerpame plaukų, o tokį rimtą procesą kaip vaiko gimimas norime reguliuoti senais būdais, kurie gali būti pavojingi. Metas pradėti pasitikėti gydytojais.
Gimdymas replėmis ar vakuumu: kada tai būtina?
Vienavaisis gimdymas naudojant reples ar vakuumo ekstraktorių yra procedūra, susijusi su gimdymo procesu, kurios metu naudojami specialūs instrumentai, padedantys ištraukti naujagimį, kai natūralus gimdymas susiduria su sunkumais. Ši procedūra nėra liga, tačiau tai yra medicininė intervencija, kuri gali būti būtina, kai natūralus gimdymas nevyksta sklandžiai. Ji naudojama siekiant sumažinti motinos ir vaiko riziką, kai gimdymas užtrunka arba kai yra kitų komplikacijų, tokių kaip vaisiaus širdies ritmo sutrikimai.
Pagrindiniai simptomai, susiję su reikalingumu naudoti reples ar vakuumo ekstraktorių, gali būti stiprus vaisiaus stresas, ilgas gimdymo procesas, motinos nuovargis ir skausmas, bei neefektyvūs stūmimo bandymai. Diagnostika apima klinikinę stebėseną, vaisiaus širdies ritmo monitoravimą ir ultragarso tyrimus, siekiant įvertinti vaisiaus poziciją ir būklę. Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti replių ar vakuumo ekstraktoriaus naudojimą, kai tai būtina. Taip pat svarbu užtikrinti, kad motina gautų tinkamą anesteziją, kad būtų sumažintas skausmas. Nemedicininiai sprendimai gali apimti psichologinę paramą, kvėpavimo technikas ir kitas gimdymo metu taikomas metodikas, kurios gali padėti sumažinti stresą ir įtampą. Naujausios terapijos galimybės apima naujų technologijų naudojimą, siekiant pagerinti intervencijų efektyvumą ir sumažinti komplikacijų riziką.
Asmeninės patirtys su replėmis ir vakuumu
„Pati vaikelio susilaukiau šį pavasarį. Nėštumas buvo puikus, jokių komplikacijų. Labai tikėjausi, kad ir gimdymas bus toks. Bent jau, kad bus natūralus. O per jį išbandžiau tikriausiai viską, ką įmanoma. Gydytojai nusprendė, kad vaikutis pernešiotas (nors tos 42 savaitės, apie kurias visur rašoma, kad tik po šio termino sakoma, kad vaikutis pernešiotas, dar nebuvo praėjusios. Tačiau buvo po 40-os, tai medikai nusprendė, kad leliukui laikas.) Gimdymą skatino vaistais - nepadėjo, sąrėmių neišprovokavo. Nuleido vandenis. Nieko. Pasiūlė epidūrą. Jį patarė gydytojas, atsižvelgdamas į tokią gimdymo eigą. Lašino oksitociną. Ilgas valandas nieko. Paskui, kaip sakė gydytojas, tikriausiai esu iš 15 proc. moterų, kurių skatinamieji neveikia. Laukėm laukėm su vyru, kol kas nors pradės darytis, o man tik temperatūra virš 38 pakilo ir tiek. Jau prašėm ir Cezarį daryt. Neišprašėm. Sakė, kad dar situacija tokia, jog galiu pati pagimdyti. Galiausiai kaklelis atsivėrė tiek, kiek reikia. Bet buvau gavusi tiek nuskausminamųjų, kad nejutau sąrėmių. Tai reiškia, kad vaikelio stumti negalėjau. Ėmė vakuumo pompą. Pradėjo formuotis priešgalvis. O tada medikai paėmė reples. Niekas manęs nemigdė. Neklausiu, ar galėjo be to apsieiti. Manau, kad ne. Jei būtų galėję, būtų apsiėję. Ir, beje, manęs neklausė, ko labiau norėčiau - pompos, replių, Cezario ar mėgint pati. Ir teisingai.“
Tyrimai rodo, kad stipriai padidėja gimdymo su replėmis ar siurbliu tikimybė naudojant epidūrą. „Mano mažoji taip pat gimė replių pagalba, mažoji buvo ne tokioj padėtyje, stūmiau pusantros valandos nieko, buvo darytas ir epidūras, bet jis man nesuveikė, ir visus sąrėmius jaučiau, po to labai pakilo mažylės tonusai, sakė nebegalim rizikuot, išvežė į operacinę skubiai, vyrą išprašė, neleido būti šalia, tą akimirką, galvojau, kad tik mano mažylė gimtų gyva ir sveika, ačiū Dievui viskas baigėsi laimingai, ir džiaugiamės dukryte. Ir manau tą akimirką, kai jau gali viskas baigtis liūdnai gydytojai griebiasi bet kokių priemonių replių, vakuumo, kad tik išgelbėtų naują gyvybę.“
„Mūsų mažylis gimė vakuumo pagalba. Gimdžiau be epidūro. Gerą valandą stūmiau, bet naudos buvo 0. Vaikutis pradėjo dusti, susirinko visų gydytojų konsiliumas gimdykloje ir nutarė staigiai vakuumą naudoti. Vyrą minutelei išprašė už durų, viens, du ir išlindo galvutė, o toliau jau pati išsistūmiau. Mažutėlis užstrigęs buvo, pasirodo. Jei ne tas vakuumas, neaišku, kaip būtų buvę, nenoriu net pagalvoti. Iki gimdymo visiškai nesidomėjau tokiais dalykais, nelabai girdėjusi buvau. Komplikacijų jokių nebuvo, gydytojas puikiai pasidarbavo. Nebuvo net žymelės nuo vakuumo. Po mėnesio siuntė tikrinti akyčių mažyliui ir pas neurologe, bet viskas ok. Auga be galo stiprus, išdykęs vaikutis, tik kiek nervingesnis gal kartais atrodo.“
Psichologinės gimdymo patirčių pasekmės
Psichologė Sigita Valevičienė sako, kad svarbu suvokti, jog gimdymas - ne tik fiziologinis procesas, bet ir emocinis patyrimas. Ir to jautrumo reikia tam, kad mama su vaikučiu užmegztų jautrų, emocinį santykį. Dėl to gimdymo metu įvykę emociniai sunkumai veikia ne tik pačios moters tolesnį gyvenimą, bet ir jos santykį su vaikeliu, požiūrį į save kaip mamą. Tyrimai rodo, jog gimdymo emocinė patirtis lemia bus depresija pagimdžius ar ne.
Pasak specialistės, gimdanti moteris visada nori savo vaikui geriausia ir ypač su pirmu vaikeliu neretai ji bando susivokti, ar yra gera mama. Dėl to personalo nejautrumas, kandžios replikos, emocinis šaltumas, moters poreikių negirdėjimas, kaltinimai, raginimai „susiimti“, nes „kokia jūs mama“, paveiks ne tik moters gimdymo, bet ir motinystės patirtį. Maža to, jei gimdymas patiriamas kaip trauma ir kartais ne dėl paties gimdymo proceso, bet dėl santykio su personalu, moteris gali vengti panašių patirčių. Randasi moterų, kurios po tokių patirčių ieško pagalbos. Anksčiau jos dažniau kreipdavosi dėl depresijos po gimdymo, o paaiškėdavo, kad už to slypi potrauminis streso sutrikimas. Šiuo metu vis dažniau kreipiasi moterys, jaučiančios, jog gimdyme kažkas įvyko ir vis dar yra didelis sunkumas išlikęs.
Anot psichologės, tokioms žaizdoms užgydyti prireikia laiko - vienoms daugiau, kitoms mažiau. Žmonės labai skirtingi, turi skirtingus vidinius ir išorinius resursus ir dėl to labai sunku pasakyti, kiek užtrunka gijimas. Karantinas tikrai įnešė labai daug nerimo ir nesaugumo moterims - juk reikalavimai ir taisyklės nuolatos keitėsi ir buvo sudėtinga suplanuoti bent minimalius dalykus. Pašnekovės teigimu, labai daug jautrumo įnešė tai, kad vyrai negalėjo dalyvauti gimdyme ir dėl to moteris emociškai daug labiau priklausė nuo personalo, todėl visi žodžiai ar komentarai daug skaudžiau veikė. Pasak S. Valevičienės, veikė ir personalo dėvimos apsaugos priemonės, kurios nužmogina, trikdo santykį. Vienas iš tokių pavyzdžių, pasak specialistės, kai moteris jaučia, kad dūsta nuo kaukės, bando prakvėpuoti sąrėmius ir nesąmoningai nusiiminėja kaukę, o personalas bando ją sulaikyti, grasinti, kad ji liktų su kauke. Tokiame jautriame patyrime, kaip gimdymas, moteris šitą procesą patiria kaip prievartą.
Kai kurių intervencijų pasekmės būna ir fizinės - tarkime, blogai susiūta, diskomfortą lytinio akto metu keliantis randas. Tokios pasekmės moteriai palieka ilgą problemų, kurios gali sumažinti jos savivertę, trukdo džiaugtis lytiniu gyvenimu ir t.t., šleifą.
Priešlaikinis gimdymas: kas tai ir kaip elgtis?
Apie 10 nuošimčių gimdymų laikomi priešlaikiniais, nes įvyksta iki 37 savaitės. Tačiau dėl didžiulės pažangos, kuri per pastarąjį dešimtmetį įvyko naujagimių priežiūros srityje, kūdikiams, gimusiems po 30 savaitės, jei nebuvo rimtų komplikacijų, vargu ar pasireikš ilgalaikių vystymosi sutrikimų. Svarbiausias dalykas, kurį čia reikėtų paminėti, tas, kad kuo ilgiau sveikas kūdikis išbūna gimdoje ir kuo didesnis jo gimimo svoris, tuo mažiau tikėtina, kad gimęs jis patirs rimtų problemų ir tuo mažiau laiko jam ar jai teks praleisti specializuotame naujagimių priežiūros skyriuje.
Galimybė, kad 23 savaitę gimęs kūdikis išgyvens be kliūčių, tėra vienas nuošimtis, bet sulig kiekviena savaite galimybė išgyventi smarkiai padidėja, tad po 26 savaitės be žalos išgyvena kone ketvirtis, o po 30 savaitės tokia tikimybė labai nedidelė. Štai kodėl bus dedamos visos pastangos išlaikyti jūsų kūdikį įsčiose kuo ilgiau, jeigu tik nekyla jokių problemų, rodančių, kad išoriniame pasaulyje juo bus geriau pasirūpinta. Dar svarbu suprasti, kad tik 1,5 nuošimčio priešlaikinių gimdymų vyksta prieš 32 savaitę, o jeigu iki 28 savaitės, skaičius dar mažesnis - 0,5-1 nuošimtis.
Priešlaikinio gimdymo priežastys ir požymiai
Esama daug priežasčių, kodėl kūdikiai gimsta neišnešioti, tačiau nepaisant visų tyrimų stengiantis numatyti, kodėl nėščiajai gali prasidėti priešlaikinis gimdymas arba kodėl vaisiaus dangalai plyšta kelias savaites prieš terminą, vis dar negalime išvengti didelės priešlaikinių gimdymų dalies. Iš tikrųjų mes net tiksliai nežinome, kas sužadina gimdymą, ką jau kalbėti apie tikslų mechanizmą, nulemiantį tą sužadinimą per anksti. Viena teorija pabrėžia hormonų, kuriuos gamina kūdikis, motina ar placenta, vaidmenį, o kitos nurodo, kad prieš pradedant moteriai gimdyti smarkiai padidėja makštyje ir gimdos kaklelyje esančių specifinių baltymų koncentracija. Pasirodo, infekcija turi įtakos tik 20-40 nuošimčių priešlaikinių gimdymų, ir jei pirmas jūsų kūdikis gimė neišnešiotas, bet nebuvo jokios aiškios medicininės priešlaikinio gimdymo priežasties, tada statistiškai labiau tikėtina, kad ir kitas kūdikis gims neišnešiotas.
Tačiau kartais kūdikius tenka gimdyti anksčiau dėl medicininių priežasčių. Viena iš jų yra preeklampsija, aukštas kraujo spaudimas, diabetas, placentos nepakankamumas, placentos plyšimas arba kraujavimas dėl placentos pirmaeigos. Jeigu jūsų pirmas kūdikis gimė neišnešiotas dėl kurios nors iš minėtų priežasčių, gydytojai jus atidžiai stebės stengdamiesi išvengti, kad to nebenutiktų dar kartą.
Jei vandenys nutekėjo prieš 37 savaitę arba jūs jaučiate pilvo skausmus, jums kraujuoja iš makšties ar prasidėjo gimdos susitraukimai, turėtumėte susisiekti su gimdykla ir pasirūpinti, kad jus greitai apžiūrėtų akušerė arba gydytojas. Jie patikrins, ar tikrai susitraukinėja gimda, kokia kūdikio padėtis, paskui atliks vidinę apžiūrą, kad galėtų įvertinti gimdos kaklelį, nustatyti pirmaeigą ir įsitikinti, kad virkštelė neiškritusi. Taip pat pažiūrės, ar nėra infekcijos požymių. Jeigu yra didelė infekcijos grėsmė, jie norės sužadinti arba paskatinti gimdos sąrėmius sintocinono infuzija, kad kuo greičiau pagimdytumėte kūdikį. Kartais gali tekti gimdyti per cezario pjūvio operaciją, ypač jeigu esama jūsų ar kūdikio distreso požymių, jeigu pirmaeiga ar kūdikio padėtis nėra optimalios arba gimdos kaklelis visai nesubrendęs. Priešlaikiniu gimdymu laikomas iki 36 sav. + 6 dienų gestacijos savaitės įvykęs gimdymas.
Jei neišnešiotas naujagimis gimsta ligoninėje, kurioje dirba akušeriai-ginekologai, dažnai susiduriantys su priešlaikiniais gimdymais, bei neonatologai, kurie dažnai gydo neišnešiotus naujagimius, ir kurioje yra naujagimių intensyviosios pagalbos skyrius, tokio neišnešioto naujagimio galimybės išgyventi ir augti visiškai sveikam gerokai padidėja.
Priešlaikinio gimdymo valdymas
Jūs būsite paprašyta atvykti tuojau pat, tada jus nuodugniai apžiūrės ir skirs lovos rėžimą. Dar į veną gali skirti ritodrino. Šis vaistas atpalaiduoja gimdą ir stabdo susitraukimus. Naujesnis vaistas yra atosibanas. Jis toks pat veiksmingas ir sukelia mažiau šalutinių poveikių, tačiau brangesnis. Jeigu dangalai sveiki, o sąrėmiai švelnūs, gulėjimas lovoje, vartojant arba nevartojant vaistų, gali sustabdyti gimdymo pradžią net jei gimdos kaklelis ėmė atsidarinėti. Kai tik sąrėmiai baigsis, jūs galėsite vykti namo, tačiau likusį nėštumo laikotarpį turėsite būti ypač atsargūs ir vengti sekso. Tačiau jeigu sąrėmiai akivaizdžiai smarkūs, net vartojant vaistus sunku sulaikyti gimdymą ilgiau kaip 48 valandoms. Šis laikas itin svarbus kūdikiui. Jus galima perkelti į ligoninę, turinčią specializuotą naujagimių priežiūros skyrių, yra galimybė sušvirkšti jums priešgimdyminių steroidų, padedančių subręsti kūdikio plaučiams. Kūdikiui iki 34 savaitės pasilikti gimdoje kur kas geriau, negu gimti, todėl jums gali būti patarta vartoti vieną iš pirmiau minėtų vaistų, stengiantis sustabdyti ar sumažinti gimdos susitraukimus. Vis dėlto negalima manyti, kad kokie nors dabar esami vaistai yra tinkami stabdyti gimdos veiklą, jeigu ji buvo sužadinta per anksti.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių nėščiųjų baimių yra priešlaikinio gimdymo baimė. Net jeigu moters nėštumas vystosi ramiai, moteris nepriskiriama jokiai rizikos grupei, rizika susidurti su priešlaikinio gimdymo situacija išlieka. Labai svarbu sutarti su prižiūrinčiu gydytoju, kadangi tai žmogus, kuris pirmiausia rūpinasi Jumis (gydytojas akušeris) ir vaikeliu (gydytojas neonatologas).
Prodrominis gimdymas: „Netikras gimdymas“
Prodrominis gimdymas, dažnai vadinamas „netikras gimdymas“, yra dažna, bet kartais paini ankstyvojo gimdymo fazė. Tai gali jaustis kaip tikras dalykas, su skausmingais susitraukimais, kurie, atrodo, progresuoja, bet galiausiai išnyksta. Besilaukiančioms mamoms prodrominis gimdymas gali būti tiek fiziškai, tiek emociškai varginantis, ypač jei jis trunka kelias dienas ar net savaites. Prodrominis gimdymas - tai terminas, apibūdinantis ankstyvąsias gimdymo stadijas, kai moteris patiria dažnus ir intensyvius susitraukimus, kurie nesukelia aktyvaus gimdymo. Šie susitraukimai dažnai būna nereguliarūs ir gali trukti valandas ar net dienas. Skirtingai nuo tikrojo gimdymo, prodrominis gimdymas nesukelia reikšmingo gimdos kaklelio išsiplėtimo, būtino gimdymui.
Prodrominio gimdymo priežastys ir simptomai
Tiksli prodrominio gimdymo priežastis ne visada aiški, tačiau manoma, kad ji atsiranda organizmui ruošiantis tikram gimdymo procesui:
- Oksitocino išsiskyrimas: Oksitocino, hormono, skatinančio susitraukimus, pradeda daugėti, kai kūnas ruošiasi gimdymui.
- Kūdikio padėtis: Kūdikio padėtis gimdoje gali turėti įtakos susitraukimams.
- Stresas ir nerimas: Emocinis stresas, nerimas ir jaudulys dėl artėjančio gimdymo taip pat gali sukelti susitraukimus, kurie imituoja gimdymą.
- Ankstesni gimimai: Moterims, kurios anksčiau pagimdė, gali pasireikšti prodrominis gimdymas.
Prodrominis gimdymas gali sukelti daugybę simptomų, kurie gali būti fiziškai nepatogūs ir psichiškai varginantys. Susitraukimai gali atsirasti reguliariais intervalais, tačiau jų intensyvumas ar dažnis nepadidėja. Skausmas ar diskomfortas prodrominio gimdymo metu dažnai yra panašus į menstruacijų spazmus ar apatinės nugaros dalies skausmą.
Prodrominio gimdymo diagnozavimas ir valdymas
Nors prodrominis gimdymas paprastai nekelia susirūpinimo, tam tikromis aplinkybėmis svarbu kreiptis į gydytoją. Diagnozavimas paprastai apima jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo atliekamą fizinę apžiūrą. Jūsų gydytojas atliks dubens tyrimą, kad patikrintų gimdos kaklelio išsiplėtimą, išblukimą ir kitus pokyčius. Susitraukimai bus stebimi, siekiant įvertinti jų pobūdį, trukmę ir intensyvumą.
Nors nėra specifinio gydymo pačiam prodrominiam gimdymui, kelios strategijos gali padėti suvaldyti su susitraukimais susijusį diskomfortą ir padaryti šį gimdymo etapą lengviau valdomą:
- Poilsis ir hidratacija: Išlaikyti hidrataciją ir daug ilsėtis gali padėti sumažinti prodrominių gimdymo susitraukimų intensyvumą.
- Atsipalaidavimo būdai: Tokios technikos kaip gilus kvėpavimas, meditacija ir prenatalinė joga gali padėti sumažinti stresą ir palengvinti susitraukimų diskomfortą.
- Skausmo malšinimas: Nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip acetaminofenas ar ibuprofenas, gali padėti sumažinti nedidelį skausmą ar diskomfortą, susijusį su prodrominiu gimdymu.
Svarbūs faktai apie prodrominį gimdymą:
- Prodrominis gimdymas gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų ar net savaičių.
- Nors ir prodrominis, ir netikras gimdymas apima susitraukimus, kurie nesukelia aktyvaus gimdymo, prodrominis gimdymas dažnai vyksta ilgesnį laiką ir gali būti intensyvesnis.
- Prodrominiai gimdymo susitraukimai dažnai būna nereguliarūs ir po kurio laiko gali sustoti, o tikrieji gimdymo susitraukimai yra nuoseklūs ir laipsniškai stiprėja.
- Pats prodrominis gimdymas nesukelia ankstyvo gimdymo, bet yra natūralaus organizmo pasiruošimo tikram gimdymui proceso dalis.
- Prodrominio gimdymo valdymas namuose apima poilsį, hidrataciją, atsipalaidavimo metodus ir pozicijų keitimą.
Prodrominis gimdymas yra natūrali ir įprasta daugelio nėštumų dalis, kuri gali sukelti diskomfortą ir sumišimą, tačiau dažniausiai tai nekelia susirūpinimo. Suprasdamos simptomus, priežastis ir gydymo galimybes, būsimos motinos gali geriau valdyti šį etapą ir pasiruošti tikram gimdymo procesui.
Medicinos personalo ir institucijų atsakomybė
Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos klinikos vadovas prof. teigia, kad „Nekomentuosime įvykių, nežinodami visų aplinkybių, medicininiuose dokumentuose užfiksuotų faktų ir pan. Tam, kad būtų pradėtas tyrimas, kurį pasirengęs atlikti LSMU Kauno ligoninės Vidaus audito skyrius, būtina, jog pati buvusi pacientė nustatyta tvarka kreiptųsi į ligoninę.“ Gydymo įstaigą teisės aktai vienareikšmiškai įpareigoja saugoti paciento duomenis ir be raštiško jo sutikimo tų duomenų neatskleisti. „Todėl ir komentuoti, ar akušerinio smurto atvejų yra buvę, ar ne, negalime. Komentuoti Jūsų pateiktus „atvejo akcentus“ yra problemiška, nes pateikėte galimai subjektyvius, emocinius ir tikrovės neatitinkančius teiginius.“
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. pabrėžia: „Suprantame, kad ir taip jautrią gyvenimo akimirką išgyvenančią moterį netinkami žodžiai ar veiksmai galėjo įskaudinti. Gimdymas - ypatingas procesas, kurio metu komunikacija tarp gimdyvės ir gimdymą priimančių medikų yra ypatingai svarbi. Tinkama ir empatiška komunikacija padeda suprasti vieni kitus, išgirsti ir išvengti nemalonių situacijų.“ Vis dėlto komentuoti anonimišką situaciją, pasak pašnekovo, sunku, nes apie ją nebuvo pranešta personalui, nepateiktas skundas, todėl ir informacijos apie ją neturima. Medikų teigimu, „Kalbant apie minėtą situaciją, svarbu akcentuoti, jog tarpvietės audinių plyšimas - tai viena iš dažniausių gimdymo natūraliais gimdymo takais komplikacijų. Deja, jos kartais nepavyksta išvengti net ir atlikus tarpvietės audinių įkirpimą. Dėl Lietuvos akušerių profesionalumo ir aktyvios pagalbos saugant tarpvietės audinius gimdymo metu, trečio ar ketvirto laipsnio tarpvietės plyšimų (kai plyšta išangės raukas ar tiesioji žarna) turime mažiau nei 1 proc. visų gimdžiusių natūraliais gimdymo takais moterų.“
Sisteminių problemų sprendimas
Psichologė S. Valevičienė atkreipia dėmesį, kad reikia nepamiršti ir paties personalo, kuris ypač pirmo karantino metu buvo labai išsigandęs. Buvo didžiulis nuovargis dėl bendro nerimo, dėl padidėjusio darbo krūvio, nežinios, kaip perorganizuoti darbą, kaip laikytis naujų higienos reikalavimų. „Kai dirbančių žmonių poreikiai nėra svarbūs ar nuvertinami, jiems yra sunku savo darbe girdėti kitų žmonių poreikius.“
Kiekviena akušerinį smurtą patyrusi moteris turi sulaukti pagalbos ir teisingumo. Šiuo metu tai užtikrinti trukdo problemos nesupratimas, kompetencijų trūkumas, nesama ar neprieinama pagalba, atsakomybės už smurtinius veiksmus nebuvimas ir nebaudžiamumas. Akušerinis smurtas nėra uždara problema. Tai yra didesnių iššūkių mūsų visuomenėje atspindys. Akušerinio smurto apraiškose susipina moterų teisių problematika, mobingo ir patyčių problema tiek visuomenėje, tiek medicinos įstaigose. Taip pat prisideda žinių trūkumas apie psichologinius gimdymo aspektus, žmogaus teises ir orumą, įgūdžių, padedančių dirbti pagal patvirtintas metodikas, trūkumas, akušerių ir kito medicinos personalo darbo sąlygos.
Dar rečiau moterys bando kelti akušerinio smurto klausimą, bendraudamos su įstaiga, kurioje jis įvyko. „Tai yra labai suprantama: moteris po gimdymo nori kuo greičiau pamiršti tokią patirtį ir judėti toliau.“ Pasak specialistų, čia pat iškyla ir kitas aspektas - baimė, jog negalima abejoti personalo elgesiu, kad jie yra savo srities profesionalai, vadinasi, viskas, kas buvo padaryta, buvo atlikta taip, kaip reikėjo. Verta pasiruošti galimam nemaloniam ligoninės darbuotojų atsakymui, tačiau tik taip personalas sužino, kad jų elgesys ydingas. Ne kartą teko stebėti, kad ligoninių atstovai tarsi nustemba, išgirdę akušerinio smurto liudijimus savo įstaigoje. Ir tai iš dalies kyla iš to, kad dauguma įstaigų neturi efektyvios atgalinio ryšio sistemos, o moterys dažnai nesiryžta atvirai vertinti stacionaro veiklą dar būdamos jame.
Tenka apgailestauti, kad didžioji dalis moterų, kurios patyrė akušerinį smurtą, jo pasekmes išgyvena pačios. Po truputį daugėjant galimybių ir žinių apie psichologinės sveikatos svarbą, moterys turi galimybių apie šias patirtis pasikalbėti su psichologais ar psichoterapeutais. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad šiuo atveju viskas atsiremia į pačios moters resursus, o neretai ir finansines galimybes bei galėjimą išsigryninti problemą. Asociacija „Padedu augti“ sujungė ne tik priešlaikinį gimdymą patyrusias mamas-savanores, bet ir psichologinės bei socialinės pagalbos teikėjus ir nuo 2011 metų plėtoja pagalbos šeimai gimus naujagimiui metodus. Tai itin svarbi grandis, nes mamos, kurios pačios patyrė tokias situacijas, gali tiesiogiai pasidalyti sava patirtimi, nuraminti, padėti, įkvėpti.
tags: #priverstinis #gimdymas #su #replemis
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
