Mažus vaikus ištisus metus gali užklupti įvairios ligos, iš kurių viena yra peršalimas. Sloga yra gleivinės uždegimas, kuriam būdingas nosies užgulimas ir gleivių išsiskyrimas. Slogos metu išsiskiria pilkšvos spalvos gleivės, kurios vėliau gali įgauti geltoną arba žalią spalvą. Daugumai vaikų peršalimo pradžioje pakyla temperatūra. Vaiko akys gali pradėti ašaroti, patinti limfmazgiai.
Sloga (rinitas) - tai nosies ertmės gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeliamas rino virusų. Slogai būdingos išskyros iš nosies ir užburkimas, dėl ko tampa sunkiau kvėpuoti, nosies niežėjimas bei čiaudulys. Į slogą reikia žiūrėti kaip į rimtą ligą, nes negydant ar gydant aplaidžiai gresia pavojingos komplikacijos. Sloga turėtų praeiti maždaug per 1 savaitę laiko. Užsitęsus 10 dienų ar ilgiau, jau yra pirmas požymis, kad prasideda komplikacijos. Dažniausia komplikacija yra ūminis rinosinusitas - nosies ir prienosinių sinusų gleivinės uždegimas. Išsivysčius sinusitui išskyros iš nosies tampa pūlingos - gelsvos ar žalsvos spalvos. Kartu pasireiškia spaudimas ar skausmas veido srityje, uoslės susilpnėjimas, galimas karščiavimas. Sergantiems sinusitu gali pasireikšti įvairios komplikacijos, kurios nėra dažnos, tačiau labai sunkios. Infekcija iš sinusų gali pateikti į akiduobę ar kaukolės ertmę. Akiduobės uždegimo metu patinsta ir sunkiai atsimerkia viršutiniai akių vokai, akies judesiai tampa riboti, gali atsirasti dvejinimasis ir sutrikti regėjimas, susiformuoti pūliniai. Infekcijai plintant toliau gali prasidėti galvos smegenų ir jų dangalų uždegimas. Tuomet atsiranda galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, sąmonės sutrikimas, traukuliai, galimas galvos nervų paralyžius.
Slogai užsitęsus ilgiau nei savaitę laiko, reikia kreiptis į gydytoją, o ne bandyti palengvinti kvėpavimą naudojant įvairius lašus nosiai, nes pastaruosius vartojant ilgesnį laiką prasideda priešingas efektas - nosies gleivinės kraujagyslės išsiplečia, gleivinė paburksta ir gali išsivystyti lėtinė sloga. Kreiptis į gydytoją būtina jeigu sloga užsitęsė ilgiau nei 10 dienų, karščiuojama, atsirado gelsvos - žalsvos spalvos išskyros iš nosies. Tai jau yra signalas, kad paprasta sloga komplikavosi bakterine infekcija, kuriai gydyti būtini antibiotikai.
Užsitęsusi sloga gali būti ir alerginės kilmės. Tuomet išskyros iš nosies yra skaidrios ir vandeningos, kartu vargina čiaudulys, ašarojimas, nosies niežėjimas, būdingas sezoninis paūmėjimas. Dažniausiai alerginė sloga būna susijusi su tam tikrų augalų žydėjimu, tačiau ją gali sukelti ir namų dulkių erkutės, cheminės medžiagos ar maisto produktai. Todėl įtariant kad užsitęsusi sloga gali būti alerginės kilmės rekomenduojama atlikti laboratorinius alergenų tyrimus, norint nustatyti įsijautrinimą konkretiems alergenams. Vengimas kontakto su alergenu ir prieš alerginiai medikamentai yra svarbiausios alerginės slogos gydymo priemonės.
Jeigu vaikas yra labai mažas, jis nemoka pats išpūsti susikaupusių gleivių, o gali traukti jas dar giliau į nosį. Kaip tokiu atveju padėti vaikui? Skirtingai nei suaugusieji, vaikai nemoka tinkamai išpūsti nosies. Būtent todėl elektrinis nosies aspiratorius „Nosiboo“ yra svarbi vaikų peršalimo gydymo priemonė. Aspiratorius yra sukurtas bendradarbiaujant su specialistais ir gydytojais, todėl yra patogus ir tinkamas vaikams. Nosies aspiratoriaus „Nosiboo“ siurbimo galios stiprumą galima reguliuoti. Jeigu išskyros yra skystos, reikėtų naudoti mažesnę galią, o jei tirštesnės - stipresnę. Norėdami naudoti nosies aspiratorių, priglauskite kūdikio nugarą prie savo krūtinės. Taip pat galite paguldyti kūdikį ant lovos, ir naudodami pagalvę, pakelti jo galvą ar viršutinę kūno dalį šiek tiek aukščiau. Elektrinio nosies aspiratoriaus antgalį įkiškite į mažylio šnervę, nukreipkite į išorinį akies kampą ir švelniai judinkite antgalį šnervėje. Tai - geriausias būdas iš nosies pašalinti gleives. Jeigu nosies aspiratoriaus galią galima reguliuoti, priklausomai nuo išskyrų tirštumo, reikia pasirinkti tinkamą darbinį aspiratoriaus greitį.
Kūdikių kvėpavimo takai siauresni ir labiau patinsta, todėl kūdikių peršalimo ligas reikia pradėti gydyti kuo anksčiau. Dažniausiai suaugusieji nuo peršalimo ligų išgyja per savaitę, tačiau tinkamai negydant, kūdikiams liga gali užtrukti ilgiau. Paprastai kūdikių peršalimas pagydomas per dvi savaites.
Sloga gali būti ne tik peršalimo pasekmė, bet ir vienas iš artėjančio dantų dygimo simptomų. Tokiu atveju sloga ypatinga - išskyros skaidrios, vandeningos, varvančios smakru, kur susijungia su gausiomis seilėmis. Vaikas gana dažnai kiša rankas į burną, niurzga, blogai miega, dažnai pabunda rėkdamas. Tokiu atveju taip pat galima naudoti aspiratorių, o vaiko smakrą valyti servetėle.
Vaikams skirtos tradicinės priemonės nuo slogos. Prieš naudojant tradicines priemones nuo slogos vaikui, pirmiausia verta nustatyti slogos atsiradimo priežastį. Vienos tradicinės priemonės pasiteisins esant virusinei ar bakterinei slogai, kitas naudosime esant alerginei slogai, dar kitos padės, kai sloga atsiras, pavyzdžiui, dygstant dantims. Taigi daug kas priklauso ir nuo vaiko amžiaus. Kūdikiams taikomi slogos gydymo metodai yra kitokie, nei taikomi šiek tiek vyresniems vaikams.
Jei vaikui sloga atsirado neseniai ir nepasireiškė kitų nerimą keliančių simptomų (aukšta temperatūra, bendras sveikatos būklės pablogėjimas), verta griebtis toliau pateiktų tradicinių priemonių nuo slogos. Pirmiausia išbandykite aspiratorių. Jūsų mažylis nepajėgia savarankiškai išsivalyti nosytės, todėl kvėpavimo takams išvalyti pravers specialus nosies aspiratorius, tai yra aparatas nosies sekretui ištraukti. Jis veiksmingesnis ir saugesnis už iki šiol naudotas pompas (specialius įtaisus, padedančius lengvai pašalinti gleives iš kūdikio nosytės), nes jos didele jėga siurbdavo gleives dirgindamos gleivinę. Tas pats gali nutikti ir per dažnai naudojant aspiratorių, todėl gydytojai rekomenduoja juo nepiktnaudžiauti, naudoti apdairiai. Vaistinėse galima įsigyti rankiniu principu veikiančių arba elektroninių aspiratorių.
Kitas dėmesio vertas slogos gydymo būdas - druskos tirpalo arba jūros vandens lašinimas į nosį. Šios medžiagos padeda suskystinti išskyras, taip jos lengviau pasišalina iš kvėpavimo takų. Tinkamas skysčių kiekis ir drėkinimas gali padėti išgydyti slogą. Norėdami atskiesti kvėpavimo takus užkemšančias išskyras ir palengvinti jų ištekėjimą, nepamirškite vaikui duoti daug skysčių (geriausia šiltų) ir pasirūpinti, kad patalpa, kurioje jis būna, būtų tinkamai drėkinama.
Gydant slogą vaikui, leidžiama naudoti inhaliacijas, tačiau tik švelnių preparatų, be kvapiųjų aliejų, nes jie gali dirginti gleivinę. Rekomenduojamos druskos tirpalo inhaliacijos, kurios švelniai suskystina išskyras ir padeda išvalyti nosį, taip palengvindamos kvėpavimą. Vaiko inhaliacijoms galima pridėti vaistažolių, pavyzdžiui, ramunėlių, čiobrelių, nes jos pasižymi dezinfekuojamuoju ir sutraukiamuoju poveikiu.
Svarbu atitinkamai guldyti vaiką miegoti. Mažus vaikus sloga vargina dažniausiai naktį. Jie neužmiega, nes negali laisvai kvėpuoti. Pravers po lovytės kojomis pakištos knygos, kad vaiko galva būtų aukščiau už liemenį ir išskyros galėtų laisvai tekėti. Tai tikrai geresnė alternatyva, nei padėti pagalvę, kuri gali neigiamai veikti gležną kūdikio stuburą. Dieną patariama kūdikį paguldyti ant pilvo.
Pasivaikščiojimai ir kambario vėdinimas prisideda prie spartesnio pasveikimo. Grynas oras gerai veikia nosies gleivinę, todėl nepamirškite vaiką išvesti pasivaikščioti (nebent pasireiškia ir kitų nerimą keliančių simptomų) ir vėdinti kambarių, nes vėdinant bus lengviau iš aplinkos pašalinti virusus ir mikroorganizmus.
Verta parinkti atitinkamą dietą slogai gydyti. Sergant sloga vaiko mitybą reikia papildyti vitaminų ir mikroelementų turinčiais produktais. Ypatingą dėmesį skirkite vitaminui C. Jis, sutraukdamas kraujagysles, numalšina slogos simptomus ir papildomai sustiprina imuninę sistemą.
Mairūnų tepalas - viena iš natūralių priemonių nuo slogos, kurią galima naudoti vienų metų amžiaus vaikui. Tepalas palengvina kvėpavimą ir apramina sudirgintą epidermį aplink nosį. Vaiko slogą lengviau išgydysite taip pat naudodami mažiesiems skirtus nosies lašus.
Sloga dažniausiai sukelia oro - lašiniu būdu plintantys virusai. Vėliau, jei sloga negydoma arba gydoma netinkamai, gali prisidėti ir bakterijos. Ar girdėjote pokštą, kuris sklando tarp medikų? „Gydoma sloga baigiasi per 7 dienas, negydoma - per savaitę.” Jei slogą gydote teisingai, ji neturėtų užsitęsti. Deja, per paskaitas apie vaikų sveikatą, iš mamų lūpų girdžiu ką kitą. Mamos kalba, jog sloga tęsiasi savaičių savaites, kūdikiams neretai „nueina” į bronchus, sukeldama kosulį ar bronchitą, o vyresniems vaikučiams „nueina” į vidinę ausį ir sukelia baisiai skausmingą, daug ašarų kainuojantį ausies uždegimą. Ir tai viso labo įvyksta dėl neteisingai gydomos slogos! Jei sloga užsitęsia ilgiau kaip 7-10 dienų, yra vadinama ne sloga, o bakteriniu rinosinusitu. Tai būklė, kurią reikės gydyti ne tik kojų mirkymu ir nosies plovimu, bet ir stipriais medikamentais, neretai - antibiotikais.
Nepiktnaudžiaukite jūros vandeniu, kuris vos atšalus orams yra brukamas mamoms lyg kokia panacėja. Tai nėra geras slogos gydymo būdas. Dažnas šeimos gydytojas rekomenduoja šį preparatą vaikiškos slogos gydymui, tačiau pamiršta paminėti faktą, kad jūros vandenį reikėtų naudoti ne ilgiau kaip dvi paras ir ne dažniau, kaip tris kartus per parą. Jei užklausite savo gydytojo apie tai, garantuoju, jog 99 procentų patvirtins mano teiginį. Jūros vanduo yra tinkamas tik pirminėje slogos stadijoje. Nepiktnaudžiaukite nei jūros vandeniu, nei nosies plovimu apskritai. Nosis yra atskira respublika, su savitais parametrais ir mikroflora. Jūros vanduo tuos parametrus išbalansuoja. Taip, druskingas vanduo stabdo viruso, kuris sukėlė slogą, dauginimąsi, bet turi ir šalutinį efektą: labai sausina ir dirgina nosies gleivinę. Neretai organizmas pradeda gintis, ir nosies gleivinė išburksta tiek, kad nosis „užsikemša” ir sekretas negali pasišalinti lauk. Tada atsiranda komplikacijų pavojus (nes kurgi tam vargšui snargliukui išbėgti?).
Jei neišeina niekaip kitaip ištraukti/išpūsti snargliukų nieko neįpurškus ar neįlašinus į nosį, nusipirkite vaistinėje fiziologinio tirpalo (Natrio Chloridas) arba kitaip vadinamo injekcinio vandens. Tai - izotoninis vandens tirpalas, kurio osmosinis slėgis, druskingumas ir kiti parametrai yra panašūs į žmogaus kraujo serumą. Šis tirpalas tinkamas visiems be išimties. Ligoninėse jį švirkščia/lašina tiesiai į veną. Nosiai plauti šis tirpalas bus mažiausia blogybė iš visų. Nesakau, jog turite naudoti jį reikia/nereikia, tačiau jei nosį būtina išplauti, tai bus idealus pasirinkimas. Fiziologinio tirpalo būna pirkti ampulėmis ir didesnėmis talpomis. Rinkitės pagal savo patogumą. Aš perku didesnę talpą (kainuoja centus), laikau šaldytuve. Esant reikalui, su steriliu švirkštu ištraukiu kelis mililitrus skysčio iš talpos, kurį laiką palaikau kambario temperatūroje, kad sušiltų ir tada tiesiog su pipete įlašinu savo pipirui į nosį. Natrio chloridas nedaro nieko: nedezinfekuoja, nedrėkina, nesausina, nedirgina. Jis yra tobulas „skiediklis” sausiems snargliams. Viskas.
Ištraukus/išpūtus nosyje gyvenančius baubukus, reikėtų pasirūpinti nosies gleivinės drėkinimu. Jūs tikriausiai žinote, kad nosies gleivinė fiziologiškai turi būti šilta ir drėgna, tada ji tinkamai atlieka savo funkciją: sušildo, sudrėkina ir apvalo įkvepiamą orą. Labai paprastai paaiškinsiu: nosyje yra tokie „super duper” išmanūs plaukeliai, „pagaunantys” dulkes bei įvairiausius ligų sukėlėjus, kurie veržiasi į mūsų organizmą. Jei nosies gleivinė yra išsausėjusi (dėl sauso patalpų oro, dažno plovimo, sintetinių vaistų naudojimo) tie plaukeliai „nestovi”. Jie priglunda prie odos ir mūsų brangi noselė tampa atviru koridoriumi ligų sukėlėjams patekti į tolimesnius kvėpavimo takus. Jei nosies gleivinė kritiškai išsausėja ir neatitinka fiziologinių parametrų, organizmas įjungia kompensacinį mechanizmą ir ima pats „drėkinti” nosį! O drėkina ją skystomis, permatomomis, vandeningomis gleivėmis, kurias mes vadiname sloga. Ir tos skystos gleivės gali tekėti savaičių savaites, kol Jūs nesuprasite tokios „slogos” priežasties ir nepradėsite elgtis tinkamai. Įdomu, ar ne? Aš visada sakau, kad reikia kuo mažiau kištis į natūralų organizmo darbą. Organizmas labai protingas, tereikia juo pasitikėti ir leisti kai kurias problemas išsispręsti savarankiškai. Idealus drėkiklis nosies gleivinei yra paprasčiausias augalinis aliejus. Aš, žinoma, kalbu apie šalto spaudimo, nerafinuotą, ekologišką augalinį aliejų (ne tą, kurį naudojate maisto ruošai). Man labai patinka migdolų, vynuogių kauliukų, sezamų, avokadų ir pan. aliejai. Pavyzdžiui, Indijoje yra manoma, kad idealiausias aliejus nosies priežiūrai yra sezamų aliejus, kiti labai vertina taukmedžio sviestą. Rinkitės kiekvienas pagal save. Panaudosite, matysite patinka/nepatinka, veikia/neveikia. Aš sūnui naudoju paprasčiausią saldžiųjų migdolų aliejų. Senosios sveikatos priežiūros sistemos (pvz. Ajurveda) sako, jog augalinis aliejus labai puikiai sudrėkina, pamaitina nosies gleivinę ir atstato fiziologinius jos parametrus. Mūsų šeimai šis būdas labai tinka. Tiesiog sudrėkini vatos pagaliuką aliejumi ir kelis kartus per dieną ištepi nosies vidų. Šis būdas tinka slogos prevencijai. Šildymo sezono metu, kai oras patalpose sausas, vaikas nuolat ieško lobių savo nosyje, reikėtų galvoti apie nosies drėkinimą. Tai padės užkirsti kelią slogos įsisiautėjimui.
Jei sloga visgi įsisiautėjo, pasigaminkite aromaterapinį preparatą „Slogos ir kosulio baubukas”.
Daug metų užsiimu aromaterapija ir natūralių priemonių sveikatai gerinti, gamyba. “Slogos ir kosulio baubukas” gimė tada, kai mano sūnus pirmą kartą „susirgo” sloga. Tada tai buvo paprasčiausias aliejukas nuo slogos, bet kai Arvydas paaugo ir pradėjo rėkti, kad nenori teptis nosies jokiais marmalais, aš juokais jam sakydavau „Ateik, išvarysim, išgąsdinsim visus baubukus, kur nosytėj gyvena…”. Taip ir gimsta tie pavadinimai.
„Slogos ir kosulio baubuko” sudėtis vaikiškai paprasta. Migdolų aliejus, kuris drėkina nosies gleivinę ir arbatmedžio eterinis aliejus, kuris veikia kaip natūralus antibiotikas (naikina bakterijas ir stabdo virusų dauginimąsi). „Baubukas” atkemša nosį, lengvina kvėpavimą ir veikia pačią slogos priežastį (virusą), o ne jos simptomus (priešingai, nei įprastiniai vaistiniai preparatai).
RECEPTAS:
Priemonė labai švelni: nesausina, nedirgina, negraužia, neturi intensyvaus kvapo. Idealus preparatas kūdikiams, vaikams, nėštukėms, mamoms, tėčiams, seneliams… Visiems!
Naudojimas: Kas dvi valandas tepkite nosies gleivinę (šnervių vidų) šiuo aliejų mišiniu, naudokite vatos pagaliuką. Vyresni vaikai gali pasinaudoti savo piršteliu. Jei susigriebsite pirmosiomis slogos valandomis, sloga baigsis tą pačią dieną (čia ne aš sugalvojau, o mamos pasakoja). Jei sloga jau įsibėgėjusi, ji turėtų praeiti per kelias dienas.
Mamos dažnai klausia ar galima „baubuką” naudoti profilaktiškai (tarkim patepti nosį prieš išleidžiant vaiką į darželį). Aš nesu šio metodo šalininkė. Jau sakiau, kad palaikau mintį, jog organizmas turi apsiginti pats. Tačiau, jei aplink siaučia epidemijos, visi snargliuoja ir kosėja, tai kodėl gi ne? Patepkite nosytę ryte, prieš išleisdami vaiką į kolektyvą, bet nedarykite to kasdien. Nepiktnaudžiaukite.
„Baubuką” galima naudoti ir vaikui kosėjant. Po vonios/dušo (maudytis būtina, jei vaikas nekarščiuoja!) ištrinkite mažylio krūtinę ir nugarą, aprenkite medvilnine palaidine ir guldykite miegoti. Naktį kosulys nekamuos (nes arbatmedis ramina kvėpavimą), o ryte jau bus daug geriau. Ši priemonė tinkama kūdikiams nuo 6 mėn. Galite naudoti drąsiai kas porą valandų.
Jei apsirgo jaunesnis kūdikis, naudokite „baubuką” ne dažniau kaip du kartus per parą. Terapinis efektas bus puikus, bet piktnaudžiauti nereikėtų, nes eterinius aliejus apdoroja inkstai ir kepenys, tad su mažais vaikais persistengti nereikėtų.
Turiu priminti, kad jei tikitės gydomojo efekto, turite rinktis tik aukštos kokybės, terapinės klasės eterinius aliejus. Tokių tikrai nerasite vaistinėse, kosmetikos ir maisto parduotuvėse, muilo ir žvakių parduotuvėse. Ten rasite kvapiuosius aliejus: jie kvepia, bet gydomųjų savybių neturi.
Vidurinės ausies uždegimą sukelia virusai arba, rečiau, bakterijos. Paprastai vaikai vidurinės ausies uždegimu suserga peršalę; retesniais atvejais uždegimą gali sukelti alergija, dėl kurios paburksta nosies ertmės ir gerklė. Dėl patinimo vidurinėje ausyje pradeda kauptis gleivės ir skysčiai. Ypač dažnai vidurinės ausies uždegimu serga 6-15 mėnesių vaikai, nes vaikų Eustachijaus vamzdis yra siauresnis ir horizontalioje padėtyje. Vidurinės ausies uždegimo simptomai yra ausies skausmas, karščiavimas, bendras negalavimas, galvos skausmas ir klausos sumažėjimas.
Sinusitas atsiranda sinusuose susikaupus gleivėms ir pūliams. Nosies ertmė yra sujungta su prienosiniais ančiais, kuriuose yra oro, tačiau peršalus jie prisipildo gleivių ir pūlių, todėl susergama sinusitu. Sinusitas greičiau išsivysto, jeigu asmuo turi siauras sinusų angas, kurios patinusios užsidaro ir susikaupęs sekretas užpildo sinusus. Sinusito simptomai yra ilgai užsitęsusi sloga, gelsvos išskyros ir sunkumo jausmas skruostų srityje. Suprastėja ir uoslė, skonio juslė. Todėl norint išvengti sinusų infekcijų, yra svarbu kuo anksčiau pradėti naudoti nosies aspiratorių ir pašalinti nosies ertmėje susikaupusį sekretą.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja otorinolaringologė Inga Tamošaitien atkreipia dėmesį, kad į slogą numoti ranka nevalia. Negydoma sloga gali virsti kamuojančia lėtine problema, kurios pasekmės kartais būna itin skaudžios. Sezoninė sloga praeina per kelias savaites. „Ūmi sloga - tai nosies ir dažniausiai sinusų gleivinės uždegimas. Tipiškai jos metu užgula nosis, padidėja sekrecija iš nosies, išprovokuojamas čiaudulys, kosulys, akių ašarojimas. Pacientas skundžiasi ir sekreto nutekėjimu į gerklę. Gali atsirasti galvos ir veido skausmas. Ūmios slogos metu žmogus jaučiasi išsekęs, o tai trikdo kasdienę jo veiklą ir sumažina darbingumą. Tiesa, ūmiai slogai būdinga tai, jog tokia būklė netrunka ilgai, vidutiniškai tęsiasi iki dviejų saviečių“, - sako gydytoja otorinolaringologė. Pasak jos, šiems simptomams užsitęsus ilgiau, jau reikalinga gydytojo otorinolaringologo konsultacija, mat galima įtarti, jog vargina ne tipinė peršalimo liga, bet kur kas sudėtingesnė lėtinė problema.
Lėtinės slogos kaltininkai - nuo alergijos iki hormonų disbalanso. Pasak gydytojos I. Tamošaitienės, lėtinės slogos priežastys gali būti įvairios - nuo neatpažintų alerginių reakcijų iki anatominių struktūrų pakitimų ar hormonų pusiausvyros sutrikimų, todėl svarbu nuodugniai jas išsiaiškinti. „Lėtinė sloga gali būti alerginė - kaip organizmo imuninė reakcija į tam tikrus alergenus, pavyzdžiui, dulkes, žiedadulkes, pelėsį, tam tikrus maisto produktus, gyvūnus ar kt., ir nealerginė - kai nosies gleivinę sudirgina aplinkoje esantys išoriniai dirgikliai, pavyzdžiui, dūmai, užterštas oras, stiprūs kvapai. „Pradėkime nuo to, kad varginant slogai sunku kokybiškai išsimiegoti, ima varginti lėtinis nuovargis, sumažėja darbingumas. Negydoma užsitęsusi sloga sudaro sąlygas infekcijai vystytis, gali turėti įtakos nosies polipų ar netaisyklingo sąkandžio formavimuisi, miego apnėjos atsiradimui. I. Tamošaitienė atkreipia dėmesį, kad dažnai žmonės su lėtine sloga kovoja savarankiškai, vaistinėse tiesiog įsigydami nosies gleivinę sutraukiančių lašų, tačiau nė neįtaria, kad ilgalaikis nosies lašų vartojimas siejamas su padidėjusia infarkto ir insulto rizika, ypač sergantiems tokiomis lėtinėmis ligomis kaip pirminė arterinė hipertenzija (PAH), cukrinis diabetas, podagra, kai kurios autoimuninės ligos. Pasak jos, būtent dėl šios priežasties kai kuriose šalyse netgi draudžiama vartoti tokius lašus.
Taigi, užsitęsus slogai, visada tikslinga pirmiausia pasikonsultuoti su gydytoju specialistu, kuris nustatys tikslią ligos priežastį ir skirs tikslingą gydymo būdą. Ar lėtinė sloga išgydoma? Pasak gydytojos otorinolaringologės, lėtinė sloga gali būti sėkmingai gydoma, o jos gydymas priklauso nuo ligą sukėlusios priežasties. Pavyzdžiui, alerginės kilmės lėtinė sloga paprastai atsitraukia iš aplinkos pašalinus alergijos sukėlėjus ar pritaikius kitą alergijos gydymo būdą. Sergant lėtne sloga, taip pat neretai gelbsti gydymas intranaziliniais hormonais. Deja, ne visais atvejais pakanka tik hormoninio gydymo, kartais prireikia ir chirurginio. „Chirurginio metodo pasirinkimas taip pat priklauso nuo konkretaus atvejo ir konkrečios problemos, kuri sprendžiama operacija. Kai kuriais atvejais skiriamos didesnės operacijos, atliekamos taikant bendrinę nejautrą, kitais - sėkmingai pritaikomas mažiau invazinis kriochirurgijos metodas“, - pasakoja gydytoja I. Tamošaitienė. Pasak jos, tai metodas, kai nosies gleivinė paveikiama itin žema temperatūra, kitaip tariant, šalčiu, kuris suardo pažeistas gleivinės vietas ir skatina sveikos gleivinės regeneraciją. „Šis būdas kur kas lengvesnis ir patogesnis nei įprasta operacija. Kriochirurgijos procedūra atliekama naudojant vietinį nuskausminimą, jai nereikia specialiai ruoštis, o po procedūros pacientas paleidžiamas namo ir gali iškart grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. Pati procedūra tetrunka 20 minučių“, - sako gydytoja otorinolaringologė. Pasak gydytojos, kriochirurgija - tai pažangus ir itin saugus gydymo būdas. Dėl nedidelės trukmės, mažos komplikacijų tikimybės ir nesudėtingo gijimo proceso šis metodas jau ne vienerius metus sėkmingai taikomas ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams.
Pirmiausia - pasitarti su gydytoju. Nors lėtinė sloga šiandien gali būti gydoma įvairiais būdais, pirmiausia labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju specialistu. „Kad būtų parinktas individualiu atveju geriausiai tinkantis gydymo metodas, pirmiausia reikia tiksliai nustatyti lėtinės slogos priežastis. Šiuo tikslu atliekamas instrumentinis ir laboratorinis ištyrimas, kuriuo vadovaujantis galima objektyviai įvertinti paciento būklę ir rasti problemos sukėlėją. Ką daryti, kad suskaudus gerklei, užklupus kosuliui ar slogai, vaikas kuo greičiau pasveiktų ir nekiltų komplikacijų, pasakoja VŠĮ Vaikų ligoninės VULSK filialo, Pediatrijos centro Vaikų pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja, vaikų pulmonologė doc. Ko gero, labiausiai nuo slogos kenčia kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, mat jie dar nemoka kvėpuoti per nosį, o jeigu ši užsikimšusi, įkvėpti oro tampa labai sudėtinga. Suslogavusiam kūdikiui būtina valyti nosį kaskart, kai pastebime, jog jis nebegali laisvai kvėpuoti - taigi keliolika ar net ir keliasdešimt kartų per parą. Asmeninio archyvo nuotr./Gydytoja pulmonologė doc. Vyresniam vaikui taip pat labai svarbu gerai išvalyti nosį, nes maždaug iki 2 metų amžiaus mažylis dar nemoka pasakyti, kokį didžiulį diskomfortą jam kelia sloga ir nesugeba pats taisyklingai išsipūsti nosies. Jeigu tėvai vaikui per retai valo nosį, šis dažniausiai jos turinį įtraukia į ryklę ir pradeda kosėti vadinamuoju „gerkliniu“ kosuliu. Būtent dėl tokio kosulio tėvai dažniausiai ir kreipiasi į gydytojus. Pasak gyd. S.Petraitienės neretai tėvai neteisingai lašina nosies lašus. Jie veikia tik tuomet, kai prisiliečia prie nosies gleivinės, tad sulašinti į gerai neišvalytą nosį tiesiog nėra naudingi. Jeigu tokio namuose neturite, tiks ir paprastas mineralinis vanduo, kurio galima įtraukti į švirkštą be adatos ir sušvirkšti į abi nosies landas. Jūros vandens patartina sušvirkšti po 2-3 paspaudimus į kiekvieną landą. Jeigu nosies lašus lašinate kūdikiui, laikykite jį pusiau gulimoje padėtyje - svarbu, kad viršutinė kūno dalis būtų aukščiau už apatinę. Vyresnis vaikas gali stovėti arba sėdėti ir šiek tiek atlošti galvą atgal. Jūros vandeniu vaiko nosies landas skalauti galima tiek kartų, kiek reikia, o štai nosies lašus lašinti tik pagal gydytojo rekomendacijas. Sloguojančiam mažyliui labai svarbu kokybiškai išsimiegoti, mat poilsis irgi yra tarsi vaistas. Tad kūdikiui rekomenduojama pakelti lovos galvūgalį, kad liemuo būtų aukščiau, o darželinukui po galva padėti dvi pagalves. Slopinti kosulį patartina tik pirmomis dienomis, t. y. tol, kol kosti sausu draskančiu kosuliu ir negali atsikosėti. Vėliau, kai pradeda atsikosėti jau nebetinka kosulį slopinantys sirupai, juos reikia pakeisti į šlapiam kosuliui skirtus. Tėvai labiausiai baiminasi šlapio, produktyvaus kosulio, kuris iš tiesų reiškia, kad kvėpavimo taikai valosi ir vaikas sveiksta. Šlapias kosulys gali tęstis iki trijų savaičių. Gerai yra drėkinti orą, kad kosintis vaikas galėtų pakvėpuoti drėgnesniu nei įprastai. Darželinukui ar vyresniam vaikui galima mirkyti kojas tokio karštumo vandenyje, kokį jis pakelia arba ištrinti pėdas šildančiais tepalais. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus gerklės skausmą galima slopinti tik užrišus medvilninę skarelę (ne vilnonę, kuri dirgina jautrią kaklo odą) ir girdant šiltus skysčius. Vyresniam nei 2 metų vaikui jau galima duoti ir gerklės skausmą malšinančių tablečių arba skausmą malšinti gerklės purškalais. Rinkdamiesi juos atsižvelkite į tai, ar jie tinka mažiems vaikams - netinka jokie, kurių sudėtyje yra spirito ar jodo. Kūdikiai ir maži vaikai pirmą kartą susidūrę su tam tikra infekcija kur kas dažniau sukarščiuoja nei su ta pačia infekcija susidūrę vyresni vaikai arba suaugusieji. Vienas paprasčiausių būdų stebėti vaiko kvėpavimą. Kūdikiai ir ikidarželinio amžiaus vaikai normaliai kvėpuoja apie 40-30 kartų per minutę, darželinukai apie 25-30 kartų, mokyklinukai ir suaugę žmonės apie 18-20 kartų per minutę. Kaip kvėpuoja mūsų vaikas dar ir intuityviai jaučiame, tad nesunku atpažinti ar nėra padažnėjęs. Ar vaikas serga nekomplikuota viršutinių kvėpavimo takų liga (dažnai tiesiog vadinama „peršalimu“) ar jau prasideda komplikacijos bei bakterinė infekcija, galima įtarti ir stebint vaiką: jeigu karščiavęs mažylis nuo temperatūrą mažinančių vaistų greitai atsigauna, yra linksmas, aktyvus, geria ir valgo - greičiausiai jokio pavojaus nėra. Vaikai sloga serga gana dažnai. Tai bene „populiariausias“ vaikiškas negalavimas. maži vaikai dar nemoka kvėpuoti per burną ir jiems tampa labai sunku žįsti, gerti iš buteliuko ar puodelio, valgyti ir t. t. Vaikų slogos ignoruoti nevalia, ją privalu gydyti. Vaikų slogos gydymas pirmiausia priklauso nuo to, kokios priežastys sukėlė rinitą. Tarkime, jeigu tai alerginė sloga, tai rekomenduojama vartoti antialerginius vaistus, ieškoti alergiją sukeliančių faktorių ir maksimaliai pašalinti juos iš aplinkos, jei tik tai įmanoma. Jei vaikas kamuojamas slogos dėl padidėjusių adenoidų, tuomet gali prireikti ir chirurginio gydymo. Kartais vaikus sloga ir nosies užburkimas kamuoja dėl per sauso ar dėl pernelyg užteršto patalpų oro. Bene dažniausia vaikiškos slogos išsivystymo priežastis - virusų sukelta viršutinių kvėpavimo takų infekcija, pavyzdžiui, ūminis nazofaringitas. Gydymo metodai paprastai susiję su siekiu padidinti kvėpavimo takų pralaidumą, t. y. atlaisvinti kvėpavimą per nosį. Jūros vanduo ypač naudingas tuomet, kai reikia suminkštinti ar suskystinti sutirštėjusias gleives. Jei jūros vandens poveikio nepakanka, tuomet gali prireikti vartoti nosies gleivinės kraujagysles sutraukiančius vaistinius preparatus Visgi vertėtų atsiminti, kad jų negalima vartoti per ilgai ir per dažnai. Rekomenduojama vėdinti ir drėkinti patalpas, rūpintis rankų higiena. Būtina pasirūpinti, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Gali būti naudingos inhaliacijos.

tags: #nesibaigianti #sloga #vaikui