Kiekvienas dirbantis tėvas ar mama anksčiau ar vėliau susiduria su situacija, kai vaikas suserga ir tenka derinti darbinius įsipareigojimus su vaiko priežiūra. Tai ne tik emocinis stresas dėl mažylio sveikatos, bet ir finansinis klausimas. Dažnai kyla nerimas dėl to, kiek stipriai nukentės šeimos biudžetas, kol vienas iš tėvų negalės eiti į darbą. Ruduo - gripo ir peršalimo sezono pradžia, tad ne vienam tenka kreiptis į gydymo įstaigas dėl laikinojo nedarbingumo pažymos išdavimo ir Ligos išmokos. Lietuvoje galiojanti socialinio draudimo sistema yra gana palanki vaikus auginantiems tėvams, tačiau joje gausu niuansų, procentų ir terminų, kuriuos būtina suprasti, norint tiksliai planuoti savo pajamas.
Lietuvoje galiojanti socialinio draudimo sistema numato gana aiškias taisykles, tačiau jose yra nemažai niuansų, priklausančių nuo vaiko amžiaus, ligos sudėtingumo ar netgi to, kas būtent iš šeimos narių imasi slaugos.
Teisė į ligos išmoką ir stažo reikalavimai
Pirmiausia svarbu suprasti, kad teisę į ligos išmoką slaugant sergantį šeimos narį turi tik tie asmenys, kurie yra apdrausti ligos socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad asmuo turi būti oficialiai dirbantis ir mokantis „Sodros“ įmokas, arba būti savarankiškai dirbantis ir pasirinkęs mokėti šias įmokas. Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam, tai yra, tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius. Pirmąjai ligos dienai reikia turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą. Pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas.

Nedarbingumo pažymėjimo gavimo ir išmokos skyrimo tvarka
Gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką už vaiko slaugymą - tai skaitmenizuotas procesas, apimantis kelis pagrindinius žingsnius:
- Kreipimasis į gydytoją: Pirmiausia būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Gydytojas, atsižvelgdamas į vaiko ligos kodą, nustato, kada vaikui reikia specialios priežiūros. Diagnozavęs ligą ir nustatęs slaugos būtinybę, gydytojas išduos nedarbingumo pažymėjimą, pateisinantį Jūsų neatvykimą į darbą dėl sergančio vaiko slaugos. Gydytojas privalo tęsti elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimą, net jei baigėsi apmokamas laikotarpis.
- Informavimas darbdavio: Darbuotojas privalo informuoti darbdavį apie tai, kad slaugote sergantį vaiką ir negalite atvykti į darbą išduotame nedarbingumo pažymėjime nurodytu laikotarpiu.
- Prašymas „Sodrai“: Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą „Sodrai“. Nebūtina laukti, kol susirgsite pats ar reikės slaugyti sergantį vaiką - prašymą ligos išmokai skirti galite pateikti bet kada. Kartą pateiktas šis prašymas galios visiems ateities, taip pat ir buvusiems atvejams. Jums nereikia teikti prašymo kiekvieną kartą susirgus vaikui. Pakanka vieną kartą per asmeninę „Sodros“ paskyrą pateikti neterminuotą prašymą skirti ligos išmoką (forma GPS2). Prisijungti prie asmeninės „Sodros“ paskyros www.sodra.lt/gyventojui galima su elektroniniu parašu, el. bankininkyste ar per e. valdžios vartus.
Ligos išmoka paprastai išmokama per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų ir duomenų gavimo dienos. Praktikoje tai reiškia, kad pasibaigus nedarbingumui ir gydytojui uždarius biuletenį, pinigai sąskaitą pasiekia maždaug po 2-3 savaičių.
Ligos išmokos dydis ir apmokestinimas
Pagrindinis klausimas, kuris rūpi daugumai tėvų - kokio dydžio išmokos galima tikėtis. Ligos išmoką slaugant sergančius vaikus nuo pirmos dienos moka „Sodra“. Šiuo metu nustatytas ligos išmokos dydis slaugant šeimos narį yra 65,94 procento nuo gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Iš pirmo žvilgsnio šis skaičius gali pasirodyti painus ar mažas, tačiau svarbu suprasti, kad jis skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ (bruto).
Kad sužinotumėte tikslią sumą, turite žinoti, kurį laikotarpį „Sodra“ vertins skaičiuodama jūsų vidurkį. Pavyzdžiui, jei vaikas susirgo gegužės mėnesį, „Sodra“ vertins jūsų pajamas, gautas sausio, vasario ir kovo mėnesiais. Balandžio mėnesio pajamos į skaičiavimą neįtraukiamos. Išvedamas šių mėnesių vidurkis ir nuo jo skaičiuojama 65,94 proc. išmoka.
Ligos išmoka už vaiko slaugą yra apmokestinama Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM, 15 proc.) ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD, 6 proc.) įmokomis. Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos nuo šios sumos nėra skaičiuojamos. Gaudamas ligos išmoką žmogus toliau kaupia darbo stažą ir yra laikomas apdraustuoju, todėl nuo išmokos taip pat atskaitomas 15 proc. GPM ir 6 proc. PSD.
Minimalūs ir maksimalūs išmokos dydžiai
Kaip ir daugumoje socialinių išmokų, vaiko slaugos išmokoms taikomos vadinamosios „grindys“ ir „lubos“:
- Minimali riba: Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 11,64 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), galiojusio užpraeitą ketvirtį iki ligos atsiradimo dienos.
- Maksimali riba: Išmoka taip pat nėra begalinė. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių darbo užmokesčių (2 VDU) dydžio. Jei jūsų atlyginimas yra gerokai didesnis nei du vidutiniai šalies atlyginimai, slaugos išmoka bus skaičiuojama tik nuo 2 VDU sumos, o ne nuo viso jūsų atlyginimo. Slaugant šeimos narį šiuo metu maksimali išmoka siekia beveik 123 eurus už darbo dieną.

Ligos išmokos mokėjimo trukmė pagal vaiko amžių ir ligos pobūdį
Išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus ir slaugos poreikio pobūdžio (ar tai slauga namuose, ar stacionare). Svarbu pabrėžti, kad išmoka mokama už kalendorines, o ne tik darbo dienas. Jei slaugos laikotarpis apima savaitgalį, už šeštadienį ir sekmadienį taip pat skaičiuojama 65,94 proc. dydžio išmoka.
Ligos išmokos mokėjimo terminai, priklausomai nuo situacijos:
- Sergant įprastomis ligomis (ambulatorinė slauga): Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Tai galioja vaikui iki 14 metų amžiaus, sergančiam liga, kuri nėra sunkių ligų ar ypač sunkių ligų sąraše. Bendras ligos išmokos mokėjimo terminas negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus. Pasibaigus terminui, ligos išmoka nemokama, išduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a), kuri pateisina Jūsų neatvykimą į darbą.
- Slaugant ligoninėje:
- Vaikas iki 3 metų amžiaus: EP išduodamas reikalingam slaugos laikotarpiui iki 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus slaugant bet kokia liga sergantį vaiką; ligos išmoka mokama už visą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per metus. Mamai apmokami lovadieniai (išlaikymo išlaidos: maitinimas ir nakvynė), neatsižvelgiant į vaiko medicinines indikacijas.
- Vaikas 3 - 7 metų amžiaus: EP išduodamas reikalingam slaugos laikotarpiui iki 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus bet kuria liga sergantį vaiką; ligos išmoka mokama už visą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per metus. Slaugančiajam asmeniui maitinimas ir nakvynė nėra kompensuojamos.
- Sergant ypač sunkiomis ligomis (iki 18 metų): Išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Pasibaigus terminui, EP išduodamas ir ligos išmoka už to paties vaiko slaugymą, bus mokama ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus. Ypač sunkių ligų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.
- Sergant sunkiomis ligomis (iki 18 metų): Išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Pasibaigus terminui, toliau EP išduodamas ir ligos išmoka už to paties vaiko slaugymą, bus mokama ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus. Sunkių ligų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.
- Vaikui nustačius sunkų neįgalumo lygį (iki 18 metų): EP išduodamas 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus; ligos išmoka mokama ne daugiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos, nepriklausomai nuo ligos kodo.
Slauga užsitęsus ligai ar pasikeitus slaugytojui
Pasitaiko situacijų, kai vaiko liga užsitęsia ilgiau nei 14 dienų, o stacionarinis gydymas nėra taikomas. Tokiu atveju tėvai atsiduria sudėtingoje padėtyje: išmoka nebemokama, tačiau vaiko vieno palikti namuose dar negalima. „Sodros“ sistemoje toks nedarbingumo pažymėjimas bus matomas su žyma, kad už šį laikotarpį išmoka neskiriama, tačiau darbdaviui tai yra oficialus dokumentas, pateisinantis jūsų neatvykimą į darbą („DK“ kodas tabeliuose). Jūs negausite atlyginimo, bet nebūsite atleisti iš darbo už pravaikštas.
Pavyzdžiui, sergančiam vaikui nepasveikus per 14 kalendorinių dienų laikotarpį, jį slauganti mama privalo grįžti į darbą. Tėtis negali imti EP dėl sergančio vaiko slaugymo, kadangi tai pačiai ligai iš karto to padaryti negalima. Vadinasi, kad vaikas iki galo pasveiktų, po dviejų savaičių reikia nutraukti nedarbingumą ir prašyti gydytojo, kad priskirtų kitokio tipo ligą arba gydytojas išduoda medicininę pažymą (forma Nr. 094/a), kurios pagrindu bus suteiktos tikslinės neapmokamos atostogos vaiko slaugai. Visgi, dažniausiai tęstinės slaugos atveju tas pats 14 dienų limitas taikomas vienam ligos atvejui, nepriklausomai nuo to, kas slaugo.

Kas gali slaugyti vaiką? Specialiosios situacijos
Viena iš lanksčių Lietuvos socialinio draudimo sistemos savybių - galimybė slaugyti sergantį vaiką ne tik tėvams. Esminė sąlyga - asmuo, kuris slaugo vaiką, turi būti draustas ligos socialiniu draudimu (t.y., būti dirbantis ir mokantis mokesčius) ir turėti reikalaujamą ligos socialinio draudimo stažą. Tai puiki išeitis, kai tėvai jau yra išnaudoję savo apmokamų dienų limitą arba kai dėl darbo specifikos negali tuo metu nutraukti darbinės veiklos.
- Seneliai: Tai ypač aktualu, kai tėvai dėl darbo specifikos negali imti biuletenio, tačiau dirbantys seneliai turi tokią galimybę. Senelis ar močiutė turi būti dirbantys ir drausti ligos socialiniu draudimu.
- Slaugos atostogos kitam asmeniui: Turinčiai (-iam) teisę gauti ligos išmoką pagal šio įstatymo 8 straipsnį motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui, ar senelei (seneliui), prižiūrinčiai (-iam) vaiką, kurio priežiūrai nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos suteiktos kitam asmeniui (motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui, ar senelei (seneliui)), kuris dėl savo ar kito vaiko (globojamo vaiko), kurio priežiūrai jam suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
- Tėvų atostogos ir vaiko slauga: Jei mama yra vaiko priežiūros atostogose su jaunesniu vaiku (iki 3 metų), o suserga vyresnis vaikas, tėtis gali imti nedarbingumo pažymėjimą vyresnėlio slaugai ir gauti išmoką.
- Mama vaiko priežiūros atostogose su vyresniu ir jaunesniu vaiku: Tėtis galėtų gauti ligos išmoką tik išimtiniais atvejais, jei vaikų mama tuo laikotarpiu pati sirgtų ir dėl savo sveikatos būklės negalėtų slaugyti sergančio vaiko, kurio priežiūrai jai suteiktos tikslinės atostogos. Tokiu atveju, „Sodrai“ reikia pateikti medicinos dokumentus, patvirtinančius, kad serga pati mama ar kitas vaikas. Tinka gydytojo išvada ar išrašas iš medicinos dokumentų - pats žmogus taip pat gali pateikti išrašą iš www.esveikata.lt sistemos.
- Slaugant kelis vaikus: Jei šeimoje yra du vaikai ir jie suserga skirtingu laiku, kiekvienam vaikui išduodamas atskiras nedarbingumo pažymėjimas. Jei vienas tėvas slaugo vieną vaiką, o kitas suserga vėliau, tas pats tėvas gali tęsti slaugą (su nauju pažymėjimu) arba kitą vaiką gali slaugyti kitas šeimos narys.
- EP išduodamas tik vienam slaugančiam šeimos nariui, kai slaugomi keli sergantys vaikai ambulatoriškai.
- EP išduodamas keliems (skirtingiems) šeimos nariams, kai vienas (ar keli) iš sergančių šeimos narių slaugomas (slaugomi) stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje, kitas ambulatoriškai.
- EP slaugyti gali būti išduotas ir kitam šeimos nariui nepertraukiamos slaugos laikotarpiu.
- Bendra slaugos trukmė negali viršyti slaugomų asmenų amžių atitinkančiai taisyklėse nurodytai trukmei.
- Jei šeimoje suserga keli vaikai, nedarbingumo pažymėjimas išduodamas kiekvienam vaikui prižiūrėti. Jei vaikai serga tuo pačiu metu, mokama viena 65,94 proc. dydžio išmoka (ne dviguba).
- Slaugos išmoka ir darbas: Ligos išmoka yra kompensacija už prarastas darbo pajamas. Jei jūs dirbate (net ir iš namų) ir gaunate atlyginimą už tas dienas, „Sodra“ ligos išmokos nemokės.
Kitos galimybės neatvykti į darbą slaugant vaiką
Jei ligos išmokos mokėjimo laikotarpis pasibaigė, o vaikas dar serga, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma gauti „Sodros“ išmokos, yra ir kitų būdų, kaip tėvai gali derinti vaiko priežiūrą su darbine veikla:
- Kasmetinės atostogos: Jei turite apmokamas kasmetines atostogas ir tuo metu suserga vaikas, jūs galite kreiptis į gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo slaugai. Tokiu atveju „Sodra“ mokės ligos išmoką, o jūsų atostogos darbdavio sprendimu bus pratęsiamos tiek dienų, kiek sirgo vaikas, arba nepanaudotos atostogų dienos bus perkeltos į kitą laikotarpį. Darbdavio ir darbuotojo susitarimu galima neatvykti į darbą administracijos leidimu ar pasinaudojus kasmetinėmis atostogomis. Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų: ne mažiau kaip 25 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę); ne mažiau kaip 30 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos.
- Nemokamos atostogos: Jei esate nemokamose atostogose, ligos išmoka už vaiko slaugą jums nepriklauso. Tačiau pasinaudojus tikslinėmis nemokamomis atostogomis, darbdaviui pristačius pažymą (forma Nr. 094/a), liudijančią apie sergančio šeimos nario slaugą, galima gauti:
- 14 kalendorinių dienų, kai vaiką iki 14 metų amžiaus augina vienas iš tėvų;
- 30 kalendorinių dienų, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų amžiaus;
- atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir vaiko priežiūros atostogų metu tėvas (motina - tėvo atostogų) vaikui prižiūrėti metu.
- Mamadieniai ir tėvadieniai: Pasinaudojus mamadienių ir tėvadienių (papildomų poilsio dienų, už kurias mokamas vidutinis darbo užmokestis) skyrimo tvarka kiekvieną mėnesį:
- viena papildoma poilsio diena darbuotojams, kurie turi du vaikus iki 12 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų;
- dvi papildomos poilsio dienos darbuotojams, turintiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų.
Reabilitacija ir sanatorinis gydymas
Taip pat verta atkreipti dėmesį į reabilitacijos paslaugas. Jei po sunkios ligos vaikui skiriama medicininė reabilitacija sanatorijoje, vienas iš tėvų gali vykti kartu slaugyti vaiko. Už šį laikotarpį taip pat mokama ligos išmoka, tačiau jos trukmė ir sąlygos priklauso nuo vaiko amžiaus. Planuojant tokias išvykas, būtina iš anksto pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju ir „Sodros“ konsultantais, kad finansinė pusė būtų visiškai aiški dar prieš išvykstant.
- Slauga sanatorinio gydymo metu: Vykstant sanatoriniam gydymui, būtinai TLK pažymoje turi būti pažymėta varnelė - vaikui reikalinga motinos ar kito lydinčiojo asmens slauga, tuomet už slaugančio asmens nakvynę ir maitinimą sumoka ligonių kasos ir išduodamas EP. EP vaiką slaugančiam asmeniui išduodamas gydančio gydytojo, o sanatorinio gydymo metu pažymėjimą tęsia arba išduoda reabilitacijos įstaigos gydytojas pagal ligų sąrašą:
- iki 120 kalendorinių dienų per metus, jei vaikas iki 7 m. amžiaus, sergantis bet kuria liga;
- iki 364 kalendorinių dienų, pasibaigus terminui ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, jei vaikas yra iki 18 m. amžiaus, sergantis ypač sunkia liga;
- iki 180 kalendorinių dienų, pasibaigus terminui ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, jei vaikas yra iki 18 m amžiaus, sergantis sunkia liga;
- ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, kai vaikas turi sunkią negalią.
- Jeigu slaugomi keli vaikai, EP išduodamas tik vienam slaugančiam asmeniui.
- Stacionarinė ankstyvoji reabilitacija (AR-3): Vaikas iki 6 metų ir 11 mėnesių (iki 7 metų) gali būti slaugomas stacionarinėje (AR-3): gydytojas, siųsdamas vaiką į ankstyvąją reabilitaciją, siuntimo formoje turi pažymėti, jog vaikui būtina slauga, tada slaugančiam asmeniui EP išduodamas reikalingam slaugos laikotarpiui iki 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus slaugant bet kuria liga sergantį vaiką; ligos išmoka mokama už visą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per metus. Ligos išmoka skiriama šeimos nariui, seneliui ar globėjui.
- Ambulatorinė reabilitacija:
- Ankstyvoji reabilitacija (AR-2) vaikams iki 7 metų: Kai vaikas iki 6 metų ir 11 mėnesių (iki 7 metų amžiaus) slaugomas ambulatoriškai ankstyvojoje reabilitacijoje (AR-2), vaiką slaugančiajam ligos išmoka nėra mokama ir nedarbingumo pažymėjimas neišduodamas, tėvai gali susiderinti su darbdaviu, kuris įpareigotas laikytis šeimyninių įsipareigojimų gerbimo principų.
- Ambulatorinė medicininė reabilitacija (vaikams iki 18 metų): Ambulatorinė reabilitacija skiriamas vaikams iki 18 metų, tame tarpe ir kūdikiams iki 12 mėnesių amžiaus. Ar vaikui reikia reabilitacijos ir kokias procedūras skirti, sprendžia fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas (reabilitologas), po šeimos gydytojo siuntimo. Nemokamos ambulatorinės reabilitacijos paslaugos, teikiamos reabilitacijos skyriuose, skiriamos su TLK pažyma. Per šį laiką skiriama vidutiniškai toks procedūrų skaičiaus kiekis: kineziterapija - 14, ergoterapija - 6, masažas - 6, fizioterapija - 14, psichologo konsultacija - 2, socialinio darbuotojo konsultacija - 2. Vaiką slaugančiajam ligos išmoka nėra mokama ir nedarbingumo pažymėjimas neišduodamas, tėvai gali susiderinti su darbdaviu, kuris įpareigotas laikytis šeimyninių įsipareigojimų gerbimo principų.
Nedarbingumas sveiko vaiko priežiūrai karantino metu
Taip, ekstremalios situacijos ar karantino metu, kai uždaromos ugdymo įstaigos (darželiai, mokyklos), tėvams gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas sveiko vaiko priežiūrai. Išmoka mokama už darželinukus, priešmokyklinukus ir pradinukus. Išmokos dydis toks pat - 65,94 proc.

Teisės aktai, reglamentuojantys vaiko slaugos išmokas
Vaiko slaugos nedarbingumo išmokas reglamentuoja šie pagrindiniai teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas Nr. IX-110 (Suvestinė redakcija nuo 2019-01-01, Valstybės žinios, 2000-12-29, Nr. 104-3347).
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. V-533/A1-189 „Dėl Teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“ (Suvestinė redakcija nuo 2019-01-01, Valstybės žinios, 2005-07-07, Nr. 83-3078).
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. V-1482/A1-640, tvirtinantis Sunkių ligų, kuriomis sergantiems vaikams iki 18 metų stacionare, ambulatoriškai ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje slaugyti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, sąrašą.
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. V-1482/A1-640, tvirtinantis Ypač sunkių ligų, kuriomis sergantiems vaikams iki 18 metu stacionare, ambulatoriškai ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje slaugyti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ne ilgiau kaip 364 kalendorinėms dienoms, sąrašas.
tags:
#nedarbingumas #vaikui #slaugyti