Donorinis Motinos Pienas: Gyvybiškai Svarbus Gelbėtojas Naujagimių Pieno Bado Atveju
Naujagimių pieno badas, arba situacija, kai naujagimis dėl įvairių priežasčių negauna pakankamai motinos pieno, yra rimta problema, galinti turėti ilgalaikių pasekmių. Šiais atvejais donorinis motinos pienas tampa gyvybiškai svarbia alternatyva, užtikrinančia optimalų augimą ir vystymąsi, ypač pažeidžiamiausiems - neišnešiotiems ir sergantiems kūdikiams.
Naujagimių Pieno Bado Problema ir Motinos Pieno Svarba
Motinos pienas yra pagrindinis ir pirmo pasirinkimo maistas naujagimiui. Jo sudėtis yra unikali ir idealiai pritaikyta kūdikio poreikiams. Motinos pieną sudaro vanduo (88,1%), riebalai (3,8%), laktozė (7%), baltymai (0,9%), ir kitos medžiagos (0,2%).
| Komponentas | Procentinė dalis |
|---|---|
| Vanduo | 88,1% |
| Riebalai | 3,8% |
| Laktozė | 7% |
| Baltymai | 0,9% |
| Kitos medžiagos | 0,2% |
„Motinos pienas yra tinkamiausias maistas kūdikiui ne tik dėl savo cheminės sudėties, bet ir todėl, kad jame yra labai svarbių komponentų, skatinančių įvairių organų bei sistemų, ypač smegenų, augimą ir vystymąsi, taip pat naujagimį apsaugančių gerųjų žarnyno bakterijų vystymąsi“, - teigia dr. A. Liubšys, Donorinio motinos pieno banko įkūrėjas Vaikų ligoninėje.
Ypatingai svarbus motinos pienas yra neišnešiotiems naujagimiams. „Motinos pienas gyvybiškai svarbus neišnešiotiems naujagimiams, ir jei jų mamos negali maitinti, antras pasirinkimas - mamos donorės pienas”, - pabrėžė neonatologė. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Amerikos pediatrų akademija (AAP) kaip pirmą pasirinkimą neišnešiotam naujagimiui, nesant biologinės motinos pieno, rekomenduoja pasterizuotą donorinį pieną. Jei mama neturi savo pieno, donorinis pienas yra pirmo pasirinkimo maistas neišnešiotam naujagimiui.
Pasak gydytojo neonatologo dr. A. Liušio, žinoma, kad praturtintas motinos pienas (papildytas baltymu ar kitais maisto ingredientais) garantuoja geresnį neišnešioto naujagimio augimą, padėdamas pasivyti bendraamžius. Jis padeda vystytis naujagimio žarnynui, jame esančioms bakterijoms, turi svarbių komponentų naujagimio smegenų augimui ir vystymuisi. Nors pasterizuojant motinos pieną netenkama dalies bioaktyvių faktorių koncentracijos ir aktyvumo, tačiau išsaugomi oligosacharidai, gliukozė, laktozė, ilgos grandies polinesočios RR, gangliozidai, vitaminai A, D, E, B12, folio r., dalis citokinų ir dalis augimo faktorių.
Remiantis literatūros duomenimis, donorinis motinos pienas turi teigiamą poveikį neišnešioto naujagimio virškinimo sistemai, imuninės sistemos palaikymui, nervų sistemos brendimui. Motinos pienas, tame tarpe ir donorinis, susijęs su mažesne kitų infekcijų (tame tarpe kvėpavimo takų) rizika.
Dr. Arūnas Liubšys, Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas, pabrėžia motinos pieno naudą neišnešiotų kūdikių vystymuisi: „Kiekvieną dieną gydytojai deda visas pastangas, kad neišnešioti kūdikiai būtų sveiki ir gerai jaustųsi, tačiau mityba turi lemiamą poveikį jų vystymuisi.“ Jis išskiria kelis dalykus, kodėl svarbu nuo pirmųjų valandų neišnešiotam kūdikiui duoti motinos pieno. Pirma - kuo anksčiau neišnešioti kūdikiai pradedami maitinti motinos pienu, tuo greičiau subręsta jų virškinimo sistema, tuo greičiau ji pasiruošia įsisavinti motinos pieną. Antra - duodant nors kelis lašelius motinos pieno, žarnynas jau nuo pirmųjų gyvenimo minučių užsėjamas gerosiomis bakterijomis. Trečia - gerai žinoma, kad motinos pienas apsaugo neišnešiotą naujagimį nuo įvairių ligų, pirmiausia - nuo infekcijos.
„Motinos piene yra labai daug prebiotikų - oligosacharidų, palengvinančių naudingųjų bakterijų augimą kūdikio virškinimo trakte. Iki 70 proc. žmogaus imuninių ląstelių susitelkia apie virškinimo sistemą. Jei vaiko ekosistema susiformavo tinkamai, netgi nedideli nukrypimai, tokie kaip laikinas antibiotikų vartojimas, nepadarys didelės žalos,“ - apie motinos pieno vaidmenį pirmosiomis kūdikio gyvenimo dienomis pasakoja dr. Berndas Stahlis, Nutricia Research Motinos pieno tyrimų skyriaus direktorius.
Donorinio Motinos Pieno Bankų Istorija ir Tarptautinė Patirtis
Žinoma, kad jau daugiau kaip prieš tūkstantį metų naujagimiai buvo maitinami ne tik savos motinos, bet žindyvės pienu. 19-ojo šimtmečio pabaigoje ir 20-tojo pradžioje dauguma naujagimių buvo maitinami savos motinos arba žindyvės pienu.
Dvidešimtojo amžiaus pradžioje prasidėjo donorinio motinos pieno bankų kūrimosi bumas: pirmasis donorinio motinos pieno bankas buvo atidarytas 1909 metais Vienoje, Austrijoje, kiek vėliau - JAV, Prancūzijoje, Italijoje, ir kitose šalyse. Tuo pat metu prasidėjo karvės pieno mišinių, kaip alternatyvaus motinos pienui maisto, gamyba ir jų agresyvi reklama, todėl motinos pieną pamažu ėmė pakeisti karvės pieno pagrindu pagaminti mišiniai.
Nepaisant to, donorinio motinos pieno bankų skaičius nuolat augo iki 1980-jų, kai, nustačius, kad ŽIV infekcija gali būti perduota per motinos pieną, nemaža jų dalis buvo uždaryta. Prireikė daugybės mokslinių ir klinikinių tyrimų, kurie parodė neabejotiną motinos pieno pranašumą prieš karvės pieno mišinius, jo privalumus ir saugumą. Todėl vėl buvo sugrįžta prie minties, kad pats geriausias maistas naujagimiui yra motinos pienas.
2005 metais buvo paskelbta Tarptautinė Pieno Bankų Iniciatyva (angl. The International Milk Banking Initiative - IMBI), į kurią įėjo 33 šalys, įsipareigojusios realizuoti donorinio motinos pieno bankų įkūrimo programą. 2010 metais Romoje, Italijoje buvo įkurta Europos Pieno Bankų Asociacija (angl. The European Milk Bank Association - EMBA).
2017 metais Europoje buvo 212 veikiančių donorinio motinos pieno bankų, dar 16 planuojama įkurti artimiausiu metu. 2015 metais Šiaurės Amerikoje buvo registruota 20 donorinio motinos pieno bankų (17 - JAV ir 3 - Kanadoje).
Donorinio Motinos Pieno Bankai Lietuvoje: Pagalba Mažiesiems
Nors apie donorinio motinos pieno banko reikalingumą Lietuvoje jau kalbama gana seniai, tačiau pirmieji realūs žingsniai, realizuojant pieno banko įkūrimą, buvo padaryti 2016 metais, kada Vilniuje, Lietuvos Mokslų Akademijoje, įvairių šalių specialistai susirinko aptarti donorinio motinos pieno įkūrimo problemų ir pasidalinti turima patirtimi.
Lietuvoje pirmasis donorinio motinos pieno bankas Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje įsteigtas 2016 m. pabaigoje. Donorinio motinos pieno bankas yra Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neonatologijos centro padalinys, kuris surenka, ištiria ir pasterizuoja ir saugo dovanotą motinos pieną. Kovo 8 dieną Vaikų ligoninėje, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale pradeda veikti Donorinio motinos pieno bankas (www.pienobankas.lt). Atidarius pieno banką 2017 m. kovo mėn., jau balandį pirmieji naujagimiai buvo pradėti maitinti donoriniu motinos pienu.
Mūsų vizija - kad kiekvienas, ypač neišnešiotas naujagimis būtų maitinamas ne adaptuotais pieno mišiniais, o vien savo motinos arba donoriniu motinos pienu. Svarbiausias Pieno banko uždavinys ir tikslas yra užtikrinti, kad visi naujagimiai, kurie yra gydomi arba auginami dėl savo mažo svorio mūsų ligoninėje, gautų tik savos mamos arba donorinį motinos pieną.
Kasmet Neonatologijos centre gydoma apie 300 neišnešiotų naujagimių, iš kurių maždaug pusė vienu ar kitu savo gyvenimo etapu gauna donorinio pieno. Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje minėdami donorinio motinos pieno banko pirmąsias metines, gydytojai ir pacientai pasveikins mamas, kurios pačios maitino ne tik savus kūdikius, bet ir aukojo pieno ankstukams ar sunkiai sergantiems vaikams, kurių mamos negalėjo pačios maitinti.
Kaip Eltai sakė VU Vaikų ligoninės donorinio motinos pieno banko vadovė gydytoja neonatologė Laima Tamulienė, per pirmuosius metus 50 moterų ne tik maitino savo vaikus, bet ir ankstukams, kurių mamos negalėjo pačios maitinti, paaukojo per 500 litrų. Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. dr. Rasa Tamelienė džiaugiasi, kad per penkerius metus pieno donorėmis tapo 265 mamos.
Kam Yra Skiriamas Donorinis Motinos Pienas?
Pirmiausia motinų donorių pienas skiriamas neišnešiotiems naujagimiams, jei neišnešiotuko motina neturi savo pieno, jo turi nepakankamai arba dėl tam tikrų priežasčių negali žindyti savo mažylio. Motinos pienas taip pat yra gyvybiškai svarbus ir kai kuriems sergantiems išnešiotiems naujagimiams ar kūdikiams, ypač po chirurginio žarnyno gydymo, sergantiems retomis įgimtomis ligomis. Išnešiotiems naujagimiams, kurie serga, ar kūdikiams, ypač po chirurginio žarnyno gydymo, sergantiems retomis įgimtomis ligomis, taip pat skiriama donorinio motinos pieno, jei pačios mamos negali maitinti.
Donorinio Motinos Pieno Paruošimas ir Saugumas
„Donorinis motinos pienas, kurį gaus naujagimis, turi būti saugus, todėl tokio pieno paruošimas yra atsakingas ir nepaprastas procesas“, - teigia dr. A. Liubšys. Pirmiausia motina donorė turi būti ištirta dėl galimų infekcijų, pavyzdžiui, ŽIV, hepatito ir kitų, kurios gali būti perduodamos per motinos pieną naujagimiui.
Pieno donorėmis gali tapti visos sveikos moterys, auginančios kūdikius iki 6 mėn. Po to potencialioms donorėms atliekami klinikiniai ir laboratoriniai tyrimai dėl galimų infekcijų, t. y. ŽIV, sifilio, hepatito ir kt. Moteriai dovanojus savo pieną, ištiriama jo maisto ingredientų sudėtis, bakterijų skaičius ir pobūdis. Donorinio motinos pieno maistinė vertė nustatoma analizatoriumi.
Tada pienas termiškai apdorojamas - pasterizuojamas, siekiant sunaikinti jame esančias bakterijas ir virusus, po to greitai užšaldomas iki minus 40 laipsnių. Galiausiai pienas užšaldomas ir specialiomis sąlygomis bei tam tikroje temperatūroje, moderniuose šaldikliuose laikomas, kol bus suvartotas. Taip paruoštas ir užšaldytas motinos pienas gali būti saugomas iki 6 mėnesių.
Donorinis motinos pienas gali būti skirstomas. Pavyzdžiui, kaloringesnis ir su didesniu baltymo kiekiu motinų donorių pienas skiriamas mažesnės gestacijos naujagimiams. „Visi naujagimiai, gydomi Vaikų ligoninės naujagimių skyriuose, gaus donorinį pieną nemokamai“, - teigia Donorinio motinos pieno banko įkūrėjas dr. A. Liubšys. - „Motinos pieno bankas galės teikti ir kitas paslaugas, pavyzdžiui ištirti motinų pieno sudėtį, saugoti surinktą pieną, kol naujagimis bus ligoninėje ir kt. Jeigu geranorių donorių dėka surinksime pakankamai daug pieno, jį ištyrę ir paruošę galėsime pasiūlyti ir toms moterims, kurios savo mažylius augina namuose ir norėtų juos maitinti donoriniu motinos pienu.“
Donorystės Pavyzdžiai ir Įkvėpimas
„Maitinančios mamos labai geranoriškai ir entuziastingai dalinosi savo pieno pertekliumi“, - pažymima atidarius pirmuosius bankus Lietuvoje. Viena iš motinos pieno donorių - Ema Bružienė, prieš ketverius metus paaukojusi 55 litrus pieno. Moteris vis dar gerai prisimena motinos pieno donorystę ir tikina, kad atsukus laiką atgal, net nesudvejotų ir vėl aukotų pieno. „Priežasčių motinos pieno donorystei net nereikia ieškoti“, - sako Ema. Jos sūnus Matas gimė 24 nėštumo savaitę, todėl pieną valgė tik mažomis porcijomis. Ema pasakoja, kad skaudžiausia būdavo nesuvalgyto pieno likučius išpilti. Šiandien berniukas auga smalsus, pozityvus ir atkaklus, lanko darželį, tačiau vos gimęs Matas apie 5 mėnesius buvo gydomas Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje. „Puikiai žinau, ką tenka patirti mamoms, kurių vaikai kovoja už savo gyvybę“, - teigia Ema. Ema ragina mamas nebijoti ir susidūrus su žindymo sunkumais kreiptis pagalbos į akušeres. „Geriausias būdas išlaikyti laktaciją - vidinė ramybė“, - drąsina kitas mamas moteris.
Jai antrina ir kita pieno donorė, paaukojusi net 95 litrus pieno, jauna mama Gabija Popaitė. Pasak jos, mažyliams padeda sveikti tik pasitikėjimas ir geranoriškas tėvų nusiteikimas. „Galimybės padėti patiems mažiausiems Kauno klinikų pacientams nepamiršiu niekada“, - sako Gabija. - „Mano sūnelis Neitanas gimė neišnešiotas ir pieno negalėjo tinkamai įsisavinti.“ Gabijos sūnus gimė 25 savaičių ir svėrė vos 788 g. „Dabar jis sveria 5 kilogramus ir auga labai greitai“, - neslepia Neitano mama.
tags: #naujagimiu #pieno #badas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
