Šimtadienis: Šventė, Apjungiantį Jaunimo Viltis ir Apmąstymus
Šimtadienis - tai ne tik ilgametė tradicija, bet ir ypatinga riba abiturientų gyvenime, žyminti paskutines šimtą dienų iki brandos egzaminų ir mokyklos baigimo. Tai laikas, kai jaunimas atsigręžia atgal į nueitą kelią, apmąsto ateitį ir dar kartą pajunta bendruomenės vienybę. „Dvylikto Biliūnkalnio laiptelio“ pokalbių rubrika nesustoja, leidžianti mums pažvelgti į abiturientų mintis ir jausmus šiuo svarbiu etapu.
Šimtadienio Tradicija ir 2020 Metų Šventė
Vasario mėnesio paskutinę dieną mūsų gimnazijoje vyko šimtadienio šventė, kurią dvyliktokams surengė vienuoliktokai. Renginio pradžioje sveikinimo žodį tarė gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Vanda Normantienė, kuri priminė, kad likus 100 dienų reikėtų stabtelėti ir pamąstyti, kad pasaulis prasideda nuo mūsų pačių: „Iš jūsų „aš“ išeina keliai ir keleliai į visas puses, patys nutiesiate takus. Ir jei jums pavyks sukurti savo pasaulį kaip meilės lauką, tada prasmingi bus Jūsų darbai, ilgi ir gražūs bus Jūsų keliai, turtingas bus Jūsų buvimas ir viskas bus kaip didžiausia dovana: nuo smiltelės iki žvaigždės, nuo laukų ramunės iki dangaus“.
Tarti sveikinimo žodį buvo pakviesta ir pradinių klasių mokytoja Lilia Semionova, kuri pirmoji pasitiko daugelį šių abiturientų ir daug prisidėjo prie jų ugdymo nuo pat vaikystės.
Teismo Tema ir Abiturientų Išbandymai
2020 metų Šimtadienio tema buvo „Teismas“. Dvyliktokus rimtoms užduotims nuteikė 2 apsauginiai, prokuroras, teisėja bei teismo sekretorė. Kažkam teko pademonstruoti istorijos žinias, atlikti pasitikėjimo testą ar net pagaminti mišrainę su savo draugu, sušokti viliotinį, žaisti įvairius žaidimus su bendraklasiais. Teismo dalyvių rolės, bausmės ir užduotys buvo parinktos labai tinkamai ir sudomino visą auditoriją, kuri įdėmiai stebėjo šį teismo procesą. Šimtadienis ir pats jo pateikimo būdas buvo įdomus ir įtraukė visus žiūrovus, kurie stebėjo renginį ir verkė iš juoko nuo teismo paskirtų bausmių abiturientams. Matėsi, kad į šventę buvo įdėta labai daug darbo, kuris pasiteisino.
Padėkos ir Ateities Linkėjimai
Kai visos užduotys buvo atliktos ir dvyliktokai gerokai pavarginti, atėjo metas abiturientams įteikti pusatestačius. Tuomet žodis buvo suteiktas dvyliktokams. Klasės vardu kalbėjęs Markas Jarmalavičius padėkojo visiems mokytojams, kad 12 metų juos kantriai ir sunkiai mokė, o dabar beliko vos mažiau nei 100 dienų iki egzaminų. Vienuoliktokai gavo prisiekti, kad paskutines dienas leisti gimnazijoje abiturientams sudarys kuo palankesnes sąlygas. Tuomet dvyliktokai atsidėkojo ir pasveikino vienuoliktokus, ir už tai jie paruošė kiekvienam vienuoliktokui po „shotą“, kurio sudėtis tikrai nebuvo paprasta, na, bent taip matėsi iš jų reakcijos. Vienuoliktai tradiciškai abiturientams įteikė kalendorių, kuris skaičiuos paskutines jų dienas gimnazijoje. Kai baigėsi renginys, dauguma dvyliktokų nuėjo nusifotografuoti prie gražiai papuoštos foto sienelės skaitykloje, kurioje buvo įklijuotos dvyliktokų bei jų auklėtojos nuotraukos. Daug kruopštaus darbo į šio renginio organizavimą įdėjo ir III g klasės auklėtoja Audronė Macijauskienė, tad nuoširdus ačiū jai už gražų šimtadienį! Juk Šimtadienis - tai ne tik mokinių šventė.
Abituriento Nedo Asačiovo Atviras Pokalbis
Nedas Asačiovas, savo artistiškumu pakerėjęs per šimtadienio šventes, pasidalino savo mintimis apie šį svarbų laikotarpį, apmąstymus apie ateitį ir patirtis mokykloje.
Artistiškumas ir Artėjantys Egzaminai
Paklaustas, kaip apibūdintų save iš savo vardo raidžių, Nedas atsakė: N-nuostabus, E-elegantiškas, D-draugiškas, A-artistiškas, S-saulėtekis. Kalbėdamas apie artėjančius egzaminus, Nedas prisipažino, kad jautėsi „baisu“. Po bandomųjų egzaminų, kurių metu neišlaikė matematikos, jis teigė: „Matematikos buvo neišlaikyta, aštuoni taškai, gaila iš tiesų. Norėčiau, šiaip, išlaikyti visą egzaminą, bet ar pavyks? Nu, tikėkimės pavyks. Nes jei nepavyks, tai laukia sunkūs metai, nes tada reiks laikyt kitais metais tikriausiai. Bet negalvoju apie tai. Išlaikysiu. Viską išlaikysiu, aš galiu.“
Ateities planai ir Svajonės
Apie ateitį, studijas ir mokyklos baigimą Nedą ištinka įvairūs apmąstymai, ypač naktimis. „Jo, būna, kai neužmiegi naktį. Pradedi galvoti, kur stosi, tada nebežinai, kur stosi. Galvoji gal tau nepavyks, gal ne ta sritis iš viso. Todėl kitą dieną atsiverti studijų programas ir pradedi iš naujo googlint, kas tinka tau ir bandai ieškoti vėl iš naujo.“ Nedas jau yra užsirašęs, kas jam tiktų, ir tikriausiai rinksis iš tų variantų. Jam tiktų kažkas su komunikacija, kur reikėtų kalbėti su žmonėmis, o ne dirbti fizinį darbą. Tačiau juokdamasis priduria: „Reiks ir fizinių darbų padaryti, kai studentas būsiu. Reiks, jaučiu, ir padavėju dirbti.“
Paklaustas apie laisvus metus, Nedas teigė: „Nu va, žiūrėkit, po egzaminų ir žiūrėsim. Pažiūrėsim, kaip egzaminai bus išlaikyti. Žinoma, norisi vasarą pakeliauti, bet teks dirbti, nes pirmiau reikia uždirbti, kad keliautum.“
Mėgstamiausia Mokytoja ir Šimtadienio Reikšmė
Jei reikėtų apkabinti mėgstamiausią mokytoją, Nedas apkabintų Eglę Taleišienę: „nes ji-pati geriausia mokytoja. Visą laiką prieina, jeigu mato, kad kažkas blogai, tai pakalba su tavimi. Ji ir labai fainas dovanas kartais dovanoja. Neseniai gavom tušinuką, kur parašytas tavo vardas ir ant to tušinuko yra užrašyta „Tavo vertės egzaminas nepakeis“. Su tokia mintimi ir turiu eiti į egzaminą, nes egzaminas yra egzaminas... Parodo tavo žinias, o tavo vertės nenusako.“
Nedas, per šimtadienius pasirodęs abiejose programose, pasidalino, kuriems pasiruošti jam labiau patiko: „Manyčiau abi programos buvo labai skirtingos. Vienuoliktoj klasėj dvyliktokams viską darėm patys, kūrėm scenarijų, ėjom vaidinti. Žinoma, buvo sunku. Iš pradžių gal buvo nejauku prie dvyliktokų vaidinti, nes tu dar visų nepažinojai. O paskui bendravom, ruošėmės ir atsivėriau, kaip aš sakau, nu ir tada pavariau. O dvyliktos klasės buvo įdomus procesas. Mokytojas Julius labai prisidėjo, pasiūlė mums temą ir mes patys viską galvojome. Tai čia buvo toks trumpesnis, santūresnis, kaip aš sakau, nes vienuoliktoj klasėj daugiau toks kreizi buvau. Labiau patiko vienuoliktos klasės šimtadienis. Buvo ilgesnis, nebuvo apsikrovimo su pamokomis. Dvyliktoj klasėj tai labai reikėjo derintis, nes ir egzaminams ruošiamės, o vienuoliktoj chill buvo, nes mums nebuvo tarpinių...“
Nedas tvirtai tiki, kad visos šimtadienio ruošos veiklos suvienija gimnazistus: „Taip, labai suvienija. Yra „Messenger“ grupė, visi pradėjo chatint, bendrauti, galvoti, siūlyti idėjas. Susitikdavome ir aptardavome viską, labai žiauriai suvienija. Daugiau tu atveri durų, bendrauji su tais, su kuriais nebendraudavai anksčiau.“ Nors per šimtadienius Nedas parodė savo drąsą, teatrališkumą ir „kreizi“ pusę, dabar jis jaučiasi pakankamai save atskleidęs: „Ne. Jau ramiai reikia gyventi, nebereikia rodyti savęs, nebereikia skleisti. Santūriai, kaip aš sakau, vėl.“
Idėjos Mokyklai ir Draugystės Ryšiai
Nedas mano, kad mokykloje reikėtų „miegojimo zonos“. „Būna sunku mokykloje, kai miegi tik penkias valandas. Yra dvidešimt minučių pertrauka. Nors penkias minutes duokit man pamiegoti. Gultus padarykit, kad akis galėčiau užsidengti, ausines užsidėti, muzikos klausyti ir chill visiškai.“ Nors ir abejoja, ar tokia zona atsiras.
Įsivaizduodamas maisto automatą, kuriame būtų tik Nedo mėgstamiausi užkandžiai, jis išvardijo: „Gerai, aš dabar atradau tokį dalyką, kuris man yra labai skanus: jogurtas su granola, tai galėtų būti granolos jogurtas padaryta. Nevalgyčiau pusryčių ir pasiimčiau ryte. Vanduo, mes geriam vandenį. Toliau tacos turėtų būti ir čili sriubytė, o desertui tinginio. Labai sveikas meniu sudarytas, vanduo irgi labai sveika.“
Prisiminęs smagų įvykį pamokoje, Nedas papasakojo: „Kai 9-oje ir 10-oje klasėje eidavome į chemiją. Nu, man nepatikdavo chemija, aš ten nieko nesuprasdavau, tai mes per pamokas spręsdavome kryžiažodžius, kur žodžius reikia išbraukti, parašyti. Spręsdavome su Povilu, Kristina ir Dagne. Po to užvedėme ir kitus. Jie irgi pradėjo spręsti, tai ir nepasirinkome chemijos. Nereikia, nieko nesuprantam, nes kryžiažodžius sprendėme, bet vis tiek lavinom protą.“
Savo muškietininkais, remiantis Aleksandro Diuma romanu „Trys muškietininkai“, Nedas rinktųsi Dagnę ir Luknę. „Aš su jomis bendrauju labai ilgai. Aš būnu su jomis, jos mano geriausios draugės, jos visada padės man jeigu kažkas bus blogo, aš padėsiu, kai joms bus kažkas blogai. Manau, kad mes tada nugalėtume. Linksmuolis Portas esu aš. Luknė pakerėtų visas moteris ir vyrus, tai Aramis. Dagnė būtų Atas - paslaptingoji.“
Patarimai Būsimiems Devintokams
Baigdamas pokalbį, Nedas palinkėjo būsimiems devintokams: „Devintokai, „nebijokite klysti“ - čia taip sako mokytojai. Šiaip bijokite klysti, nes gali būti blogai, bet nebijokite klysti. Atėję susipažinkite su mokytojais, tikrai visi faini, galbūt... Atrasite vis tiek savo mėgstamiausią mokytoją, kaip ir kiekvienas atranda. Vienuoliktoje klasėje rinkitės, ką norit, bet jūs nežinosit, kuo norit būti užaugę. Labai maža dalis žino. Nu, tai mokykitės. Kaip sakoma „mokykitės matematiką, vaikai, mokykitės“. P.S aš dar norėčiau išreikšti savo pyktį vienuoliktokams: kur šimtadienio video?
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
