Paukščių kiaušinis: biologinė įvairovė ir evoliuciniai ypatumai
Kauno ornitologai Tado Ivanausko zoologijos muziejuje sukaupė didžiulę ir margą laukinių paukščių kiaušinių kolekciją - joje yra per 3,5 tūkst. eksponatų. Paukščių kiaušinių dydis būna labai įvairus ir priklauso nuo paukščio rūšies. Didžiausius kiaušinius tarp dabar gyvenančių paukščių deda strutis. Stručio kiaušinis yra apie 180 mm pločio ir 140 mm aukščio bei sveria apie 1,2 kilogramo. Tuo tarpu mažiausio paukščio - kolibrio - kiaušinis sveria vos 0,6 g. Mažiausius kiaušinius deda kolibriai, kurie yra mažiausi paukščiai pasaulyje. Verbenos kolibris yra mažiausio kada nors pastebėto kiaušinio rekordininkas - jo sudėtas mažytis baltas ovalus kiaušinis svėrė vos trečdalį gramo.
Paukščio kiaušinio sandara sudėtinga: jį sudaro lukštas, baltymas ir trynys. Lukštas - lygus, tvirtas kalkinis apvalkalas, kuris saugo kiaušinių vidų nuo įvairių pažeidimų. Kiaušinį dengia kietas lukštas, kuris susideda iš kalcio druskų (kalcio karbonato) ir turi daug smulkių kanalėlių, pro kurias į kiaušinio vidų patenka oras ir išeina besivystančio gemalo gyvybinės veiklos dujiniai produktai. Kiaušinio trynys ir baltymas yra maistas besivystančiam paukščio gemalui. Baltyme trynį laiko du susisukę tvirti baltymo saiteliai - vytulai, ant kurių kabantis trynys yra paslankus ir būna tokioje padėtyje, kad nepriklausomai nuo kiaušinio padėties, gemalinis diskas būna visuomet paviršiuje.
Kiaušinių spalvų ir margumo įvairovė
Laukinių paukščių kiaušiniai būna įvairių spalvų - nuo paprastų baltų iki visų vaivorykštės atspalvių: mėlynos, žalios, dramblio kaulo, smėlio, pilkos, raudonos ir oranžinės. Baltą spalvą lemia lukšte esantis kalcio karbonatas, o kitas spalvas - biliverdino ir protoporfirino junginiai. Dėmių spalva priklauso nuo ooporfirino, kuris susidaro iš suirusių raudonųjų kraujo kūnelių, patekusių į kiaušintakius. Iš jų susiformuoja įvairaus dydžio gumulėliai, kurie prilipę prie kevalo sudaro taškus ir dėmes.
Vištų kiaušinių gamyba
Paukščiai - vieninteliai žinomi dabartiniai gyvūnai, gebantys dėti spalvotus kiaušinius. Mokslininkai kelia prielaidą, kad atsiradus pigmentacijai, atvirus lizdus įsirengdavusių dinozaurų kiaušiniai tapo labiau apsaugoti. Paukščių lizdai daugiausia nukenčia nuo plėšrūnų, todėl labai svarbu paslėpti kiaušinius ir neleisti jiems perkaisti. Didesnių paukščių kiaušinių lukštai paprastai būna proporcingai storesni. Paukščių, perinčių drėvėse, kiaušiniai dažnai būna paprastesnių spalvų, tačiau atviresnėse vietose dedami kiaušiniai yra margesni, kad juos sunkiau pastebėtų plėšrūnai.
Termoreguliacija ir perėjimo ypatumai
Veikiami Saulės spinduliuotės, įvairių spalvų kiaušiniai skirtingai sušyla. Svarbu patyrinėti, kaip kiaušinių spalvą gali paveikti įvairios aplinkos sąlygos. Wisocki ir kt. (2020) nustatė, kad tamsesnius, t. y. kiaušinius pastebėti kur kas sunkiau, todėl ant žemės perimų kiaušinių lukštai yra tamsesni. Tai tik patvirtino termoreguliacijos hipotezę. Paukščių kiaušinių inkubacijos laikotarpis gali būti labai įvairus. Trumpiausiai kiaušinius peri geniai: pavyzdžiui, didysis margasis genys dėtį šildo tik 10 dienų. Daugumos žvirblinių paukščių jaunikliai ritasi po 12-14 dienų, vištinių - po 17-28.
| Paukščių grupė | Inkubacijos trukmė (dienos) |
|---|---|
| Geniai | 10 |
| Žvirbliniai | 12-14 |
| Vištiniai | 17-28 |
Paukščių kiaušiniai yra geidžiamas daugelio plėšrūnų grobis. Kadangi kiaušiniuose yra labai daug baltymų, riebalų ir maistingųjų medžiagų, jais minta voverės, žiurkės, ropliai, katės, gyvatės, meškėnai ir daugelis kitų plėšrūnų. Daugelis lizduose perinčių paukščių net valgo savo jauniklių kiaušinių lukštus, nes taip ne tik pasipildo kalcio atsargas, bet ir padeda apsaugoti lizdą nuo plėšrūnų. Be to, kai kurie paukščiai, pavyzdžiui, rudagalvės kregždės ir gegutės, sąmoningai deda kiaušinius į kitų lizdus ir leidžia „globėjams“ auginti jauniklius.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
